Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui N. P. dėl tėvystės nustatymo, vaikų pavardės pakeitimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu ieškovė nebegauna nedarbo išmokos, jokių kitų pajamų neturi. Mano, kad atsakovas, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje, turi galimybę teikti prašomo dydžio išlaikymą.

Ieškinys tekintinas iš dalies (LR CK 3. 146, 3.148 str.).

Dėl tėvystės ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

LR CK 3.147 str. 2 d. numatyta galimybė vaiko motinai pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo. CK 3.148 str. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 d. kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Nagrinėjamoje byloje, atlikus ginčytinos tėvystės ekspertizę, nustatyta, kad atsakovas N. P. yra vaikų A. P. ir M. P. tėvas (ekspertizės aktas Nr.(duomenys neskelbtini)), atsakovas vaikų tėvystę pripažįsta, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį dėl tėvystės tenkinti, pripažinti atsakovą vaikų M. P. ir A. P., gim. 2009-06-19, tėvu, o M. P. ir A. P. atsakovo sūnumis.

Nepilnamečių vaikų A. P. ir M. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su atsakove. Atsakovė šiuo metu gyvena su sūnumi, juos išlaiko ir prižiūri, pagal Rietavo savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ieškovė sudarė tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, jais tinkamai rūpinasi, atsakovas nesiekia dalyvauti vaikų auklėjime, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jų interesus (LR CK 3.169 str.).

Dėl pavardės vaikams suteikimo

Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja LR CK 3.167 str., numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Tarp šalių kyla ginčas dėl vaikų pavardės, todėl šis ginčas spręstinas teismo.

Pagal civilinio kodekso nuostatas tėvai negali išrinkti vaikui pavardės, ši turi sutapti su tėvų pavarde ir tradiciškai nurodyti vaiko kilmę iš tėvų. Jeigu nėra nustatyta vaiko kilmė iš tėvo, vaikui pavardė suteikiama pagal motinos pavardę. Šios nuostatos įtvirtintos Teisingumo ministro 2008-07-22 įsakymu Nr.1R-294 patvirtintose civilinės metrikacijos taisyklėse, kurių 33.2 p. nustato, kad jei vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas.

Nagrinėjamu atveju N. ir A. buvo suteikta motinos pavardė, kadangi tėvas į gimimo liudijimus nebuvo įrašytas. Vaikams buvo suteikta pavardė pagal vaikų gimimo metu civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančius reikalavimus. Tačiau šiuo metu aplinkybės, lyginant su aplinkybėmis vaikų gimimo metu, yra pasikeitusios. Nustačius, kad nepilnamečių vaikų biologinis tėvas yra atsakovas, tam, kad būtų išsaugotas ir užtikrintas vaikų identiškumas, išsaugant šeimos bei kitus su jų individualybe susijusius ryšius, ieškovės reikalavimas pakeisti vaikų pavardę yra pagrįstas. Atsakovo nuomone, netikslinga keisti vaikams turimos pavardės, kad jų netraumuoti. Teismo vertinimu biologinio tėvo pavardės nepilnamečiams suteikimas atitiks jų interesus, kadangi vaikai šiuo metu yra keturmečiai, šiame amžiaus tarpsnyje vaikai save dažniau identifikuoja ne pagal pavardę, o pagal vardą. Be to, ieškovei pakeitus pavardę, vaikams liktų pavardė asmens, su kuriuo nesieja jokie ryšiai. Dėl šių priežasčių vaikams ieškovės prašymu suteiktina atsakovo pavardė.

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

Pripažinus atsakovą ieškovės sūnų tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 str.).

CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis LR CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė nedirba, jokių pajamų neturi, jai nuosavybės teise priklauso 45587 Lt vertės butas Plungės m., ½ 28184 Lt vertės žemės sklypo ir ½ 28006 Lt vertės žemės sklypo. Ieškovė be nepilnamečių N. ir A. išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų M.

Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje. Pagal byloje esančius duomenis jo metinės pajamos yra 65587 Lt svarų per metus, atskaitomų mokesčių suma 23942 svarai. Atsakovas turi 4590 svarų išlaidų, susijusių su profesine veikla. Tokiu būdu jo vidutinės pajamos per mėnesį sudaro 37055 svarų per metus arba 148220 Lt per metus (atitinkamai 12351 Lt per mėnesį). Atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, valdo 1988 m. automobilį Peugeot, privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą, M. P., gim. 2002-04-12.

Atsakovas nurodo, kad turi išlaidų įvairiems mokesčiams, būsto nuomai per mėnesį skiria 700 svarų, mokesčiai už dujas, elektrą sudaro 156 svarai per mėnesį, žemės mokestis metams 90 svarų, mokestis už vandenį 692 svarai per metus, mokestis už televizijos licenciją 145 svarai per metus, mokesčiai už telefoną ir internetą 40 svarų per mėnesį. Per mėnesį vykdamas į darbą pravažiuoja apie 800 km, kurui įsigyti išleidžia 70 svarų per mėnesį. Šios išlaidos pripažintinos atsakovo šeimos išlaidomis (išskyrus transporto išlaidas vykimui į darbą), minėtos išlaidos sudaro tik nedidelę atsakovo pajamų dalį, jas patiria ne tik atsakovas, bet ir ieškovė (atitinkamai mažesnes). Įvertinus atsakovo kasmėnesinių išlaidų dydį (teismo skaičiavimu apie 560 svarų per mėnesį), atsakovo pajamos per mėnesį siekia apie 10 000 Lt per mėnesį.

Lyginant ieškovės ir atsakovo tėvų turtinę padėtį, konstatuotina, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus yra nevienodos, atsakovo turtinė padėtis dėl nuolatinių gaunamų pajamų dydžio yra geresnė nei ieškovės, todėl dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties atsakovas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikų išlaikymui reikalingų išlaidų.

Tas faktas, kad atsakovas privalo išlaikyti nepilnametę dukrą, nepaneigia atsakovo geresnės nei ieškovė turtinės padėties. Be to, atsakovas turėtą nekilnojamojo turtą dalį (butą Klaipėdoje) 2011-02-17 dovanojimo sutartimi dovanojo nepilnametei dukrai, tokiu būdu užtikrindamas jos dalinį išlaikymą, o kartu pablogindamas savo buvusią turtinę padėtį.

Ieškovė prašo vaikų išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 1000 Lt kas mėnesį, jos teigimu būtinų vaiko poreikių patenkinimui kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį reikėtų apie 1150 Lt. Kaip įrodymą apie turimas išlaidas pateikė pirkimo dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas. Šie išlaidas patvirtinantys dokumentai (pirkimo kvitai) įrodo, kad ieškovės turimos išlaidos, susijusios su būtiniausių vaikų poreikių tenkinimu, t.y. išlaidos maistui, aprangai, higienos prekėms, vaikų lavinimui. Ieškovė nurodė, kad vaikų sveikatinimui reikalingos papildomos lėšos, tačiau patikimų įrodymų, kurie patvirtintų nuolatinio pobūdžio papildomų poreikių tenkinimą dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių, nepateikė. Kai kurių išlaidų ieškovė neturi (išlaidos baseinui, muzikos mokyklai, sportiniams šokiams), tačiau ieškovės nurodomas išlaikymo dydis (1150-1200 Lt mėnesiui) atitinka teismų praktikoje pripažįstamą išlaikymo sumą, reikalingą kas mėnesį kiekvienam vaikui, todėl pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis. Tėvų pareiga užtikrinti materialines sąlygas vaikams dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, sudaryti galimybes vaiko deramai raidai, ugdymui ir gebėjimų tobulinimui.

Ieškovė viena rūpinasi vaikų būtinųjų poreikių patenkinimu, jų laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu, užtikrina vaikų teisę į būstą, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Į šias aplinkybes atsižvelgtina, priteisiant išlaikymą vaikams iš atsakovo ir nustatant išlaikymo dydį.

Teismo vertinimu atsakovo turtinė padėtis, gaunamos nuolatinės pajamos leidžia maksimaliai tenkinti vaikų poreikius. Ieškovės galimybės, auginant du vienodo amžiaus mažamečius vaikus, dalyvauti darbo rinkoje ir gauti darbą ir pajamas, atitinkantį jos amžių ir profesinius įgūdžius yra ribotos.

Pagal byloje esančius duomenis ir nustatytus faktus (šalių turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, vaikų amžių ir poreikius, faktinę vaikų gyvenamą vietą), atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti vaikus, iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis mažintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas (LR CPK 178 str.).

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, ieškovė, skirtina priteisto vaikų išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis).

Dėl įsiskolinimo priteisimo

Pagal LR CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę atsakovo nepilnametis vaikas pagal kilmę įgijo nuo jo gimimo dienos (LR CK 3.137 str. 1 d.), kuri tik patvirtinama LR CK 3.138-3.140 str. nustatyta tvarka. Pagal LR CK 3.137 str. nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę priėmimo data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos. Šioje byloje vaiko kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, o vėliau, tačiau ir šiuo atveju tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos vis tiek atsirado nuo vaiko gimimo dienos, kaip tai numato CK 3.137 str. 3 d.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas vaikų tėvu, pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaiką kurį laiką nevykdė, išlaikymo ieškovės prašomu laikotarpiu nuo 2009-08-08 iki 2011-03-29 neteikė, todėl iš jo, remiantis CK 3.200 str., priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 19 mėnesių. Ieškovė nurodo, jog įsiskolinimo dydis sudaro 38 000 Lt, skaičiuojant po 1000 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Pagal šalių žodinį susitarimą atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui nuo 2011 m. kovo 29 d. teikia išlaikymą, mokėdamas periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovės ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo pateiktas tik 2012-08-31, kas leidžia daryti išvadą, kad iki tol vaikų poreikiai nebuvo didesni nei jiems patenkinti lėšų skyrė atsakovas, kad šių lėšų kurį laiką pakako nepilnamečių vaikų išlaikymui. CPK 178 str. nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos turėtas išlaidas ir vaikų poreikius minėtu laikotarpiu, t.y. nuo 2009-08-08 iki 2011-03-29. Natūralu, kad vaikams augant jų poreikiai didėja, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių vaikų amžių, į ieškovės gaunamas pajamas nurodytu laikotarpiu (buvo vaikų auginimo atostogose ir buvo mokamos išmokos), būtinų vaikų poreikių tenkinimui pilnai pakako atsakovo teiktos paramos (išlaikymo), todėl priteistino įsiskolinimo dydis mažintinas ir priteistina 19 000 Lt įsiskolinimo, skaičiuojant po 500 Lt kiekvienam vaikui (500x19x2). Likusioje dalyje ieškovės ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas (LR CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos žyminis mokestis valstybei (CPK 96 str. 1 d.), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, turėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei (LR CPK 93 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog turėjo 905,65 Lt išlaidų, susijusių su DNR tyrimu. Šios išlaidos pagrįstos dokumentais, atsižvelgiant į vaikų amžių, atstumą iki ekspertinės įstaigos, pripažintinos būtinomis nakvynės išlaidos, todėl priteistinos visos su DNR tyrimu turėtos išlaidos. Ieškovė už teisinę pagalbą sumokėjo 3100 Lt, šios išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Tačiau teismas šias išlaidas mažina, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovei priteistina 2700 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Iš dalies tenkinus ieškinį, atsakovas taip pat turi teisę į turėtų išlaidų dalinį atlyginimą. Ieškovės ieškinys iš esmės yra tenkinamas, teismo vertinimu, atsakovui atlygintina 300 Lt išlaidų. Siekiant išvengti dvigubų mokėjimų, ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovo sumažinta iki 2400 Lt. Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 3305,65 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, jog N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) yra N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnūs.

Suteikti A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pavardę „P.“.

Nustatyti vaikų A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su R. P..

Priteisti iš N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2012-08-31 iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš N. P. 19000 Lt išlaikymo įsiskolinimą lygiomis dalimis sūnums A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti.

Pakirti R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikams A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų ir turto tvarkytoja.

Priteisti iš N. P. 862 Lt žyminio mokesčio valstybei, 3305,65 Lt bylinėjimosi išlaidų R. P.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės r. apylinkės teismą.