Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 251 – 227 / 2007 Dalia Pranckienė Procesinio sprendimo kategorija:

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Antada“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Antada“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Transodera“, A. P., UAB „Hemlina“, J. P., Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl valdymo fakto patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „Antada“ 2006-04-27 pareiškimu CPK 442 str. 1 d. 9 p., 524–259 str. pagrindais, inžinierinio statinio įregistravimo bei teritorijos detalaus išplanavimo užbaigimo tikslu, prašė patvirtinti valdymo faktą inžinieriniam statiniui – vandens bokštui ir gręžiniui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1989 m. baigtumas 100 proc., 24 800 Lt vidutinės vertės, esančiam (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pagal 1998-08-24 be varžytinių parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su likviduojama AB „Savitiškis“, tuometinė A. Chamentausko TŪB „Antada“, kurios teisės ir pareigos perėjo pareiškėjui UAB „Antada“, nusipirko įvairų nekilnojamąjį turtą bendros 470 000 Lt balansinės vertės, į kurio sudėtį įėjo inžinieriniai tinklai, kurių dalis – vandens bokštas ir gręžinys. Kadangi nekilnojamojo turto įsigijimo metu vandentiekio bokštas ir gręžinys nebuvo apskaityti balanse, neinventorizuoti bei teisiškai neįregistruoti, todėl jie nebuvo nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje ir dėl to pareiškėjas negali šių statinių teisiškai įregistruoti. Tačiau nuo pat 1998-08-24 sutarties sudarymo jis valdo ir prižiūri vandentiekio bokštą ir gręžinį kaip savo turtą, už kurį pilnai sumokėta. Po turto pardavimo su sklypo ribų išplanavimo projektu kartu su kitomis organizacijomis yra susipažinęs ir jį suderinęs suinteresuotas asmuo A. P., kaip likviduojamos UAB „Savitiškis“ atstovas, tačiau pretenzijų dėl inžinierinių tinklų priklausomybės nepareiškė. Vandens bokštas ir gręžinys savavališka statyba nepripažinti. Kadangi turto pardavėjas AB „Savitiškis“ yra bankrutavusi, likviduota ir išbraukta iš juridinių asmenų registro, todėl pareiškėjas negali teismine tvarka nuginčyti sandorio ar kitokiu būdu apginti savo pažeistą teisę įregistruojant nuosavybėn nusipirktą daiktą, nes pagal tokią pirkimo–pardavimo sutarties redakciją įteisinti NTR registre inžinerinį statinį nėra galimybių, o spręsti dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu nėra teisinių sąlygų. Be to, nurodė, kad dalį valdomų statinių jis (pareiškėjas) pardavė UAB „Transodera“ bei UAB „Hemlina“, su kuriomis kartu valdo kiemo įrenginius.

2007 m. kovo 9 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas UAB „Antada“ pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, jog A. Chamentausko TŪB „Antada“ 1998-08-24 pirkimo–pardavimo sutartimi iš likviduojamos AB „Savitiškis“ nupirko įvairius pastatus, kiemo įrenginius ir pagrindines priemones (civ. b. Nr. 2-161-488/2006, 38–40, 30–32 b. l., civ. b. Nr. 2-330-739/2007, 1 t. 43–45, 110, 138–141 b. l., Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla). Taip pat nustatė, kad vandens bokštas ir gręžinys pardavimo metu nebuvo inventorizuoti, todėl nebuvo įtraukti į sutartį, tačiau faktiškai buvo perleisti pareiškėjui kaip parduodamų pastatų priklausiniai, nes jų paskirtis buvo aptarnauti šiuos pastatus, todėl po 1998-08-24 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tarp likviduojamos AB „Savitiškis“ ir A. Chamentausko TŪB „Antada“ pareiškėjui atsirado pagrindas ne tik šių inžinierinių statinių valdymo faktui patvirtinti, bet ir nuosavybės teisei į juos pripažinti.

Nustatė, kad pareiškėjo nuosavybėn buvo perduoti ir kiti neinventorizuoti likviduojamai AB „Savitiškis“ priklausę pastatai: administracinis pastatas, unikalus Nr. 27/974-0092-23-4, plane pažymėtas 20B2p, sandėlis, unikalus Nr. 27/974-0092-21-2, plane pažymėtas 2IF1p, dirbtuvės – betono mazgas, unikalus Nr. 27/974-0092-2-3, plane pažymėtas 22P1/p. Pareiškėjas šiuos pastatus, bei ūkinį pastatą 14I1p, unikalus Nr. 27/974-0092-14-5 ir 28/100 kiemo statinių 2003-05-16 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė suinteresuotam asmeniui UAB „Transodera“.

Be to, be pagrindo plano kopija buvo pripažinta dokumentu ir ja remtasi priimant sprendimą, nes byloje yra nustatyta tik ta aplinkybė, jog šalys tarėsi dėl teritorijos naudojimo tvarkos, tačiau nėra jokių duomenų, kad susitarimas būtų įvykęs. Kaip matyti iš atšviesto plano kopijos, šalys ją ketino pridėti prie notarinės sutarties, tačiau notarinėje sutartyje apie tai neužsiminta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Įstatymas nustato, kad valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 str. 1 d.). Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl valdymo vandens bokštu ir gręžiniu fakto nustatymo. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, pareiškėjas, nusipirkęs iš AB „Savitiškis“ įvairų turtą, įskaitant ūkio pastatą, unik. Nr. 27/974-0092-14-5, plane pažymėtas 14I 1/p, kuris iš esmės yra siurblinė, nes po juo yra gręžinys, įgijo nuosavybę ir į gręžinį. Šios aplinkybės niekas neginčija. Gręžinys požeminėmis komunikacijomis sujungtas su vandens bokštu ir jis (gręžinys) yra pagrindinis daiktas vandens bokšto atžvilgiu (CK 4.19 str.). Tokiu būdu, vandens bokštas, kaip gręžinio priklausinys, perėjo pareiškėjo nuosavybėn 1998-08-24 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Priešingai nei teigiama sprendime, kilęs ginčas ne dėl nuosavybės teisės į šiuos daiktus, bet dėl daiktų valdymo teisės, kaip pareikštas reikalavimas, nes suinteresuotas asmuo UAB „Transodera“ į pareiškimą atsikirtinėja ir savo valdymo teisę šiems daiktams grindžia 2003-05-16 pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria jis iš pareiškėjo nusipirkęs pagrindinį daiktą – aukščiau nurodytą ūkio pastatą unik. Nr. 27/974-0092-14-5, plane pažymėtą 14I 1/p, laiko, kad kartu įgijo ir jo priklausinius: gręžinį, vandens bokštą. Pareiškėjas UAB „Antada“, parduodamas nurodytą pastatą UAB „Transoderai“, sutartyje neišskyrė ir atskirai nenurodė, kad gręžinys ir vandens bokštas lieka jo valdyme ir kad šie daiktai neparduodami UAB „Transoderai“ ir jam neperduodami. Iš to seka, kad antraeilius daiktus ištiko pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str.). Duomenų, jog buvo sprendžiamas ginčas tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens UAB „Transodera“ dėl pašalinimo kliūčių/trukdymų valdyti šiuos daiktus, nėra. Kaip nurodyta skundžiamajame sprendime, pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad pardavęs UAB „Transoderai“ dalį savo valdomų pastatų, su UAB „Transodera“ pasidalino statinių ir įrenginių teritoriją – plane nubrėždami raudoną liniją ir pagal šį pasidalijimą vandens bokštas papuolė į UAB „Transodera“ teritoriją (t. 1, b. l. 55). Tai vienas iš esminių argumentų, nulėmusių, kad šalių pasirašyto plano, kaip susitarimo laikyti pirkimo–pardavimo sutarties priedu, kopija, pripažinta įrodymu. Tuo tarpu, apeliaciniame skunde pareiškėjas aiškina priešingai nei apylinkės teisme. Pripažindamas, kad šalys tarėsi dėl teritorijos naudojimo tvarkos, teigia, kad nėra jokių duomenų, kad susitarimas būtų įvykęs, nes planas, kurį jie pasirašė, nepaminėtas notarinėje sutartyje, kaip buvo ketinta. Šį apelianto teiginį paneigia ta aplinkybė, jog šalys šiuo metu tebesinaudoja prie statinių ir pastatų esančia teritorija pagal šalių pasirašytą susitarimą – planą, pagal kurį suinteresuoto asmens UAB „Transodera“ naudojamoje teritorijoje yra vandens bokštas. Kolegija sutinka su apylinkės teismo motyvais, dėl kurių plano kopija buvo pripažinta įrodymu ir jų nekartoja.

Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo UAB „Transodera“ patvirtino, kad gręžinys nėra oficialiai uždarytas. Šie duomenys rodo, kad suinteresuotas asmuo UAB „Transodera“ valdo gręžinį ir vandens bokštą. Teismas iš byloje esančių įrodymų visumos pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, 2003-05-16 sudaręs su suinteresuotu asmeniu UAB „Transodera“ pastatų pirkimo–pardavimo sutartį, tarp kurių pardavė aukščiau nurodytą ūkio pastatą, unik. Nr. 27/974-0092-14-5, plane pažymėtą 14I 1/p, nors jame konkrečiai neįvardino gręžinio ir vandens bokšto, nes jie nebuvo inventorizuoti ir nuosavybės teisės nebuvo registruotos, atsisakė savo valdymo teisių į šiuos daiktus (CK 4.31 str.). Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė valdymo fakto pagrįsta ir teisėta (CPK 178 str.).

Minėta, kad apylinkės teismas be pagrindo nurodė, kad jog kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į vandens bokštą ir gręžinį. Reikalavimas buvo pareikštas dėl valdymo fakto nustatymo CK 4.25 str. pagrindu ir atmestas pareiškėjui neįrodžius valdymo fakto. Todėl kolegija iš sprendimo motyvuojamosios dalies aplinkybę, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens UAB „Transodera“ yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į vandens bokštą ir gręžinį pripažinimo, kuris negali būti išspręstas šioje byloje, šalina, kaip nepagrįstą.

Apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu vertino įrodymus, nustatinėjo aplinkybes, susijusius su pareiškėjo pareikštu reikalavimu ir jų pagrindui priėmė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pareiškimo neįrodė (CPK 178 str). Kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatė. Apelianto UAB „Antada“ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pateiktos kiemo statinių ir įrenginių pasidalijimo plano šviesokopijos kolegija nelaiko įrodymu, nes suinteresuotas asmuo UAB „Transodera“ nepripažįsta buvus tokį teritorijos pasidalijimą, šalys plano kopijoje nurodyta teritorijos tvarka nesinaudoja, pateikta plano šviesokopija nepatvirtinta įstatymu nustatyta tvarka ir pareiškėjas nepateikė jos originalo (CPK 114 str.). Be to, apeliantas negalėjo net paaiškinti šio susitarimo sudarymo aplinkybių, sprendžia buvus įvairių projektų dėl teritorijos naudojimosi. Todėl sprendimą naikinti pagal apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, nurodomas aplinkybes nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos valstybei teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Antada“ 15,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.