Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-12-11 · Civilinė byla Nr. 2-789-496/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
2-789-496/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
Kelmės krašto
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė, Audrius Karpinskas, Petras Simėnas
Kategorijos
  • 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-789-496/2014Teisminio proceso Nr.2-23-3-00582-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 11.9.3.; 24.4.; 116.4.; 125.7. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 11 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė,Sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,Dalyvaujant ieškovei I. M.,jos atstovei, advokatei Virginijai Pluščiauskienei,atsakovo atstovams L. M., advokatui Audriui Karpinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui Kelmės krašto partnerystės vietinės veiklos grupei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. M. ieškiniu prašo atnaujinti terminą ieškiniui dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu paduoti ir jos atleidimą pagal atsakovo 2014-01-17 įsakymą Nr. P-001 pripažinti neteisėtu bei priteisti ieškovei iš atsakovo 140 str. 1 d. numatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prašo laikyti jos darbo sutartį nutrauktą teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti iš atsakovo 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad darbdavys psichologinio spaudimo būdu ją atleido iš darbo pagal DK 127 str. be jos prašymo, o vėliau privertė atbuline data pateikti pareiškimą. Nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų pablogėjo jos sveikata, ji turėjo gydytis, po procedūrų labai blogai jautėsi ir neturėjo jėgų nueiti pas teisininką dėl dokumentų teismui suruošimo. Ji tik bandė su darbdaviu aiškinti situaciją.

Ieškovė I. M. prašo patenkinti jos ieškinį. Ji paaiškino, kad ji nenorėjo išeiti iš darbo, nes jai iki pensijos buvo likę tik 9 mėnesiai. Ji nurodė, kad darbdavys ją privertė parašyti prašymą atleisti iš darbo, bei atleido jau pasibaigus 14 dienų terminui nuo jos prašymo parašymo, nurodo, kad jos prašymas jau buvo negaliojantis. Ji paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 20 dieną ji parašė prašymą atleisti iš darbo nuo gruodžio 20 dienos, ji padavė administratorei N. Ž. užregistruoti. Ieškovė paaiškino, kad administratorė, užregistravusi jos prašymą, šį prašymą padavė jai ir ji šį prašymą išsinešė, turėjo jį su savimi ir atnešė darbdaviui tik sausio 14 dieną, kai kaip nurodo ieškovė, „šis dokumentas nebeturėjo galios“. Prašymo atleisti iš darbo išsinešimą I. M. vertina kaip prašymo atšaukimą. Ieškovė paaiškino, kad nuo 2013-12-20 iki 2014-01-16 ji sirgo, turėjo nedarbingumo lapelį, o sausio 17 dieną ji nuėjo į darbą, paprašė, kad prašymą sudaryti komisiją, kuriai galėtų perduoti buhalterinius dokumentus ir tą pačią dieną ji paruošė perdavimo aktą, darbdavio įsakymu ji buvo atleista iš darbo. Ji paaiškino, kad 2013 metų pabaigoje ji dėl klaidos 6 kartus kas mėnesį pervedė sau avansą iš sąskaitos, iš kurios neturėjo teisės pravesti avansą. Ji šią klaidą ketino ištaisyti iki 2013 metų pabaigos. I. M. nurodė, kad ji 2013 metų vasarą, rugpjūčio mėnesį atostogavo, jai skubiai buvo reikalingi pinigai, todėl ji pasiskolino iš darbdavio sąskaitos 3000 Lt, buhalteriniuose dokumentuose įrašė „paskola“. Apie pasiskolintus pinigus ji informavo darbdavį 2013 metų rugsėjo mėnesį, grįžusi į darbą po atostogų. L. M. dėl paskolos neprieštaravo. Ieškovė nurodė, kad 2013 metų gruodžio 20 dieną ji pas darbdavį nuėjo su advokatu P. Simėnu, su juo buvo sudariusi sutartį. Ji prašė darbdavio, kad į visus svarstymus dėl jos, darbdavys pasikviestų jos advokatą, tačiau į 2014 m. sausio 10 dienos posėdį jos advokatas nebuvo pakviestas. Po atleidimo iš darbo ji rūpinosi ikiteisminio tyrimo medžiaga, su advokatu lankėsi pas atsakovą, norėjo taikiai išspręsti ikiteisminiame tyrime keliamus klausimus. Ieškovė prašo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti dėl 2014-01-17 dienos darbdavio įsakymo apskundimo, nes po darbo sutarties nutraukimo ji jautėsi labai blogai, sirgo. Iki darbo sutarties nutraukimo ji gydėsi ligoninėje 2014-01-03 – 2014-01-09, po to jai rekomenduota ramybė. 2014-01-17 jai buvo pabaigtas nedarbingumo lapelis ir ji buvo atleista iš darbo. Toliau ji gydėsi, po savaitės sužinojo, kad dėl jos yra perduota medžiaga prokuratūrai. Dėl šios priežasties jos psichologinė būsena dar pablogėjo. 2014 metų kovo mėnesio pradžioje ji pasijuto blogai, kreipėsi į gydytojus ir jai buvo nustatyta onkologinė liga, balandžio 10 dieną jai atlikta operacija, po to paskirtas chemoterapinis gydymas. Ieškovė paaiškino, kad ji tik 2014 metų liepos mėnesį galėjo kreiptis į advokatą, prašydama užvesti šią bylą. Netekusi pajamų, ji kreipėsi į Sodrą dėl išankstinės pensijos skyrimo.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, nes yra akivaizdus šiurkštus darbo kodekso normų pažeidimas, atleidžiant ieškovę iš darbo. Atstovė nurodo, kad ieškovė I. M. buvo priversta parašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, tačiau ji šį pareiškimą išsinešė, tai vertina kaip pareiškimo atšaukimą. Atstovė nurodo, kad I. M. prašymas atleisti ją iš darbo galiojo iki 2014 metų sausio 13 dienos, toliau darbo santykiai tęsėsi, todėl I. M. pareiškimas yra niekinis. Atstovė nurodo, kad 2014 m. sausio 17 d. atėjusi į darbą ieškovė sužinojo, kad 2014-01-10 yra nutarta ją atleisti iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl ji paprašė sudaryti komisiją ir perduoti dokumentus. 2014 metų sausio 17 dienos įsakymas atleisti I. M. iš darbo pačiai prašant yra be pagrindo, nesant jos valios. Pripažinus, kad atleidimas iš darbo yra neteisėtas, prašo priteisti 500 Lt neturinės žalos atlyginimo. Prašo ieškovei priteisti tokio dydžio kompensaciją dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kiek leidžia įrodymai.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė L. M. prašo ieškinį atmesti. Ji paaiškino, kad Kelmės krašto partnerystės vietinės veiklos grupė yra visuomeninė organizacija, kuri finansuojama iš ES, savivaldybės lėšų ir nario mokesčio. Ji 2013 metų liepos mėnesį buvo išrinkta valdybos pirmininke. Maždaug po mėnesio jai kilo klausimas dėl buhalterinių operacijų, nes nebuvo prašoma jos pasirašyti dokumentų. Apie 2013 metų lapkričio mėnesį ji pastebėjo, kad yra padaryta daug pinigų pervedimų į buhalterės I. M. sąskaitą. Nuo 2013 m. sausio 7 dienos šešis kartus buhalterė pervedė sau avansą iš sąskaitos, iš kurios avansas negali būti mokamas. Bei ji pastebėjo, kad buhalterė 2013 m. rugpjūčio mėnesį pasiskolino iš darbdavio sąskaitos 3000 Lt. Apie tokią paskolą I. M. neinformavo jos. Dėl buhalterės I. M. veiksmų buvo sušauktas 2013-12-12 valdybos posėdis, kuriame I. M. nedalyvavo. Valdybos nariai buvo šokiruoti ir sušaukė naują posėdį gruodžio 17 dieną, kurio metu buvo paprašyta I. M. pasiaiškinti. Ši pasiaiškino, kad skolinosi pinigus ir kad taip daryti yra galima. Valdyba apsvarstė, kad I. M. padarė šiurkštų pažeidimą, tačiau nenorėjo kenkti ieškovei, todėl leido jai, grąžinus paimtus pinigus, spręsti dėl išėjimo iš darbo savo noru. Apsispręsti suteikė trijų dienų terminą. Net ir esant pažeidimams, darbdavys ketino sudaryti galimybę I. M. išeiti iš darbo palankiausiu jai būdu. Gruodžio 20 dieną I. M. atėjo į darbą su advokatu P. Simėnu ir pasakė, kad turi nedarbingumo lapelį. Atstovė nurodė, kad ji išėjo į savivaldybę, o I. M. liko pas administratorę, ketindama parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo. Gruodžio 20 dieną I. M. negalėjo būti atleista iš darbo, nes ji sirgo ir turėjo nedarbingumo lapelį. Kitą darbo dieną gruodžio mėnesį administratorė N. Ž. paskambino jai ir pasakė, kad ji buvo užregistravusi I. M. prašymą atleisti iš darbo ir paliko prašymą ant savo darbo stalo, o atėjusi kitą darbo dieną šio prašymo neberado. 2014 metų sausio 14 dieną I. Ž. ją informavo, kad I. M. grąžino jai savo prašymą atleisti iš darbo. Sausio 17 dieną N. Ž. jai pranešė, kad I. M. yra atėjusi į darbą, pasibaigus nedarbingumui. Ji tą pačią dieną, po kelių valandų atėjo į darbo vietą, buvo sudaryta grupė dokumentų perdavimui. I. M. 2014-01-17 pateikė prašymą sudaryti grupę dokumentų perdavimui, ji paruošė dokumentų perdavimo aktą. Atstovė nurodė, kad jai nekilo abejonių, kad I. M. būtų apsigalvojusi ir kad nebenorėtų išeiti iš darbo pagal jos pačios prašymą. Tą pačią dieną buvo įformintas jos atleidimas, su įsakymu supažindinta pati I. M.. Jei ieškovė būtų pareiškusi, kad ji nenori išeiti iš darbo jos pačios pareiškimu, tai būtų sprendžiama dėl atleidimo pagal DK 235 str. Po 2014m. sausio 17 dienos ji su I. M. bendravo dėl baudžiamosios bylos, I. M. siūlė taikytis, kovo mėnesį dalyvavo viename jų valdybos posėdyje. Apie tai, kad I. M. ginčija atleidimą iš darbo sužinojo tik gavusi dokumentus iš teismo. Iki to laiko I. M. nė karto nereiškė prieštaravimų, kad ji buvo atleista iš darbo jos pačios parašymu.

Atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, kad dėl 2014-01-17 dienos atleidimo iš darbo ieškovė kreipėsi į teismą tik 2014m. liepos 11 dieną, t.y. beveik po šešių mėnesių. Atstovas nurodo, kad ieškovė nuo 2013 metų gruodžio 20 dienos buvo sudariusi sutartį su advokatu dėl jos atstovavimo atleidžiant iš darbo, numatant visas teises civiliniame procese. Po 2014-01-17 dienos atleidimo iš darbo I. M. pilnai naudojosi teisėmis ikiteisminiame tyrime, lankėsi pas atsakovą, norėjo tartis ir ikiteisminį tyrimą baigti taikiai, ji kovo mėnesį pati su tuo pačiu advokatu dalyvavo atsakovo valdybos posėdyje. Be to, I. M. 2014 metų kovo mėnesį kreipėsi dėl išankstinės pensijos jai paskyrimo. Iš to atstovas sprendžia, kad ieškovė galėjo įstatymo numatytu terminu kreiptis į teismą dėl jos atleidimo iš darbo. Atstovas nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, nurodydama, kad ji buvo atleista be jos pačios prašymo, kai ji pati neteisėtai, be leidimo šį prašymą pasiėmė iš darbdavio raštinės. Be to, ieškovė pati sausio 17 dieną pateikė prašymą, sudaryti komisiją dokumentų perdavimui, tuo patvirtino, kad ji nori išeiti iš darbo. Atstovas nurodo, kad esant kelioms atleidimo iš darbo galimybėms, atleidimo iš darbo pagrindu disponuoja pats darbdavys. Ieškovė sąmoningai klaidino darbdavį dėl atleidimo iš darbo, tikslingai tęsė terminą, nes ji pati pas atsakovą tvarkė darbuotojų darbo santykius. Ieškovė niekada atsakovui nepranešė, kad ji atsiima savo prašymą atleisti ją iš darbo. Atstovas nurodė, kad jei teismas nepritaikytų ieškinio senaties termino ir jei pripažintų atleidimą iš darbo neteisėtu, prašo mažinti priteisiamos kompensacijos dydį, nes ieškovė į teismą kreipėsi beveik po 6 mėnesių, ji klaidino darbdavį ir prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra asociacija ir išlaikoma iš nario mokesčio. Dėl neturinės žalos priteisimo prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Darbo sutartis tarp I. M. ir Kelmės krašto partnerystės VVG buvo sudaryta 2008 m. gruodžio 31 dieną (l. 7-12). I. M. buvo atleista iš darbo Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupėje 2014 metų sausio 17 dienos pirmininko įsakymu (l.64) pagal darbo kodekso 127 straipsnį (atleidimas iš darbo darbuotojo prašymu). Su šiuo įsakymu I. M. susipažino 2014-01-17.

Byloje yra 2013 m. gruodžio 20 d. atstovavimo sutartis (l.54), kuria advokatui Petrui Simėnui pavedama atstovauti I. M. Kelmės krašto VVG sprendžiant klausimus dėl darbo sutarties nutraukimo su teise pasirašyti dokumentus teismui, bei naudotis kitomis CPK 42 str. numatytomis teisėmis. Į bylą yra pateiktas 2013-12-19 dienos prašymas dėl atleidimo iš darbo, kuriuo I. M. prašo atleisti ją iš darbo nuo 2013 m. gruodžio 20 dienos (l. 55). Prašymas užregistruotas atsakovo raštinėje 2013-12-19 (l. 55, 56), tačiau šalys pripažįsta, kad šis prašymas atsakovui buvo pateiktas gruodžio 20 dieną, tą pačią dieną, kaip ir advokato P. Simėno atstovavimo sutartis. Iš pranešimų apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą (l. 30-33), darbo laiko apskaitos žiniaraščių (l.57-58) matyti, kad I. M. sirgo nuo 2013 metų gruodžio 20 dienos iki 2014 m. sausio 16 dienos. 2014 m. sausio 17 dieną J. M. darbdaviui pateikė pareiškimą dėl dokumentų perdavimo (l.59), kuriuo prašo suteikti galimybę tvarkingai perduoti buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus. 2014-01-17 dieną buvo pasirašytas Dokumentų perdavimo priėmimo aktas (l. 60-63). Šalys pripažįsta, kad šį aktą paruošė I. M..

Iš Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014-01-16 rašto (l. 65) matyti, kad pagal Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupės pranešimą apie galimai neteisėtus I. M. veiksmus 2014-01-15 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 str. 1d.

Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupės valdybos 2013-12-17 dienos posėdžio protokole (l.14-15) nurodyta, kad buvo svarstyti buhalterės I. M. veiksmai, kai pagal sąskaitų išrašus pastebėta, kad iš VVG neprojektinės sąskaitos lėšos buvo pervedamos į asmeninę buhalterės I. M. sąskaitą. Nuo 2013 m. sausio mėn. iki liepos mėn. šešis kartus buvo pervedama po 1000 Lt avansą, iš viso 6000 Lt, kuris vėliau nebuvo išskaičiuotas iš darbo užmokesčio. Taip pat 2013 m. rugpjūčio mėn., būdama atostogose, buhalterė į savo asmeninę sąskaitą du kartus – 2000 Lt ir 1000 lt pervedė lėšas, nurodydama, kad pasiskolinamos lėšos. Iš viso iš sąskaitos buvo pervesti 9000 Lt. Visą sumą I. M. žadėjo grąžinti iki 2013-12-25, iki svarstymo dienos grąžino 7900 Lt. Buhalterė paaiškino, kad už maitinimo paslaugas pagal pateiktas sąskaitas buvo apmokėta grynais pinigais. Dėl pastebėtų pavedimų sprendžiama atlikti finansinį auditą ir nutarta pasiūlyti buhalterei I. M. iki gruodžio 20 dienos parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru, padengti likusį įsiskolinimą ir perduoti dokumentų bylas.

2014 metų sausio 17 dieną I. M. darbdaviui pateikė pareiškimą dėl neobjektyvių valdybos posėdžių protokolų (l. 95), kuriame nurodė, kad 2013-12-17 dienos posėdžio protokolas surašytas netiksliai, smulkiai nesurašyti visi jos paaiškinimai, kaip buvo padaryti pavedimai į jos asmeninę sąskaitą. Bei I. M. nurodė, kad 2013 m. gruodžio 20 d. rašant ir registruojant jos prašymą dėl atleidimo iš darbo dalyvavo ją atstovaujantis advokatas. Valdybos pirmininkė išvyko ir nelaukė, kol ji parašys ir užregistruos prašymą, todėl neturėdama kam pateikti užregistruotą prašymą, jį pasiėmė su savimi. Apie tai, kad prašymas yra pas ją, kitą darbo dieną ji telefonu informavo administratorę N. Ž.. Ji nurodo informavusi valdybos narį, kad prašymą pristatys valdybos pirmininkei. Prašymą pristatė administratorei N. Ž. 2014 m. sausio 14 dieną.

Iš 2014-01-10 dienos Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupės valdybos posėdžio protokolo (l. 97-99) matyti, kad buvo svarstyta, kad administracija neturi I. M. prašymo atleisti ją iš darbo, nes šį prašymą išsinešė pati I. M., todėl nutarta atleisti buhalterę I. M. iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pasibaigus jos nedarbingumo laikotarpiui.

Iš 2014-03-26 dienos Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupės valdybos posėdžio protokolo (l. 66) matyti, kad posėdyje dalyvavo I. M. ir jos advokatas, buvo sprendžiama dėl susitarimo Kelmės rajono policijos komisariato atliekamame tyrime.

Liudytoja N. Ž. paaiškino, kad jai I. M. 2013 m. gruodžio 20 dieną padavė užregistruoti prašymą atleisti ją iš darbo. Ji klysdama, pažiūrėjusi į pareiškimo datą, užregistravo prašymą gruodžio 19 dienos data, nors I. M. prašymą atleisti iš darbo pateikė gruodžio 20 dieną. Ji užregistravusi prašymą, jį paliko ant savo darbo stalo. Atėjusi į darbą kitą darbo dieną ji I. M. prašymo neberado, apie tai informavo valdybos pirmininkę L. M.. Vėliau I. M. telefonu jai pasakė, kad išsinešė savo prašymą ir atveš, kai grįš iš ligoninės. Sausio mėnesį I. M. jai atnešė tą patį prašymą atleisti ją iš darbo. Liudytoja nurodė, kad 2014m. sausio 17 dieną dokumentų perdavimo aktą parengė pati I. M.. Po atleidimo iš darbo matė I. M. užėjusią į darbovietę dar du kartus.

Liudytoja G. K. parodė, kad I. M. yra jos pažįstama, ji nuo 2014 metų sausio mėnesio pusės jautėsi labai blogai, buvo silpna, išsekusi, nieko nenorėjo matyti. Ji leido I. M. vaistus. I. M. jai sakė, kad yra blogai darbe. Bloga I. M. sveikatos būklė buvo iki kovo mėnesio ir iki pat šio laiko.

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja bendrą praktiką, kad bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei darbuotojas, nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis). CK nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo (nebuvimo) klausimą, vadovaujasi bendraisiais teisinių santykių reguliavimo principais, atsižvelgia į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-258/2004, 3K-3-138/2012, 3K-3-178/2013 ir kt.).

Iš anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad ieškovė I. M. buvo atleista iš darbo 2014 metų sausio 17 dieną. Su įsakymu dėl atleidimo iš darbo ji supažindinta tą pačią dieną, bei ji tą dieną surašė ir pasirašė dokumentų priėmimo perdavimo aktą. Tai įrodo, kad tą pačią dieną ji sužinojo apie jos atleidimą iš darbo ir nuo šios dienos yra skaičiuojamas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Ieškinys teismui pateiktas 2014m. liepos 11 dieną, t.y. praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo atleidimo iš darbo dienos. Ieškovė prašo atnaujinti terminą kreiptis į teismą ir nurodo, kad terminą praleido dėl ligos. Medicininių dokumentų išrašai neabejotinai įrodo, kad ieškovė sirgo ir gydėsi nuo 2014 metų balandžio mėnesio pradžios iki liepos mėnesio (l. 38a ). Tačiau vieno mėnesio ieškinio senaties terminas baigiasi 2014 metų vasario 17 dieną. Apie ieškovės I. M. sveikatos būklę nuo 2014-01-17 iki 2014-02-17 nurodo tik ji pati ir liudytoja G. K.. To nepatvirtina jokie rašytiniai dokumentai. Asmenų parodymai yra nepakankami įrodymai grįsti, kad ieškovės I. M. sveikatos būklė buvo iki tiek bloga, kad ji negalėjo duoti nurodymo kreiptis į teismą advokatui, su kuriuo ji dar 2013 metų gruodžio 20 dieną buvo sudariusi atstovavimo sutartį dėl atleidimo iš darbo pas atsakovą. Tuo labiau, kad ieškovė paaiškino patyrusi ypač didelį stresą dėl to, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos veiksmų ir ji dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji siekė su atsakovu taikiai baigti ikiteisminį tyrimą, dėl šios priežasties lankėsi pas atsakovą. Atsakovo atstovai nurodė, kad po atleidimo iš darbo ieškovė 2-3 kartus lankėsi Kelmės krašto partnerystės GGV, siekė sudaryti taikų susitarimą. Ji su advokatu lankėsi atsakovo valdybos posėdyje. Tai patvirtina 2014-03-26 posėdžio protokolas (l.66). Liudytoja N. Ž. patvirtino po atleidimo iš darbo, matė I. M. darbovietėje du kartus.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad advokato paslaugomis dėl atleidimo iš darbo ieškovė naudojosi nuo 2013 metų gruodžio 20 dienos iki 2014 metų kovo pabaigos, ji 2014 m. sausio – kovo mėnesiais lankėsi pas darbdavį ir ikiteisminio tyrimo įstaigose, todėl pripažįstama, kad ieškovė tuo metu galėjo vaikščioti ir spręsti iškilusias problemas ir ji neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo kreiptis į teismą, ginčydama jos atleidimą iš darbo per įstatyme numatytą vieno mėnesio terminą. Pripažįstama, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminą ieškovė praleido be svarbios priežasties, atsakovo prašymu yra taikoma ieškinio senatis ir I. M. ieškinys atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Atmetant ieškinį dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, trumpai aptariami ieškovės teiginiai, kad ji buvo priversta parašyti prašymą atleisti ją iš darbo bei, kad atleidimo iš darbo dieną jos prašymas buvo negaliojantis, nes ji atleista iš darbo praėjus 14 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą praktiką, nutartyse nurodo, kad apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK 127 pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu. Įstatyme nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitą darbuotoją. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvi išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Keturiolikos dienų įspėjimo terminas nustatytas darbdavio naudai. Tokiu atveju darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintą teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, ji (darbo sutartis) pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Darbuotojo pareiškimu išreikšta darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį konkrečią pareiškime nurodytą datą gali būti keičiama, ir toks darbuotojo valios pakeitimas dėl darbo sutarties nutraukimo datos pakeitimo galimas ne tik pateikiant naują pareiškimą, bet tokią valią galima pareikšti ir kitokia objektyvia forma, kuri nekelia abejonių dėl darbuotojo valios darbo sutarties nutraukimo sąlygų pakeitimo klausimu, kai darbuotojo valia dėl darbo santykių nutraukimo su konkrečiu darbdaviu apskritai yra nepakeista, pavyzdžiui, įstatymo nustatyta tvarka neatšauktas prašymas nutraukti darbo sutartį (DK 127 straipsnio 4 dalis).

DK 35 straipsnyje nustatytas imperatyvas, kuriuo reikalaujama, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Jei darbuotojas, naudodamasis turimu patyrimu, kompetencija toje srityje savo interesais ir nebendradarbiavimas su darbdaviu, sprendžiant darbuotojo kompetencijai priskirtus klausimus, nesvarbu, kokia forma tai daroma – veikimu, t. y. sąmoningai ir tikslingai klaidinant darbdavį, ar neveikimu, t. y. nutylint reikšmingas atitinkamam klausimui spręsti aplinkybes ir neinformuojant apie jas darbdavio arba jo atstovo, reiškia, kad darbuotojas piktnaudžiauja savo teise, pažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principus bei atitinkamai darbdavio teises (3K-3-551/2009).

Šioje byloje ieškovė paaiškino, kad jai tekdavo tvarkyti atleidimo įforminimo klausimus, ji žinojo apie prašymo dėl atleidimo iš darbo 14 dienų terminą. Iš ieškovės elgesio matyti, kad ji parašiusi prašymą atleisti ją iš darbo ir pateikusi darbdavio administratorei 2013-12-20, tą pačią dieną išsinešė pareiškimą ir jį grąžino darbdaviui tik pasibaigus 14 dienų terminui. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė keletą kartų pabrėžė, kad po pareiškimo grąžinimo darbdaviui jos pareiškimas „jau buvo negaliojantis“. Tačiau ji darbdaviui nepateikė jokio rašto, kuriuo atšauktų savo pateiktą pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Teismas pripažįsta, kad grąžindama atsakovui pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, ieškovė patvirtino sako norą išeiti iš darbo jos pačios prašymu. Vėlesni jos pareiškimai – 2014-01-17 dienos prašymas sudaryti komisiją dokumentų perdavimui tik įrodo jos siekį būti atleistai iš darbo.

Ieškovė akcentuoja, kad ji buvo priversta parašyti prašymą atleisti ją iš darbo. Tačiau ji 2014-01-17 dienos rašte (l.95) nurodė, kad valdybos pirmininkė nelaukė, kol ji parašys pareiškimą atleisti iš darbo, be to, ji prašymą rašė dalyvaujant jos advokatui, todėl teismas sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms jokia prievarta ieškovės atžvilgiu nėra įrodyta, ji prašymą parašė laisvanoriškai.

Jos žinojimas, kad ji yra pažeidusi darbo pareigas, per ilgą laiką pervedusi sau be jokio pagrindo dideles pinigų sumas, ir dėl šios priežasties gali būti atleista iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, negali būti vertinamas kaip prievarta parašyti prašymą atleisti iš darbo. Priešingai, pateikdama prašymą atleisti iš darbo ji siekė išvengti neigiamų pasekmių jos atžvilgiu ir tai buvo pačios ieškovės pasirinkimas.

Atmetant ieškinį pritaikius ieškinio senatį, nėra aptariami ieškovės prašymai dėl jos atleidimo pripažinimo neteisėtu, dėl išmokų priteisimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CPK 93 str. 1d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetant ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteisiamos išlaidos advokato pagalbai – 1000 Lt (l. 67, 68, 105, 106).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269 str., 270 str., 307 str. ir 385 str., teismas

nusprendė:

Taikyti ieškinio senatį ir I. M. ieškinį atmesti.

Priteisti Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupei iš I. M. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų), tai atitinka 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 62ct.) išlaidų advokato pagalbai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Valčiukienė