Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Pasvalyje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta P. A. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis darželyje „(duomenys neskelbtini)“, staliumi, elektriku, santechniku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Z. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei neturėdamas leidimo gabeno psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: jis, 2022 m. rugpjūčio 12 d., Jungtinėje Karalystėje, Londone, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prie savęs, kuprinėje pakuotėje „Amber Leaf Original“ laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų“ I-ąjį sąrašą, t.y. tabako ir kanapių antžeminių dalių mišinio – 2,4057 g, kuriame grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis yra 0,0048 g (0,2%) ir neturėdamas leidimo, gabeno šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra 2022 m. rugpjūčio 12 d. skrisdamas lėktuvo reisu Nr. (duomenys neskelbtini), iš Londono į Kauno oro uostą, esantį Kauno raj., Karmėlavoje, Oro uosto g. 4, kur tą pačią dieną 15.54 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Kauno oro uosto pasienio kontrolės punkte ši psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir S. Z. veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. Z. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje bei BK 199 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis S. Z. pripažino veikų objektyviuosius požymius. Patvirtino, kad užsienio valstybėje – Olandijoje buvo įgijęs kanapių, kurias laikė prie tabako, todėl tarp tabako galėjo būti likę kanapių likučių. S. Z. pažįstamas R. S. taip pat patvirtino, kad Olandijoje su S. Z. buvo įgiję „žolės“ suktines, kurias laikė kartu su rūkomu tabaku. Liudytojas M. R. patvirtino, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 15.30 val. Kauno oro uoste pas iš Londono atskridusį S. Z. kuprinėje buvo aptiktas rūkomo tabako paketas, kurio viduje buvo tabakas su rusvai žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai kanapėmis. Iš pakuotės sklido aitrus kvapas. Pasiteiravus pas asmenį kas tai per medžiaga asmuo atsakė, kad jis tiksliai nežino, bet gali būti, kad tai kanapės. Specialisto išvados patvirtina, kad pas kaltinamąjį tabako pakuotėje rasta augalinė medžiaga yra tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinys. Šiame mišinyje, kurio masė 2,4057 g. yra 0,0048 g. (0,2 %) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC), o S. Z. kraujyje ir šlapime rastai tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties bei tetrahidrokanabinolio pėdsakų.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Į šiuos sąrašus įtraukiamos psichoaktyvų efektą sukeliančios medžiagos, atitinkančios narkotinių ir psichotropinių medžiagų kriterijus, pagal Jungtinių Tautų 1961 m. Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją ir 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvenciją. Pas S. Z. rasta ir paimta medžiaga, kurią jis gabeno yra tetrahidrokanabinolis mišinyje. Ši medžiaga įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą (Nr. 75¹). Nors S. Z. teigia, kad pirko ir gabeno CBD (Kanabidiolis) kanapes, kuriose yra leistina THC (tetrahidrokanabinolio) koncentracija, neviršijanti 0,2 procento, tačiau šiuos argumentus teismas atmeta, dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, pas S. Z. rasta ir paimta medžiaga yra ne kanapės (antžeminės dalys), kurioms Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašuose patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, yra numatyta galima išlyga dėl pluoštinių kanapių bei jų sertifikuotų sėklų, o atskira psichotropinė medžiaga – tetrahidrokanabinolis mišinyje, todėl šiuo atveju išlyga dėl pluoštinių kanapių negali būti taikoma. Antra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, šių medžiagų kiekis nustatomas atitinkamai pagal konkrečios medžiagos kiekį, o ne procentinę tam tikros medžiagos koncentraciją. Šiose rekomendacijose nurodyta, kad tetrahidrokanabinolio mišiniuose ir tirpaluose nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,5 g šios medžiagos. Todėl, kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuojami, kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas bendrais bruožais suvokia įgyjamų ir laikomų narkotinių ar psichotropinių medžiagų savybes bei jų kiekius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2007). Pažymėtina, kad apie asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. Z. nurodo, kad įgijimo, laikė ir gabeno per Lietuvos Respublikos sieną būtent CBD kanapes, tačiau šie kaltinamojo parodymai paneigiami kitais bylos duomenimis. Visų pirma, CBD medžiaga, priešingai nuo mišinyje rastos THC medžiagos, neturi psichotropinio poveikio, o šiuo atveju S. Z. kraujyje ir šlapime rasti tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties bei tetrahidrokanabinolio, tai yra medžiagos, kuri turi psichotropinį poveikį, pėdsakai, kas leidžia teismui spręsti, kad iš svaiginančio poveikio, kaltinamasis turėjo suvokti, jog jo vartojama medžiaga yra psichotropinė. Antra, nors S. Z. nurodo, kad tabake esančių kanapių priemaišų jis nematė ir nesuprato, kad jas gabena per valstybės sieną, tačiau pareigūnai oro uoste patvirtino, kad kaltinamojo kuprinėje rasta tabako pakuotė skleidė specifinį stiprų kvapą, o pats kaltinamasis nurodė, kad šį tabaką jis rūkė ir prieš skrydį iš Londono į Kauną, taigi, žinodamas kanapių kvapo specifiką (organizme rastos medžiagos patvirtina jų vartojimą), S. Z. negalėjo nepajusti iš tabako pakuotės sklindančio aitraus kvapo prieš skrydį ir nesuvokti, kad tabake yra ir kanapių priemaišų. Trečia, nors S. Z. akcentuoja, kad pas jį rastos medžiagos buvo CBD kanapės, kurios nėra draudžiamos ir kurių galima legaliai įsigyti net ir Lietuvoje, tačiau paties kaltinamojo bei liudytojo R. S. parodymai pagrindžia, kad vis tik, jie važiavo parūkyti „žolės“ į Olandiją, kurioje, kaip yra visuotinai žinoma, valstybės tolerancija psichoaktyviosioms medžiagoms yra didesnė.

Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje visiškai įrodyta, kad S. Z., suvokdamas, jog psichotropinių medžiagų įsigijimas, laikymas ir gabenimas Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas, vis tiek atliko šiuos veiksmus ir norėjo taip veikti. Be to, jis psichotropinę medžiagą atgabeno į Lietuvos Respubliką, iš Jungtinės karalystės, tuo padarydamas BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą.

S. Z. kaltinamas, kad inkriminuojamą psichotropinę medžiagą gabeno per valstybės sieną nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. Z. po asmens dokumentų kontrolės buvo sulaikytas. Iki sulaikymo kaltinamasis muitinės kontrolės posto nebuvo priėjęs, todėl nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar jis būtų pateikęs muitinės kontrolei gabenamą medžiagą, ar ne. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, inkriminuoti S. Z. alternatyvią veiką – psichotropinių medžiagų nepateikimą muitinės kontrolei – nėra pagrindo, todėl ši veika šalintina iš kaltinimo.

Teismas, remdamasis teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d., S. Z. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis – 2,4057 g, tabako ir kanapių antžeminių dalių mišiniu, kuriose grynos psichotropinės medžiagos - delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis yra 0,0048 g (0,2%) ir neturėdamas leidimo gabeno šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. S. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalies bei 199 straipsnio 4 dalies sutaptį.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos bei arešto bausmės. BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje įtvirtinta tik laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai).

Skirdamas kaltinamajam S. Z. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis) ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 199 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – jauno amžiaus, vedęs, neteistas, baustas administracine tvarka (1 t. b.l. 153-155), dirbantis.

Įvertinus aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nustatant minimalų šios bausmės dydį, numatytą už baudžiamąjį nusižengimą (15 MGL).

Už sunkaus BK 199 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas (nuo trejų iki dešimties metų). Vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tuomet, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per švelnios, bet ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, aplinkybės, , neatitinka rūšinio šio nusikaltimo pavojingumo laipsnio. Per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenimas nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos, akivaizdžiai skirtos asmeniniam naudojimui, nėra toks pavojingas, kaip kitos praktikoje galimos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią BK normą, kurios gali sukelti žymiai realesnį pavojų baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Laisvės atėmimo bausmė, tiek vertinant kaltinamojo veiksmus, tiek jo paties asmenybę, negi ir iš dalies atidedant jos vykdymą, akivaizdžiai būtų neteisinga, per griežta ir nepadėtų pasiekti bausmės tikslų. Bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, per valstybės sieną gabentos psichotropinės medžiagos kiekį (gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) masė mišinyje yra tik 0,0048 g), kaltinamojo asmenybę (turi šeimą, dirba, neteistas), sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, parinktina švelnesnė bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydį, žemesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytas minimalus skiriamos baudos dydis už sunkų nusikaltimą, tai yra 60 MGL (3000 Eur).

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį, bei padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmė, paskirta pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktas) ir skirtina 60 MGL (3000 Eur) dydžio subendrinta bausmė.

Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtinos galutinės bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. (15 dienų) įskaitytinas į S. Z. paskirtąją bausmę, 1 suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikytina, kad kaltinamasis yra sumokėjęs 30 MGL (1500 Eur) baudos.

Ikiteisminio tyrimo metu S. Z. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotė „Amber Leaf Original“ su 1,6895 g. kanapių ir tabako mišiniu, saugoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje (2023-01-23 Kvitas B Nr. B006605, 1 t. b.l. 127-130) nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

S. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti S. Z. 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti S. Z. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. (15 dienų), 1 suėmimo (sulaikymo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad kaltinamasis yra sumokėjęs 30 MGL (1500 Eur) baudos.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti S. Z..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotę „Amber Leaf Original“ su 1,6895 g. kanapių ir tabako mišiniu, saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje (2023-01-23 Kvitas B Nr. B006605, 1 t. b.l. 127-130), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Išaiškinti S. Z., kad paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“; (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB; (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“; (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“; (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų raštinei. Jei sumokama banko įstaigoje, pateikiamas banko įmokos mokėjimo kvito originalas, jei sumokama internetu – atspausdintas mokėjimo pavedimas, patvirtintas banko antspaudu. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.