- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-26
- Bylos Nr.
- AN2-64-365/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03228-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. Ž.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Ž. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės (toliau – ir Institucija) 2020 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-16822-2020 (toliau – ir Nutarimas) R. Ž. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad ji 2020 m. kovo 5 d., 17.31 val. Didžioji g. 1, Vilniuje, vairuodama transporto priemonę ,,VW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, šiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punktą, 1 priedo 332 punktą, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda (b. l. 4).
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su Institucijos priimtu Nutarimu R. Ž. pateikė apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė Nutarimą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) pareiškėjos R. Ž. skundo netenkino ir Institucijos 2020 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-16822-2020 paliko nepakeistą. Atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėja pagrįstai pripažinta kalta padariusi ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Paskirta bauda sankcijos ribose, kadangi nebuvo nustatyta, nei pareiškėjos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgęs į susiklosčiusią situaciją, į tai, jog R. Ž. paskirta bauda yra lygi sankcijoje numatytam minimumui, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, darė išvadą, kad panaikinti ar pakeisti Institucijos priimtą nutarimą teismas neturi teisinio pagrindo.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukta R. Ž. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d nutartį panaikinti, R. Ž. skundą tenkinti, t.y. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti sąlygas kroviniui atvežti. Apeliantė skunde nurodo, jog 2020-03-05 atvyko į jos įmonei priklausantį knygyną iškrauti knygas. Šalia knygyno esančiose gatvėse nėra kur sustoti, nes parkavimo vietos arba mokamos, arba rezervuotos kilų įmonių, todėl jai teko sustoti Didžiojoje gatvėje ir iškrauti krovinius. Apelinatė įjungė automobilio avarinius signalus ir skubiai iškrovė krovinį. Bylą tiriančiai specialistei kaip lengvinančią aplinkybę apeliantė nurodė, kad ji, kaip vairuotoja, nėra bausta už analogiškus kelių eismo taisyklių pažeidimus kitose Vilniaus miesto vietose nei vairuodama įmonei priklausantį automobilį, nei asmeninį automobilį, tačiau ši lengvinanti aplinkybė nebuvo įvertinta. Pabrėžia, kad apeliantė tik sustojo kroviniui iškrauti, jos automobilis nebuvo užrakintas ir paliktas. Darbuotojo, užfiksavusio automobilį, nuotraukose, sąmoningai ar netyčia, nesimato knygyno durų, kurios buvo atidarytos. Akcentuoja, kad taip krovinius iškrauna ir į kitas šioje Didžiosios g. atkarpoje įsikūrusias įmones ir įstaigas (Nacionalinį muziejų, Prancūzijos ambasadą, kavines, restoranus, suvenyrų parduotuves). Mano, kad krovinių iškrovimą šioje gatvės atkarpoje turėtų spręsti savivaldybė. Tvirtina neatvykusi į senamiestį asmeniniais tikslais, o atvyko darbo reikalais, tikslu pristatyti krovinį, tokiais veiksmais nebuvo padaryta jokia turtinė žala. Nesutinkama su Administracijos išsakyta nuomone teisminio bylos nagrinėjimo metu, apeliantė pažymi, kad jai ta pati pareigūnė 2015-09-24 taip pat buvo paskyrusi nuobaudą už tai, kad apeliantė norėjo iškrauti krovinį – knygas, atvežtas į Prancūzišką knygyną (Didžioji g. 1), sustojo Švarco g. rezervuotoje vietoje (ATP 2015 m. lapkričio mėn. 30 d. bylos Nr. 11-547-784/2015, proceso Nr. 4-68-3-15691-2015-1) neturėdama leidimo stovėti, todėl mano, jog Administracija piktnaudžiauja esama situacija ir suinteresuota skirti baudas. Taip pat skunde nurodoma, kad apeliantė teisminio proceso metu teismo prašė ne tik skirtą baudą panaikinti, bet ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti sąlygas (išduoti leidimą sustoti, nustatyti valandas) atvežti krovinį į knygyną ir iškrauti. Teismas iš viso nepasisakė šiuo klausimu.
Atsiliepimas
4. Institucija pateiktu atsiliepimu į R. Ž. apeliacinį skundą prašo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą. Mano, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu bei surinkta medžiaga, pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, taip pat ANK 569 straipsniu, įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymu ir priėmė teisėtą ir teisingą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta R. Ž., pateisindama savo elgesį nesilaikant teisės aktų, skundu ginčija kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tvirtindama, kad ji jokio pažeidimo nepadarė, nes automobilio nepastatė ir nepaliko, o tik trumpam sustojo kroviniui iškrauti. Tokie apeliantės argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus.
6. Kaip minėta, administracinio nusižengimo protokolas ir nuobauda R. Ž. paskirta už tai, kad ji vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.
7. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
8. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs R. Ž. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra motyvuotos ir pagrįstos nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.
9. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais, kad Institucija, priimdama sprendimą, padarė pagrįstą išvadą dėl R. Ž. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes byloje surinkti duomenys paneigia apeliantės tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundų argumentų, R. Ž. pripažįsta, kad jos vairuojamas automobilis ,,VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 5 d., apie 17.31 val. buvo paliktas stovėti prie knygyno, esančio Didžioji g. 1, Vilniuje, ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ buvo įrengtas Didžiojoje g. ir galiojo toje kelio pusėje, kurioje pareiškėja buvo pasistačiusi ,,VW“ automobilį. Jokių papildomų kelio ženklų, apribojančių šio ženklo galiojimo zoną ar panaikinančių jo galiojimą, administracinio nusižengimo padarymo vietoje nebuvo. Todėl skundžiama nutartimi įvertintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintos Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) nuostatos (kurių apeliacinės instancijos teismas nebekaroja, patvirtina teismo išvadą, kad ženklas galiojo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už draudžiamojo kelio ženklo. Be to, byloje esančios nuotraukos (b. l. 6) patvirtina, jog pareiškėja R. Ž. automobilį buvo pasistačiusi visai šalia kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, vos metro atstumu. Todėl tiek Institucijai, tiek pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja automobilį pasistatė pažeisdama KET 8 punkto ir 1 priedo 332 punkto taisykles.
11. Pačios R. Ž. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, jog ji sustojo neleistinoje vietoje, automobilį paliko stovėti, kaip pati nurodo, 10 minučių, žinodama apie draudžiamą kelio ženklą. Apeliantės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad ji automobilio nepastatė ir nepaliko, o tik trumpam sustojo kroviniui iškrauti, yra nelogiški, nes nepastačius automobilio krovinio iškrauti neįmanoma. Be to, ir apeliantės dėstoma pozicija nėra nuosekli, nes apklausiama pirmosios instancijos teisme (garso įrašas 16.57 – 18.30) ji tvirtino, jog nepaliko atidarytų automobilio durų, nes atrakintoje mašinoje palikti rankinę nesaugu, tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju automobilis nebuvo užrakintas. Tokios aplinkybės, įvertinus ir tai, kad apeliantė pažeidimo vietoje lankėsi nebe pirmą kartą, nes, kaip nurodė pati, knygynas veikia ir pati apeliantė jame dirba nuo 2013 m., ir ankščiau yra susidūrusi su panašia problema, patvirtina, jog ji žinodama apie draudžiamą kelio ženklą sąmoningai sustojo neleistinoje vietoje ir paliko automobilį stovėti 10 minučių, kuomet Kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ draudžia transporto priemonėms sustoti toje pusėje, kurioje yra ženklas.
12. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad panašiu būdu senamiestyje krovinius išsikrauna ir kitos verslus turinčios įmonės, niekaip nešalina asmens atsakomybės pažeidus KET reikalavimus bei nesudaro išimčių statyti automobilius draudžiamose vietose. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra svarbu, kad žala dėl šio pažeidimo niekam nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismo įvertintos objektyvios situacijos aplinkybės bei asmens vidinis-psichinis situacijos supratimas, įvertinus apeliantės paaiškinimus, kad Vilniaus senamiestyje sunku dienos metu surasti stovėjimo vietą automobiliui, kad ji buvo įjungusi avarines šviesas, nepanaikina kelio ženklo galiojimo, kaip ir aplinkybė, kad toje gatvėje yra pareiškėjos knygynas. Šiuo atveju Kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ teisėtumas abejonių nekelia, minėtas kelio ženklas įvykio metu buvo galiojantis, todėl akivaizdu, kad vairuotojas privalo paisyti būtent tuo metu esamų kelio ženklų, ir pats savarankiškai nuspręsti netinkamai pastatyti transporto priemonę, neturi teisės. Todėl ir argumentai, kad Administracija piktnaudžiauja esama situacija ir suinteresuota skirti baudas, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
13. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji nebuvo bausta už analogišką nusižengimą, savaime nereiškia lengvinančios aplinkybės, šie dumenys tik charakterizuoja asmenį, o kaip matyti iš skundžiamo Institucijos Nutarimo, į tai buvo atsižvelgta skiriant minimalią – 30 Eur baudą.
14. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinį skundą nagrinėjant aukštesnės instancijos teisme, apeliantė R. Ž. prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti sąlygas atvežti krovinius į knygyną (išduoti leidimą, nustatyti valandas). Pažymėtina, kad toks prašymas negali būti tenkinamas, nes šis reikalavimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, be to, tokia funkcija nėra priskiriama administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio apylinkės ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl R. Ž. kaltės. Pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų pakanka išvadai, kad R. Ž. veikoje yra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus R. Ž. kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo įrodytumui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų bei išsamų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, konstatuoja, kad 2020-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.