Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Jurgitai Jakumaitei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui R. K., jos atstovei advokatei Ingai Umbrasaitei, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros (toliau – Klaipėdos miesto agentūra) atstovui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekologe, skundą dėl Klaipėdos miesto agentūros 2014-12-11 priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. Klaipėdos miesto agentūros 2014-12-11 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalį, paskirta 2000 Lt (579 eurų) dydžio bauda už tai, kad 2014-11-13 atlikus planinį patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) atliekų aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nustatyta, kad atliekos laikomos atvirose teritorijose, kuriose neįrengti paviršinių nuotekų surinkimo bei valymo įrenginiai, tuo pažeidžiant LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 p., 16 p.; Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau TIPK leidimas) Nr. (11.2)-30-29/2004 II d. 3 p. Įmonė veiklos metu pagamina atliekas, nenurodytas TIPK leidimo 35 lentelėje, tuo pažeidžiant TIPK Nr. (11.2)-30-29/2004 II d. 5 p. sąlygų laikymąsi. R. K. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² str. 2 d.

Teismo posėdžio metu R. K. skundą palaikė, prašė nutarimą panaikinti arba jeigu teismas mano, kad yra pagrindas skirti baudą, tada baudą sumažinti. Ji paaiškino, kad bauda yra nepagrįsta, todėl kad kalba eina apie atlieką, kurį atsirado ne naujai jų veikloje, o tai yra atlieka, kuri lieka po rūšiavimo antrinių žaliavų. Atliekos visada buvo, tik kad jos buvo apskaitomos kitu atliekų kodu 200301, kaip mišrios komunalinės atliekos. 2013 m. pasikeitus atliekų įstatymui Aplinkos ministerija išleido nutarimą kaip reikėtų apskaityti po rūšiavimo likusias atliekas ir tame nutarime buvo įvardinta, kad po rūšiavimo atliekos turi būti kodu 191212, kurio tuo metu pas juos leidime nebuvo. 2013m. kovo 29 d. kreipėsi į departamentą su prašymu koreguoti leidimą ir įsitraukti minėtą kodą. Dėl derinimo nesklandumų leidimo neturi iki šios dienos. 2014m. kovo mėnesį pasikeitė įstatymas, kuriame numatyta, jog prieš gaunant leidimą, reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Klaipėdos miesto agentūros prašė išrašyti privalomą nurodymą ir duoti laiko susitvarkyti, nes žinojo, kad bus patikrinimai ir kad vėl bus baudžiami už tą patį nusižengimą. Gavo atsakymą, kad jie negali išrašyti nurodymo, nes tokiu atveju jie leistų vykdyti veiklą nesilaikant leidimo sąlygų. Dėl paviršinių nuotekų surinkimo sistemos nebuvimo, tai patikrinimo akte yra įvardintas tik bendras teritorijos plotas, tačiau nebuvo užfiksuotas tas plotas, kur buvo saugomos atliekos atviroje teritorijoje. Pagal paviršinių nuotekų reglamentą yra nustatyta, kad 0,01hektaro reikalingas valymas ir nuotekų surinkimas. Nebuvo užfiksuotas faktas, kad ta teritorija buvo didesnė ar ne. Kalbant apie paviršines nuotekas, tai ten yra šuliniai, surinkimo sistema ir tuos šulinius inspektorius tikrai yra matęs. Valymo nuotekų įrenginių ten nėra, bet jos manymu, kad jų ir nereikia, todėl kad jie netvarko atliekų atviroje teritorijoje, ten yra saugomos perdirbimui paruoštos antrinės žaliavos, kurios yra supresuotos, tvarkingai sudėtos ant asfaltui nelaidžios dangos, dažniausiai ant palečių. Vienintelis pažeidimas, kad iki šiol neturi leidimo. Tačiau daro viską, kad jį gauti. Veiklą vykdo senai. Kol atliekas (kurios yra neperdirbamos) apskaitė kaip mišrias komunalines atliekas problemų neturėjo, pasikeitus atliekų įstatymui turėjo pakeisti kodą ir apskaityti kitu kodu, kurio leidime neturėjo. 2014 m. birželio mėnesį už tą patį pažeidimą buvo baustas kitas įmonės asmuo V. P., nuobaudą skyrė Klaipėdos miesto agentūra. Teismas turėtų skirti mažesnę baudą, nes viena augina ir išlaiko du vaikus, neuždirba tiek, kad galėtų sumokėti 2000 Lt baudą, šiuo metu taip pat vyksta ir skyrybų procesas.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą atstovas A. M. prašė atmesti pareiškėjos skundą ir paaiškino, kad pažeidimas daromas nuolatos, įmonei skirta jau trečia nuobauda dėl tų pačių pažeidimų. Tai jau trečias asmuo iš įmonės, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta nuobauda. Prašo teismo atsižvelgti skiriant administracinę nuobaudą ir administracinės nuobaudos nemažinti, pritaikyti sankcijos ribose. Įmonės leidime nėra numatyta, kad jie gali pagaminti atliekas 191212 kodu. Kodėl įmonė pradėjo generuoti atliekas, kurių ji neturi leidime, tai jo manymu įmonei atsirado nauja veiklos sritis, kai Klaipėdoje atsidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonė pasirašė su jais sutartį priduoti atliekas kodu 191212. Įmonė turi teisę priduoti atliekas kodu 200301. Vykdydami tokią veiklą jie pažeidžia leidimo sąlygas už ką numatyta administracinė atsakomybė. Įmonė savo leidime yra nurodžiusi, kad atliekas laikys tik uždaruose konteineriuose lauke, jeigu jos bus laikomos. Atliekos nelaikomos konteineriuose, o laikomos atvirose teritorijose, todėl galimai yra daroma žala gamtai. Įmonė siekdama laikyti atliekas atviroje teritorijoje (0,01 hektaro plote) privalėtų pasikoreguoti leidimą, konkrečiai nurodyti tą plotą, kuriame jos bus laikomos. Kad išeities nėra ir įmonės vykdoma veikla sutriktų, jeigu įmonė atsisakytų generuoti 191212 kodą, kurios šuo metu ji negali generuoti, yra nepagrįsta. Įmonė anksčiau vykdė veiklą negeneruodama šito kodo, kol nebuvo galimybės atliekas deginti ir priduoti minėtu atlieku kodu ir puikiausiai veikė. Įmonės siekis įgyti leidimus atliekų tvarkymui nesuteikia teisės vykdyti veiklą neturint leidimo. Prašo R. K. skundo netenkinti ir palikti galioti 2014-12-11 nutarimą.

R. K. atstovė advokatė Inga Umbrasaitė palaikė R. K. skundą ir paaiškino, kad yra susidariusi situacija be išeities, nes pasikeitė teisinis reguliavimas, ir atliekos, kurios anksčiau buvo apskaitomos kaip bendros mišrios atliekos, dabar turi būti atskirtos po nauju kodu. Bendrovė siekia patikslinti atitinkamą leidimą, kad būtų įgyvendinti atitinkami reikalavimai, tačiau, institucija, kuri atsakinga už leidimo patikslinimą, žinodama, kad tas leidimas yra šiuo metu tikslinamas baudžia tą patį subjektą, kuris deda pastangas gauti minėtą leidimą. Leidimui gauti turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, procesas užtrunka ilgą laiką ir institucija visą tai žino. Nėra įrodymų, kad atliekos yra laikomos atviroje teritorijoje ir taip yra teršiama aplinka, t.y. kad jos viršija reglamente nustatytus 18 ir 24 punkte užterštumo reikalavimus. Administracinį pažeidimą turi įrodyti institucija, surašiusi protokolą. Nuotraukoje matosi, kad atrūšiuotos atliekos, parengtos tolimesniam naudojimui, sudėtos ant padėklų. Tiek bendrovė, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepadarė pažeidimo. Situacija yra tokia ne dėl to, kad įmonė piktavališkai daro pažeidimus, bet todėl, kad yra tam tikri terminai per kuriuos institucija turi patikslinti išduotą leidimą. Patikslinus leidimą nurodytų pažeidimų nebus. Padarius poveikio aplinkai vertinimą, greičiausiai paaiškės, ar susidariusios nuotekos viršija leistiną normą ir ar reikia valymo įrenginių.

Bendrovė yra sudariusi eilę sutarčių dėl atliekų tvarkymo, tai jos veiklos nutraukimas reikštų ne tik, kad būtų pažeista eilė aplinkosauginių reikalavimų, bet būtų pažeisti ir sutartiniai reikalavimai. Dėl visų nurodytų aplinkybių pašo teismo skirtą nuobaudą panaikinti, tuo atveju jeigu teismas manytų, kad yra bendrovės ar jos darbuotojų kaltė, kuri sudaro pagrindą administracinės atsakomybės taikymui, tai teismo prašo įvertinti situaciją dėl ko institucija skyrė visas nuobaudas ir kodėl situacija iki šiol nėra pasikeitusi, kad nėra išduoti leidimai. Taip pat įvertinti visas R. K. nurodytas aplinkybes dėl jos finansinės padėties.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas A. M. prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

R. K. skundas netenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 12 punkte įtvirtina ūkinės veiklos samprata – tai ūkinė ar kitokia veikla, kuri turi ar gali turėti įtakos aplinkai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7 punkto nuostatos nurodo, kad veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą arba eksploatuojantys įrenginius, turi turėti leidimą. Taip pat minėtų Taisyklių 5.9 punkte nurodyta, kad TIPK leidimas – tai šiose Taisyklėse nurodyto viešojo administravimo subjekto sprendimas (ar keli sprendimai), įformintas (įforminti) šių Taisyklių nustatyta tvarka vienu ar daugiau dokumentų, kuris suteikia teisę eksploatuoti įrenginį ar kelis įrenginius ar jų dalis, kuriuos eksploatuoja tas pats veiklos vykdytojas, ir vykdyti ūkinę veiklą šiame sprendime nurodytomis sąlygomis, o minėto LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad R. K. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ” nesilaikė TIPK leidime nurodytos sąlygos – atliekos buvo laikomos atvirose teritorijose, kuriose neįrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, tuo pažeidžiant LR aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15p., 16 p.; TIPK leidimo Nr. (11.2)-30-29/2004 II. d. 3 p. Bendrovė veiklos metu pagamino atliekas, nenurodytas TIPK leidimo 35 lentelėje, tuo pažeidžiant TIPK leidimo Nr. (l 1.2)-30-29/2004 II. d. 5 p. sąlygų laikymąsi. R. K. nesutinka padariusi teisės pažeidimą ir nurodo, kad atliekos visada buvo, tik kad jos buvo apskaitomos kitu atliekų kodu 200301, kaip mišrios komunalinės atliekos. 2013 m. pasikeitus atliekų tvarkymo įstatymui Aplinkos ministerija išleido nutarimą, kuriame numatyta, jog po rūšiavimo atliekos turi būti kodu 191212. Ji ėmėsi veiksmų nustatytoms PAV atrankos procedūroms atlikti ir atitinkamai naujajam TIPK leidimui gauti, tačiau šis procesas užtruko dėl teisės aktuose įtvirtinto procedūrinio mechanizmo ir nepriklauso nuo bendrovės valios.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " TIPK leidimas Nr. (11.2)-30-29/2004 galioja neterminuotam laikui. TIPK leidimo sąlygų II d. 3 p. nustatyta, kad tvarkant atliekas Bendrovė privalo vadovautis LR aplinkos ministro gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, atliekas surinkti, saugoti ir rūšiuoti taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, vesti atliekų apskaitą. Leidimo sąlygų II d. 5 p. nustatyta, kad įvykus pasikeitimams, dėl kurių būtina atnaujinti ar koreguoti TIPK leidimą, būtina atnaujinti, koreguoti ir Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą bei Atliekų naudojimo ir šalinimo techninį reglamentą. Iš to seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " atsakingas asmuo privalo atsakyti, jei leidime nustatytų sąlygų ir normatyvų nesilaikoma. Bendrovė privalo vykdyti veiklą pagal TIPK leidime nurodytus reikalavimus ir galiojančius teisės aktus. Bendrovė negali vykdyti veiklos, kurią ji siekia vykdyti neturėdama tam išduoto TIPK leidimo. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui Bendrovė privalo laikytis įstatymuose nurodytų reikalavimų. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi veiksmų nustatytoms PAV atrankos procedūroms atlikti ir atitinkamai naujajam TIPK leidimui gauti, R. K. atsakomybės nešalina. Kad atliekos buvo laikomos atvirose teritorijose, kuriose neįrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginiai bei, kad bendrovė veiklos metu pagamina atliekas, nenurodytas TIPK 35 lentelėje, tuo pažeidžiant TIPK leidimo Nr. (11.2)-30-29/2004 II d. 5 p., R. K. sutinka iš dalies, be to, tai patvirtina ir byloje esantis patikrinimo aktas. Todėl nors R. K. skundą grindžia ėmusis veiksmų nustatytoms PAV atrankos procedūroms atlikti ir atitinkamai naujajam TIPK leidimui gauti, tačiau šie jos veiksmai nenumato veiklos išimčių.

Tokiu būdu, darytina išvada, jog skundžiamas 2014-12-11 Klaipėdos miesto agentūros nutarimas yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir R. K. skundas netenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Administracinė nuobauda R. K. paskirta pagrįstai, vadovaujantis ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas,

nutaria:

R. K. skundo netenkinti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2014-12-11 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.