- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-27
- Bylos Nr.
- AN2-199-929/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00564-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nemokumo administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB ,,I.” vadovui J. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – VMI arba Institucija) pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB „I.“ (toliau ir – Bendrovė) vadovui J. L. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkio dydžio baudą – 2 200 Eur. Pareiškime nurodė, kad UAB „I.“ yra VMI skolininkė. 2022 m. balandžio 19 d. Bendrovės mokestinę nepriemoką sudarė 30356,28 Eur (už gyventojų pajamų mokestį 89,13 Eur, už pridėtinės vertės mokestį 30 267,15 Eur). Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio, jos išieškojimas pradėtas vykdyti nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Bendrovės vardu atidarytos sąskaitos AS ,,L. B.” Lietuvos skyriuje ir AS „C. b.“ Lietuvos filiale.
VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Bendrovė mokėdama lėšas kitiems kreditoriams turėjo gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką. VMI, vertindama aplinkybę, kad Bendrovė būdama skolinga valstybės biudžetui ir žinodama apie pradelstus įsipareigojimus atlikinėjo atsiskaitymus su kitais kreditoriais, padarė išvadą, kad Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs VMI pareiškimą, 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB ,,I.“ vadovui J. L. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad Institucijos pateikti duomenys nepatvirtina, jog Bendrovė, turėdama 30 356,28 Eur dydžio skolą valstybės biudžetui, neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti.
II. Atskirojo skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Atskiruoju skundu Institucijos įgaliota atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartį ir iškelti UAB ,,I.“ vadovui J. L. administracinio nusižengimo bylą bei paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkio dydžio baudą – 2 200 Eur.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas nutartyje pažymėjo, jog Bendrovė iš viso turėjo 162 048,33 Eur įplaukų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „I.“ neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nesutikdama su šiais skundžiamos nutarties motyvais Institucijos atstovė pažymi, kad teismas neįvertino to, jog Bendrovė turėjo ne tik 162 048,33 Eur įplaukų, bet ir 166 266,86 Eur išlaidų. Pagal banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, Bendrovė per laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. turėjo 111 584,17 Eur išlaidų, sąskaitos likutį 2021 m. sausio 31 d. sudarė 3,01 Eur, tuo tarpu banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovė turėjo 54682,69 Eur išlaidų, o sąskaitos likutį 2022 m. sausio 31 d. sudarė 20,36 Eur. Teismui pateiktų banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais, kai tuo tarpu valstybės biudžetui nebuvo mokama.
3.2. Skunde dėstoma, kad sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, jog skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Institucijos atstovės teigimu, aplinkybę, jog aktualiu laikotarpiu UAB „I.“ neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams patenkinti, patvirtina pareiškime pateikta informacija, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis UAB „I.“ mokestinę nepriemoką valstybei 2022 m. balandžio 19 d. sudarė 30 356,28 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. pagal pateiktas gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas. Taigi J. L., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad UAB ,,I.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, šiuo atveju privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Visgi patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. nustatyta, kad J. L. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tokiais savo veiksmais pažeisdamas kreditoriaus – VMI – interesus.
3.3. Institucija nurodo, kad UAB „I.“ buvo įtraukta į Juridinių asmenų sąrašus, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d., be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19 (75) ir nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19 (89). Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. VA-30 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (Covid-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo, įtvirtinta, kad su mokestinės pagalbos mokesčių mokėtojams priemonių pratęsimu susijusios nuostatos, tame tarpe – iki 2021 m. spalio 31 d. nukentėjusiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos, kurie nesikreipė dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebus taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, taip pat nebus skaičiuojami delspinigiai. Taigi, įsakyme nėra numatyta išlyga, jog mokesčių mokėtojas gali nesilaikyti mokėjimų eiliškumo, jame nurodyta tik tai, kad tokio mokėtojo atžvilgiu netaikomi priverstinio išieškojimo veiksmai.
3.4. Skunde Institucija atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Bendrovė tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių pažeidžia ne tik kreditoriaus VMI prie FM, bet ir visuomenės bei valstybės interesus. Institucijos atstovė pažymi, kad apylinkės teismas nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai, tai yra teismas nutartį priėmė nepilnai ir nevisapusiškai įvertinęs visus pareiškime nurodomus duomenis, be to, šiuo atveju net nebuvo apklaustas galimai administracinį nusižengimą padaręs asmuo, dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies
5. Apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais bei administracinio nusižengimo byla, konstatuoja, kad apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB ,,I.“ vadovui J. L. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, buvo priimta skubotai, visapusiškai neišsiaiškinus ir neįvertinus visų pareiškime nurodytų duomenų, galinčių patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl naikintina.
6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos ir eilės pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Pareiškimu Institucija prašė pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB ,,I.“ vadovui J. L. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, todėl aptariamu atveju yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų, tai yra neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo argumentai, kad UAB ,,I.“ nėra iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
7. Apylinkės teismas, susipažinęs su VMI pareiškimu ir pateiktais duomenimis, konstatavo, kad nors Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tačiau Institucijos pateikti duomenys nepatvirtina, kad ji neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, dėl ko nenustatyta, kad jai kilo pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatytos privalomos kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarkos. Apygardos teismas su tokiomis išankstinėmis išvadomis nesutinka. Pažymėtina, kad nors skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog UAB ,,I.“ laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. turėjo 162 048,33 Eur įplaukų į banko sąskaitas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad minėtu laikotarpiu Bendrovė turėjo ir 166 266,86 Eur išlaidų, kurios viršija bendrą įplaukų sumą. Institucija nustatė, kad UAB ,,I.“ vardu yra atidarytos penkios banko sąskaitos – dvi AS ,,L.B.” ir trys AS ,,C.”. Pareiškime nurodoma, kad minėtiems bankams buvo išsiųsti paklausimai dėl duomenų apie Bendrovės piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., kuriuos gavus nustatyta, jog sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) likutį 2022 m. sausio 25 d. sudarė 0,00 Eur, sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) likutį 2021 m. sausio 31 d. sudarė 3,01 Eur, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutį 2022 m. sausio 31 d. sudarė 20,36 Eur (skola), o sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutį – 9,03 Eur (skola) (b. l. 2-4; 10-13). Šios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl apylinkės teismo išvados, kad Bendrovė galimai yra finansiškai pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais.
8. Pareiškime nurodyta, kad UAB ,,I.“ mokestinę nepriemoką valstybei 2022 m. balandžio 19 d. sudarė 30 356,28 Eur (už gyventojų pajamų mokestį 89,13 Eur, už pridėtinės vertės mokestį 30 267,15 Eur). Tokio dydžio skola susidarė nuo 2020 metų, jos išieškojimas pradėtas vykdyti 2021 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 2). Pareiškime taip pat išdėstytos Institucijos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys, o būtent, kad UAB ,,I.“ vadovas aktualiu laikotarpiu gautomis į Bendrovės banko sąskaitas įplaukomis atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tai yra 2021 m. birželio 8 d. pervedė ,,K. L. S. Z. “ 8000,00 Eur, kai mokestinės nepriemokos suma siekė 4548,68 Eur, 2021 m. birželio 14 d. ir 2021 m. birželio 23 d. pervedė po 5000,00 Eur ,,Car S. W. C.“, kai mokestinės nepriemokos suma siekė 7959,68 Eur ir 7980,48 Eur, 2021 m. liepos 27 d. pervedė ,,L. t.“ 4300,00 Eur, kai mokestinės nepriemokos suma siekė 21 423,28 Eur ir pan., kai tuo tarpu skola valstybės biudžetui nebuvo dengiama (b. l. 3). Šių aplinkybių kontekste akcentuotina, kad Bendrovė, turėdama gana didelę skolą VMI ir gavusi įplaukų į banko sąskaitas, iš gautų pajamų atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, esančiais žemiau nei Valstybinė mokesčių inspekcija pagal CK 6.930¹ straipsnį. Institucijos pateikti duomenys suteikia pagrįsto pagrindo manyti, jog Bendrovėje galimai buvo(yra) susidariusi sudėtinga finansinė situacija, ką patvirtina net tik jos banko sąskaitose esančių piniginių lėšų likučiai, bet ir faktas, kad Bendrovės turima skola valstybei per trejus metus išaugo iki 30 356,28 Eur.
9. Sutiktina su Institucijos pozicija, kad apylinkės teismas sprendimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną priėmė išsamiai ir visapusiškai neįvertinęs visų pareiškime nurodytų duomenų. Vadovaujantis ANK 590 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo teisena pagal Kodekso 120 straipsnį pradedama pagal pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimą. Įstatymas nenumato pareigos subjektui, besikreipiančiam su pareiškimu, pateikti visus duomenis, neabejotinai pagrindžiančius asmens kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Duomenų turi būti pateikta tiek, kad jie leistų pagrįstai spręsti, jog aptariamas administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju Institucijos pareiškime nurodytų duomenų pakako administracinio nusižengimo teisenai pradėti, o išvada dėl J. L. kaltės padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti daroma tik teismui išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą.
10. Institucijos atskirajame skunde suformuluotas parašymas iškelti UAB ,,I.“ vadovui J. L. administracinio nusižengimo bylą bei paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkio dydžio baudą – 2 200 Eur, negali būti tenkinamas, nes administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, teisenos pradėjimas yra apylinkės, o ne apygardos teismo kompetencija. Dėl išdėstytų motyvų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis naikinama ir VMI pareiškimas dėl administracinės teisenos pradėjimo grąžinamas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos G. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartį ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo UAB „I.“ vadovui J. L. grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.