Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. E.,

išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. S.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei I. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Z. E. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko interesus geriau užtikrintų jo gyvenimas su tėvu.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Z. S. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, skyriaus nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu D. D. atitiktų vaiko interesus.

2015-12-09 vykusio teismo posėdžio metu nepilnametis vaikas D. D. nurodė, jog šiuo metu gyvena su tėvu, su tėvu nori gyventi ir ateityje, su tėvu ir jo drauge L. sutaria gerai, jie vaikui padeda ruošti pamokas, visi kartu leidžia laisvalaikį, su tėvu eina žvejoti. Dabartinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat mokykloje turi draugų. Su mama norėtų matytis, praleisti pas mamą savaitgalius su nakvyne (teismo posėdžio, vykusio 2015-12-09, garso įrašas, II dokumentas 0 m 0 s – 11 m 09 s).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad D. D. tėvai yra D. D. ir I. R. (ankstesnė pavardė V., b. l. 11). Kauno apylinkės teismas 2013-06-21 nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp I. R. ir D. D., kuria šalys susitarė, jog nepilnamečio vaiko D. D. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina I. R., vaiko tėvas D. D. įsipareigojo teikti 115,85 Eur (400 Lt) dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis (b. l. 12-13). Kauno apygardos administracinio teismo 2015-04-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. R. skundas atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis D. D. bei Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, dėl (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo I. R. šeima įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 14-18), sprendimas įsiteisėjo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (b. l. 137-141). Kauno apylinkės teismas 2015-08-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. R. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d ir paskyrė jai laisvės apribojimo 9 mėnesiams bausmę, uždraudžiant 3 mėnesius bet kokiu būdu bendrauti su nukentėjusiuoju D. D., vadovaujantis BK 64 (1) str., paskirtą bausmę sumažino 1/3 ir paskyrė galutinę bausmę laisvės apribojimą 6 mėnesiams, uždraudžiant 1 mėnesį bet kokiu būdu bendrauti su nukentėjusiuoju D. D.. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 6 d., 72 (1) str. ,72 (2) str., paskyrė I. R. baudžiamojo poveikio priemones: 1) įpareigojo gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens D. D. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojo I. R. bet kokia forma nebendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju D. D., nesilankyti vietose, kurioje gyvena su savo tėvu ir mokosi nukentėjusysis, ir nesiartinti prie D. D. arčiau nei 30 metrų atstumu, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 1-ą mėnesį; 2) nurodė dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 5 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 19-29, 48). I. R. 2014-10-15 (duomenys neskelbtini) seniūnijai pateikė prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (b. l. 41-42). Savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno rajono socialinių paslaugų centras 2014-10-15 priėmė teigiamą sprendimą dėl socialinių paslaugų I. R. teikimo (b. l. 43). 2014-10-31 (duomenys neskelbtini) progimnazijos charakteristikoje nurodyta, kad D. D. pamokų metu aktyvus, kūrybingas, turi puikią atmintį, mokymosi rezultatai geri, tačiau užduočių namuose neatlieka, dažnai neturi reikiamų mokymosi priemonių, pasitaiko atvejų, kad į ugdymo įstaigą ateina nešvariais drabužiais, nešvariomis panagėmis, vaikas gyvena nepilnoje šeimoje, berniuko auklėjimu rūpinasi mama. Vaikas emocingas, geranoriškas, paslaugus, mandagus (b. l. 44-45). 2014-12-09 D. D. charakteristikoje nurodyta, kad mokinys gyvena su tėčiu D. D., mokyklą lanko gerai, pamokų be pateisinamos priežasties nepraleidžia, į mokyklą ateina laiku, švarus, tvarkingas, turi visas reikalingas mokymosi priemones, visada atlieka namų darbus, mokymosi rezultatai pagerėjo (b. l. 46). D. D. po 2014-09-26 motinos I. R. mokykloje sukelto konflikto apsilankė pas psichologą, vaikas buvo išsigandęs, nuolat verkė, galimai bijojo mamos, tačiau bandė eiti į kontaktą su mama, mama elgėsi neadekvačiai, kaltino vaiką vagystėmis ir melagystėmis. Nustatyta, kad sunkumai kyla dėl netinkamų mamos auklėjimo įgūdžių, tačiau I. R. pagalbos nesikreipė (b. l. 47). I. R. 2015-03-04 kreipėsi psichologo konsultacijai. Pažymoje nurodyta, kad ji stipriai išgyvena netekusi sūnaus. Konsultacijų metu I. R. buvo motyvuota, aktyvi, bendradarbiaujanti (b. l. 54). Iš Kauno AVPK 2013-01-24 rašto matyti, kad tarp D. D. ir I. R. įvyko konfliktas dėl vaiko D. D.. Su D. D. pravestas prevencinio pobūdžio pokalbis (b. l. 55). Iš Kauno AVPK 2013-05-21 rašto matyti, kad I. R. dėl D. D. elgesio į policijos įstaigą kreipėsi 2008-07-30 ir 2012-12-27 (b. l. 56). 2013-04-24 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad I. V. (R.) skyriui žinoma nuo 2013-01-10, kai pateikė prašymą dėl psichologo konsultacijos suteikimo. 2012-12-25 tarp mažamečio D. D. tėvų I. R. ir D. D. vaiko akivaizdoje įvykusio konflikto metu vaikas patyrė didelį išgąstį, ėmė baimintis savo tėčio, šlapintis į lovą, 2013-04-02 lankantis šeimoje, D. nurodė, kad nori gyventi su viena mama, nes tėvai nesugyvena, kai susitinka – nuolat barasi, berniuko teigimu, mama juo rūpinasi – gamina valgyti, nuperka drabužių, su tėčiu vaikas norėtų susitikinėti (b. l. 57). 2013-09-29 I. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl mažamečio D. D. išleidimo vieno važinėtis dviračiu, vaikas atsitrenkęs į svetimą automobilį, jį apgadino (b. l. 87-91). 2015-10-01 I. R. kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu stebėti vaiko tėvo šeimą, ir kadangi nesutinka, jog vaikas gyventų pas tėvą, padėti spręsti situaciją (b. l. 58). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto 2015-10-06 vaiko paaiškinimo matyti, jog D. D. nurodė, jog nori gyventi pas tėvą, su mama – matytis (b. l. 59). Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-11-11 išvadoje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko D. D. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu D. D. atitinka vaiko interesus (b. l. 87-91). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-11-19 išvadoje nurodyta, jog apklausiamas nepilnametis vaikas D. D. paaiškino, kad nori gyventi su tėvu, o pas mamą lankytis savaitgaliais, vaiko teigimu, jo santykiai su tėvo drauge L. geri, grįžęs iš mokyklos visada randa paruoštus pietus, moteris jam padeda ruošti pamokas (b. l. 104-105). 2015-12-03, 2015-12-18 D. D. charakteristikose nurodyta, kad mokinys mokyklą lanko labai gerai, į pamokas ateina laiku, mokymosi rezultatai labai geri, į pamokas ateina švarus, tvarkingas, turi visas reikalingas mokymosi priemones. Visais rūpimais klausimais bendraujama su tėvu arba jo drauge L., vaiko motina I. R. 2015-2016 m. m. kiekvieną mėnesį paskambina ir pasiteirauja apie sūnų, buvo susitikusi su vaiko klasės mokytoja, mažai klausinėjo, kaip sekasi sūnui, kalbėjo apie savo išgyvenimus. Gyvendamas pas tėvą D. D. vaikas pasidarė ramesnis, drausmingesnis, tvarkingesnis, žino, kaip išspręsti konfliktines situacijas, berniukas geranoriškas, paslaugus, mandagus (b. l. 116-117, 129-130). Nuo 2016-01-08 D. D. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotą darbo sutartį (b. l. 134). I. D. dirba (duomenys neskelbtini), darbo grafikas – pamaininis (b. l. 135). I. R. laikotarpiu nuo 2015-08-17 iki 2016-01-13 nepilnamečio sūnaus D. D. išlaikymui skyrė 650 Eur sumą (b. l. 136). Vilkaviškio rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažino kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir paskyrė 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-04-27, 15.05 val. iki 2015-04-28, 14.15 val. (viena para), vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 ir 3 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 (dvejiems) metams, skyrė teismo įpareigojimus – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, jei išvykimas nėra susijęs su darbu, tęsti darbą (b. l. 157-161), Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka. I. R. 2016-02-19 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu kuo skubiau ir nuodugniau patikrinti sūnaus D. D. gyvenimo sąlygas ir suteikti jam visą būtiną pagalbą, nurodė, kad vaiko tėvas D. D. sūnaus auklėjimui visiškai neskiria jokio dėmesio (b. l. 162). 2013-09-02 Vaikų mokymo iki 14 metų mokymo sutartis dėl mokinio D. D. sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) mokyklos ir vaiko motinos I. R. (b. l. 163).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Todėl teismas, įvertindamas kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį sprendžia, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Bylos nagrinėjimo metu iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013-06-21 nutartimi patvirtinus D. D. ir I. R. sudarytą taikos sutartį, nepilnamečio vaiko D. D. gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. R., vaikas su motina gyveno iki 2014 m. spalio mėnesio. Po 2014-09-26 tarp I. R. ir vaiko įvykusio konflikto vaikas nuolatos gyvena su tėvu D. D..

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

Teismas, spręsdamas dėl D. D. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamojoje aplinkoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, nors atsakovės namuose trūksta tvarkos (b. l. 87-91, 104-105). Tačiau bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog, vaikui gyvenant su motina, I. R. ne visada tinkamai vykdė savo pareigas – vaikas be pateisinamos priežasties praleisdavo pirmas pamokas mokykloje, neatsinešdavo reikiamų mokymosi priemonių, vaiko vadovėliai ir sąsiuviniai netvarkingi, neatlikdavo namų darbų, vaikas į mokyklą išleidžiamas nešvariais drabužiais, berniukui trūko asmens higienos įgūdžių (b. l. 37-40, 44-45). Vaikui gyvenant su motina 2013-09-29 I. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl mažamečio D. D. išleidimo vieno važinėtis dviračiu, vaikas atsitrenkęs į svetimą automobilį, jį apgadino (b. l. 87-91). I. R. dėl smurto savo mažamečio sūnaus atžvilgiu yra nuteista įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015-08-07 nuosprendžiu (b. l. 19-29, 48), be to, neįsiteisėjusiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu I. R. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. (b. l. 157-161). Nors 2014-10-15 moteris užpildė prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (b. l. 41-42), tačiau priėmus teigiamą sprendimą dėl socialinių paslaugų teikimo (b. l. 43), atsakovė atsisakė bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, nurodė, kad socialinių paslaugų nepageidauja (b. l. 87-91). Vaikui gyvenant su tėvu, ieškovas nedaro kliūčių vaikui bendrauti su motina, atvykusi į mokyklą I. R. mažai klausinėjo kaip sekasi sūnui, daugiau kalbėjo apie savo išgyvenimus, kokie jos santykiai su vaiko tėvu (b. l. 116-117, 129-130). Nepilnamečiam vaikui nuo 2014 m. spalio mėnesio apsigyvenus su tėvu, pagerėjo vaiko elgesys mokykloje, vaikas be pateisinamos priežasties nepraleidinėja pamokų, turi visas reikalingas mokymosi priemones, į pamokas ateina švarus, tvarkingas, berniukas tapo ne toks piktas, žino, kaip reikia spręsti konfliktines situacijas. Vaiko tėvas D. D. bendrauja su klasės mokytoja, dalyvauja mokyklos šventėse (b. l. 116-117, 129-130). Teismo posėdžio metu nepilnametis vaikas D. D. išsakė norą gyventi su tėvu, nurodė, kad gerai sutaria su tėvu ir jo drauge, visi kartu leidžia laisvalaikį, gyvenamojoje vietoje turi draugų, teigė, kad su mama nori matytis, leisti pas mamą savaitgalius su nakvyne.

Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko nuomonę (CK 3.164 str. 1 d.), į tai, kad vaiko tėvas tinkamai prižiūri ir rūpinasi vaiku, be to, berniukui gyvenant su tėvu, stebimi teigiami pokyčiai vaiko elgesyje, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-06-21 nutartimi nustatytą nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą su motina I. R. ir nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu D. D.. Teismas pažymi, kad vaiko motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime gali būti užtikrinta tėvams bendradarbiaujant bei užtikrinant maksimalų vaiko ir motinos bendravimą.

Atsakovės argumentai, kad ieškovas visiškai neskiria savo sūnaus auklėjimui jokio dėmesio, kad vaikui gyvenant su tėvu vaiko elgesys mokykloje žymiai pablogėjo, vaikas tapo baikštus, uždaras, bijo bendrauti su motina, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.), be to, atsakovės nurodytos aplinkybės paneigiamos rašytine bylos medžiaga (b. l. 46-47, 104-105, 116-117, 129-130).

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 350 Eur. Minėta suma laikytina pakankama bū­ti­noms vai­ko vys­timo­si sąlygoms su­da­ry­ti, t. y. pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius maistui, ap­ran­gai, būs­tui, svei­ka­tai, moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui, kul­tū­ri­niam ir ki­to­kiam ug­dymui.

Pakeitus teismo nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus D. D. išlaikymui po 115,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nepilnamečio vaiko poreikius, atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nurodė, jog niekada neneigė savo pareigos išlaikyti sūnų, nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu vaikui gyvenant su tėvu, atsakovė visokeriopai rūpinasi vaiku pagal savo išgales ir galimybes. Atsakovė neginčijo iš jos nepilnamečiam sūnui prašomo priteisti išlaikymo dydžio.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (9 metai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau augančiam mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, todėl teismas sprendžia, kad 231,70 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančioje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-11-11 išvadoje (b. l. 87-91) nurodyta ir atsakovės paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, I. R. gyvena nuomojamame bute, dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis – apie 360 Eur per mėnesį. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b. l. 104-105) nurodyta, kad D. D. su sugyventine ir nepilnamečiu sūnumi D. gyvena nuomojamame bute, registruotas darbo biržoje, dirba pas privačius asmenis, per mėnesį uždirba apie 300-400 Eur, nuo 2016-01-08 D. D. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotą darbo sutartį (b. l. 134). Vertintina, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingo amžiaus, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnamečiam sūnui reikiamo dydžio išlaikymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovės nepilnamečiam sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas po 115,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-09-28) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 str., CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 str., 3.208 str.), išlasymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas D. D.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas prašo priteisti jo naudai iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, jo pateikti duomenys patvirtina, jog kreipdamasis į teismą, ieškovas yra sumokėjęs 41 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 7), turėjęs 120 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 8-10, 156). Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 41 Eur žyminis mokestis ir 120 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso – 161 Eur. Iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 41,71 Eur žyminis mokestis už nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimą, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu, ir 10,44 Eur byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (b. l. 2), iš viso valstybės naudai iš atsakovės priteistinos 52,15 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-06-21 nutartimi nustatytą nuolatinę nepilnamečio vaiko D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jo gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 85 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-09-28) iki vaiko pilnametystės paskiriant ieškovą D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus D. D. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 161 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų D. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,44 Eur (dešimt eurų 44 ct) pašto išlaidų ir 41,71 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 71 ct) žyminio mokesčio, iš viso 52,15 Eur (penkiasdešimt du eurus 15 ct) valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.