Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-5676-815/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-10-07
Bylos Nr.: I-5676-815/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00324-2016-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: R. P.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės

Kategorijos

1.15.1Civilinės atsakomybės samprata
1.15.2.3.2Neturtinė žala
1.37.2.3Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis
3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-5676-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00324-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.37.2.3; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. sausio 22 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. liepos mėn. periodiškai gydytas LAVL teisės aktų neatitinkančiomis, orumą ir garbę žeminančiomis, nežmoniškomis, apgailėtinomis, kankinimo sąlygomis, pažeidžiant pareiškėjo, kaip kalinamojo, teises, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pasak pareiškėjo, jis LAVL kamerose (palatose) gydytas su 6 asmenimis, kameros buvo prasto būklės, žmonių laikymo sąlygos jose neatitiko higienos norų reikalavimų. Pareiškėjo tekdavo ne 5 m² laisvo kameros ploto, o dažniausiai nesiekdavo 2 m², o tai yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio pažeidimas. Taigi, dėl per mažo ploto tarp laikomų asmenų kildavo konfliktų, o beveik vis1 laiką tekdavo sėdėti arba gulėti.

2.2. Atvykus į LAVL (ir iš jos išvykstant) į vieną patalpą būdavo uždaroma po 15 ir daugiau asmenų, toje patalpoje tekdavo išbūti kelias valandas, kol nuvesdavo į kamerą, tokiose laikino sulaikymo kamerose nebūdavo pakankamai sėdimų vietų, dėl to tarp laikomų asmenų nuolat kildavo konfliktinių situacijų, visą laiką tekdavo stovėti, o pareiškėjas yra labai ligotas, problemų kelia koja. Minėtose sulaikymo kamerose kartu laikyti rūkantys ir nerūkantys asmenys, o pareiškėjas nerūko, todėl tekdavo kvėpuoti nuodingais tabako dūmais, be to, kamerose nėra ventiliacijos arba ji tiesiog neveikia.

2.3. Kameros, kuriose gydytas pareiškėjas, buvo labai šalta (oro temperatūra tesiekė 10°C–14°C), drėgna, trūko oro, ant sienų ir lubų buvo pelėsio, apšvietimas buvo prastas, kenkė regėjimui (pareiškėjas daug skaito ir rašo), be to, kai kuriose kamerose nebuvo net stalo, todėl pareiškėjas buvo priverstas valgyti ar rašyti ant gulto arba ant grindų. Pasak pareiškėjo, kamerose nebuvo karšto vandens, tik šaltas, po konvojavimo nevesdavo į dušą ir priklausantį pasivaikščiojimą. LAVL čiužiniai, pagalvės buvo labai seni, susidėvėję, su įsisenėjusiomis purvo dėmėmis, smirdintys, dėl to pareiškėją pradėjo berti spuogais, atsirado niežulys. Be to, kamerose netrūko graužikų ir tarakonų.

2.4. Kamerose nebuvo atskiros tualeto kabinos ar bent užuolaidos, tualetas įrengtas kameroje, todėl pareiškėjas stengėsi kuo rečiau naudotis tualetu, dėl to kankintis, kentėti, nes visą procesą matydavo kiti asmenys, taip pat ir pareigūnai, tai žemino pareiškėjo orumą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą.

2.5. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3 straipsniu, Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalis narėms Nr. 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), jo 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76: 1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999), jos 6.15 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PĮ taisyklės), sąžiningumo ir protingumo principais, nurodo, kad dėl nurodytų neteisėtų LAV veiksmų jis patyrė didelę neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, atsidaro psichologinės problemos, sveikatos problemos (regėjimo, atsirado nervinis tikas), patyrė emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių suvaržymą, todėl priteistina adekvati suma už patirtą moralinę žalą LAVL, t. y. 5 000 Eur.

II

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 7–11).

1. Pareiškėjas LAVL gydytas: nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 50 (plotas – 21,25 m², 10 lovų); nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 (plotas – 34,08 m², 8 lovos); nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30 (plotas – 15,45 m², 8 lovos); nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. birželio 17 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30 (plotas – 15,45 m², 8 lovos).

2. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.

3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010)HN 76:2010 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nebuvo nustatytos. Pagal PĮ taisyklių 11¹.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 m.–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 m².

4. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), PĮ taisyklės, BVK, taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. LAVL teikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems šios paslaugos reikalingos. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti pažeistos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

5. LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas (2 laikotarpiu), yra sudaryta galimybe nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas, sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse). Pažymėtina, kad tokios nuostatos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (administracinė byla Nr. A442-707/2014).

6. LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir PĮ eksploatavimo taisyklės), kuriose nenustatyta, kokie baldai turi būti įrengti pataisos įstaigos gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas.

Pagal PĮ eksploatavimo taisyklių 16.5. punktą, kuriame nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, kuriose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Vadovaujantis šiuo punktu, nenustatyta, kad unitazas ar klozetas butu uždengiamas. Unitazo uždengimo neįtvirtina ir HN 76:2010.

7. LAVL patalpos remontuojamos eiles tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai ar normoms dėl suimtųjų / nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami per trumpiausius terminus. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL visiškai panaudojamos ir LAVL gydomųjų skyrių patalpos yra nuolatos remontuojamos.

8. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, šie darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus ir dažniau; visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir HN 47-1:2012) reikalavimus, atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami LAVL nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų.

9. Pagal PĮ taisyklių 258 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę. Pagal HN 76:2010 67 punktą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami, atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.. LAVL dėl skalbinių skalbimo yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Pagal HN 76:2010 66 punktą lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir / arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, dezinfekavimo kameroje. LAVL esantis minkštas inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, visi dezinfekcijos darbai registruojami.

10. LAVL pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis PĮ taisyklių 258 punktu, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teises aktų nuostatomis, LAVL patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Šis grafikas atitinka ir HN 76:2010 68 punkto reikalavimus, t. y. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną šiltu dusu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitė. Karštas vanduo nuolatos tiekiamas į dušo patalpas.

11. Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas išimamas tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta patalpoje, žiemos metu lango rėmas įdedamas tam, kad būtų užtikrinta šiluma patalpoje. Pagal 76:010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. kiekvienoje kameroje yra langai, pritaikyti vėdinimui (atidarant ir uždarant langa) ir ventiliacinė vedinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje.

12. Jokiuose teisės aktuose nereglamentuota dieninės šviesos išjungimo ir /ar įjungimo, vadovaujamasi visuomenėje priimtomis ir visiems suprantamomis elgesio normomis. Natūrali šviesa ir / ar apšvietimas užtikrinamas per kameroje esantį langą / langus. Šviesiu paros metu, esant pakankamam natūraliam apšvietimui, dieninis apšvietimas režiminio korpuso kamerų tipo palatose išjungiamas, tačiau esant pacientų prašymui, dieninė šviesa paliekama.

13. LAVL suteikia nuteistiesiems pasivaikščiojimą gryname ore , vadovaudamasi BVK 103 straipsnio nuostatomis, t. y. nuteistieji BVK nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore; nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje, laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų.

14. LAVL paskirtis yra pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas suimtiesiems ir nuteistiesiems, t. y. LAVL teikia pirmenybę pacientų gydymui, todėl pasivaikščioti pacientai vedami po gydytojų vizitacijų, medikamentų išdavimo ir kitų nustatytų medicinos procedūrų; šios medicininės paslaugos gali užtrukti iki vakaro, todėl pasivaikščioti pacientai vedami pagal galimybe, t. y. pasivaikščiojimas vyksta visą dieną.

Motyvuojamoji dalis

15. Pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus Lietuvos Respublikos rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pagal HN 76:2010 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal 14 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tokio pobūdžio informacija iškabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iškabinti ir įspėjamieji užrašai ir / arba ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti

Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, tokio draudimo įgyvendinimu turi pasirūpinti LAVL (žr. LAVL administracinę bylą Nr. A756-1160/2012), įvertinant aplinkybę, kad visuotinai žinomas TKĮ draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigoje ar įstaigose ir tai, kad informacija apie draudimą rūkyti yra iškabinta LAVL, LAVL administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu.

Be to, bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Atsižvelgiant į LAVL tikslinę paskirtį, t. y. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, LAVL privalo vykdyti Tabako kontrolės įstatymą. Pažymėtina, kad TKĮ neįtvirtinta galimybė skirstyti į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų kameras, taip pat nenustato specialių rūkymo vietų, kadangi TKĮ draudimas galioja LAL teritorijoje ir jos patalpose.

16. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.

13. Dėl valstybės civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo

13.1. Remiantis LVAT praktika, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (šiuo atveju – LAVL) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktine atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos kilimą. Pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos kilimo; taip pat niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos sumą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 16).

2. Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 34).

3. Pareiškėjas LAVL gydytas tokiais laikotarpiais.

3.1. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 3101-1468, pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 50 dėl sifilio ištyrimo (lydinčioji liga – dešinės blauzdos trofinė opa) (b. l. 17).

3.2. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2278-1112, pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. gydytas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 dėl dešinės blauzdos trofinės opos (potrombinis sindromas) (b. l. 13).

3.3. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 3116-1570, pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 30 dėl trofinės opos dešinės blauzdos potrauminio sindromo (b. l. 14).

3.4. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1448-819, pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. birželio 17 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 30 dėl dešinės kojų venų varikozės, jeigu yra opa ir uždegimas (ligos kodas I83.2) (b. l. 15).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta

4.1. 2013 m. liepos 31 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-13.16-883, atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 30 atliktas remontas, HN 47:2011 129 punkto pažeidimai pašalinti (b. l. 31–33).

4.2. 2014 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo akte Nr. 08(24.1)-PA-1290, atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje-palatoje Nr. 4 vėdinimas užtikrinamas natūraliai per langus; kameroje-palatoje Nr. 4 išmatuota dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis atitiko HN 47:2011 reikalavimus, tačiau natūralios apšvietos koeficientas neatitiko HN 74:2011 40 punkto reglamentuojamo rodiklio; patikrinimo metu tarakonų, graužikų buvimo požymių LAVL Chirurgijos skyriaus kameroje-palatoje Nr. 4 vizuliai nenustatyta, dėl dezinsekcijos ir deratizacijos sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai registruojami; patikrinimo metu Chirurgijos skyriaus kameroje-palatoje Nr. 4 ant sienų ir kitų patalpos paviršių pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, taip pat sanitariniame mazge nenustatyta HN 47:2011 pažeidimų (b. l. 41–43).

4.3. 2015 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3.)-PA-1861, atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 4 vėdinimas užtikrinamas natūraliai per langus, kameroje dėl langų yra natūralus apšvietimas; patikrinimo metu sanitariniame mazge, duše buvo švaru; LAVL parengta Skyrių valymo ir dezinfekcijos procedūra, atlikti patalpų valymo darbai registruojami; kameroje-palatoje Nr. 4 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011), dušė, sanitariniame mazge pažeidimų nenustatyta; kameroje-palatoje dirbtinis apšvietimas atitiko nustatytus reikalavimus; patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų buvimo požymių LAVL kameroje-palatoje Nr. 4 nenustatyta, dėl dezinsekcijos ir deratizacijos sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai registruojami; Chirurgijos skyriaus patalpose, kuriose yra kamera-palata Nr. 4, dezinsekcija ir deratizacija buvo atliktos 2015 m. birželio 19 d.; LAVL parengta ir LAVL direktoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakyme Nr. 191 patvirtinta vidaus tvarka „Dėl laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, kurioje nustatyta, kad LAVL patalpose rūkyti draudžiama, su šia tvarka pasirašytinai supažindinami ligoniai, guldomi į LAVL; LAVL skelbiama informacija, kad patalpose draudžiama rūkyti, koridoriuose yra draudimo rūkyti ženklai ir draudimo rūkyti taisyklės: patikrinimo metu 2015 m. liepos 31 d. rūkymo fakto LAVL kameroje-palatoje Nr. 4 nenustatyta; rūkymui skirtos patalpos LAVL nėra; HN 47:2011 15 punkto pažeidimo nenustatyta (b. l. 23-24).

5. Remiantis LAVL 2012 m. birželio 13 d. darbų priėmimo aktu Nr. BD-592, remontuoti Chirurgijos skyriaus dušas, prausykla, sanitarinis mazgas (valytos ir dažytos lubos emaliniais dažais, sienos klijuotos plytelėmis, keistos sanitarinio mazgo tupyklos, dažyti durys, langas, radiatorių, dušų grotelės ir vamzdžiai) (b. l. 100).

6. Remiantis LAVL 2013 m. gruodžio 30 d. darbų priėmimo aktu Nr. BD-1436, Chirurgijos skyriaus sanitariniame mazge buvo atliktas remontas (remontuotas klozetas, įrengtas naujas, įrengtos rankenos neįgaliems pacientams) (b. l. 99).

7. Remiantis LAVL 2014 m. sausio 31 d. darbų priėmimo aktu Nr. BD-297, Chirurgijos skyriaus dušo patalpose ir sanitariniame mazge buvo atliktas remontas (b. l. 102).

8. Remiantis LAVL 2014 m. rugsėjo 17 d. darbų priėmimo aktu Nr. BD-1363, Chirurgijos skyriaus dušo patalpose buvo atliktas remontas (gaminta ir dažyta durys ir stakta, nukritusios ir skilusios plytelės keistos naujomis) (b. l. 98)

9. Remiantis LAVL direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. V-65 patvirtintos Pacientų naudojimosi dušu tvarkos priedu, Chirurgijos skyriaus pacientai dušu naudojasi savarankiškai, pagal grafiką trečiadieniais (b. l. 25–28). Remiantis LAVL šilto vandens tiekimo grafiku, Chirurgijos skyriui šiltas vanduo tiekiamas nuo 6.00 val. iki 9.00 val., nuo 12.30 val. iki 13.30 val., nuo 17.00 val. iki 18.00 val., trečiadieniais nuo 9.00 val. iki 16.00 val. (b. l. 40).

10. LAVL (užsakovė) 2012 m. gegužės 30 d. d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-41 su UAB „Švaros etalonas“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo savo priemonėmis teikti skalbimo paslaugas: savo transportu pasiimti skalbinius ir pristatyti išskalbtus pagal suderintą grafiką, t. y. 2 kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais 11.00 val.) (3.2.1 punktas); švarius skalbinius pristatyti surūšiuotus pagal asortimentą ir sudėtus į viengubus tekstilinius maišus (3.2.2 punktas); operacinės skalbinius pristatyti dvigubuose tekstiliniuose maišuose, sudėtus į papildomus polietileninius maišus (3.2.3 punktas); skalbti ir lyginti skalbinius pagal Lietuvos Respublikos standartą 46-90 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. V-22 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ (3.2.5 punktas); užsakymo (išskalbimo) laikas – 24 val. (b. l. 87–89.

11. LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 35–38).

12. Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ 214 metais it 2015 metais reguliariai vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2014 m. ir 2015 m. nenustatyta (b. l. 61–83).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti neturtinės žalos 5 000 eurų atlyginimą pareiškėjui už jo, esą, netinkamas laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas R. P. LAVL buvo laikomas tinkamomis sąlygomis.

2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punktą (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes R. P. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo mėn.

3. Minėta, kad pareiškėjas R. P. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalą 5 000 eurų.

3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3.2. Pabrėžtina, kad R. P. LAVL gydytas tokiais laikotarpiais:

3.2.1. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 3101-1468, pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 50 dėl sifilio ištyrimo (lydinčioji liga – dešinės blauzdos trofinė opa) (b. l. 17).

3.2.2. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2278-1112, pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. gydytas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 dėl dešinės blauzdos trofinės opos (potrombinis sindromas) (b. l. 13).

3.2.3. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 3116-1570, pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 30 dėl trofinės opos dešinės blauzdos potrauminio sindromo (b. l. 14).

3.2.4. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1448-819, pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. birželio 17 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 30 dėl dešinės kojų venų varikozės, jeigu yra opa ir uždegimas (ligos kodas I83.2) (b. l. 15).

Apibendrinus pateiktus duomenis, pareiškėjas LAVL buvo iš viso 72 paras. Kadangi pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, šio tipo bylose tenka LAVL administracijai, tai, jai šios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

3.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo LAVL palatose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Įrodymai, kad dėl LAVL kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.

3.4. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl higienos LAVL, ypač dėl kamerų netinkamos būklės, sanitarinio mazgo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 16), o Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 34). LAVL buvo atliekami remonto darbai (b. l. 98-100, 102).

Teismas konstatuoja, kad LAVL siekiama palaikyti tvarką: LAVL (užsakovė) 2012 m. gegužės 30 d. d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-41 su UAB „Švaros etalonas“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo savo priemonėmis teikti skalbimo paslaugas: savo transportu pasiimti skalbinius ir pristatyti išskalbtus pagal suderintą grafiką, t. y. 2 kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais 11.00 val.) (3.2.1 punktas); švarius skalbinius pristatyti surūšiuotus pagal asortimentą ir sudėtus į viengubus tekstilinius maišus (3.2.2 punktas); operacinės skalbinius pristatyti dvigubuose tekstiliniuose maišuose, sudėtus į papildomus polietileninius maišus (3.2.3 punktas); skalbti ir lyginti skalbinius pagal Lietuvos Respublikos standartą 46-90 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. V-22 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ (3.2.5 punktas); užsakymo (išskalbimo) laikas – 24 val. (b. l. 87–89); LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 35–38); remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ 214 metais it 2015 metais reguliariai vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2014 m. ir 2015 m. nenustatyta (b. l. 61–83).

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad:

a. 2013 m. liepos 31 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-13.16-883, atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 30 atliktas remontas, HN 47:2011 129 punkto pažeidimai pašalinti (b. l. 31–33).

b. 2014 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo akte Nr. 08(24.1)-PA-1290, atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje-palatoje Nr. 4 vėdinimas užtikrinamas natūraliai per langus; kameroje-palatoje Nr. 4 išmatuota dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis atitiko HN 47:2011 reikalavimus, tačiau natūralios apšvietos koeficientas neatitiko HN 74:2011 40 punkto reglamentuojamo rodiklio; patikrinimo metu tarakonų, graužikų buvimo požymių LAVL Chirurgijos skyriaus kameroje-palatoje Nr. 4 vizuliai nenustatyta, dėl dezinsekcijos ir deratizacijos sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai registruojami; patikrinimo metu Chirurgijos skyriaus kameroje-palatoje Nr. 4 ant sienų ir kitų patalpos paviršių pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, taip pat sanitariniame mazge nenustatyta HN 47:2011 pažeidimų (b. l. 41–43).

c. 2015 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3.)-PA-1861, atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 4 vėdinimas užtikrinamas natūraliai per langus, kameroje dėl langų yra natūralus apšvietimas; patikrinimo metu sanitariniame mazge, duše buvo švaru; LAVL parengta Skyrių valymo ir dezinfekcijos procedūra, atlikti patalpų valymo darbai registruojami; kameroje-palatoje Nr. 4 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011), dušė, sanitariniame mazge pažeidimų nenustatyta; kameroje-palatoje dirbtinis apšvietimas atitiko nustatytus reikalavimus; patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų buvimo požymių LAVL kameroje-palatoje Nr. 4 nenustatyta, dėl dezinsekcijos ir deratizacijos sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai registruojami; Chirurgijos skyriaus patalpose, kuriose yra kamera-palata Nr. 4, dezinsekcija ir deratizacija buvo atliktos 2015 m. birželio 19 d.; LAVL parengta ir LAVL direktoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakyme Nr. 191 patvirtinta vidaus tvarka „Dėl laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, kurioje nustatyta, kad LAVL patalpose rūkyti draudžiama, su šia tvarka pasirašytinai supažindinami ligoniai, guldomi į LAVL; LAVL skelbiama informacija, kad patalpose draudžiama rūkyti, koridoriuose yra draudimo rūkyti ženklai ir draudimo rūkyti taisyklės: patikrinimo metu 2015 m. liepos 31 d. rūkymo fakto LAVL kameroje-palatoje Nr. 4 nenustatyta; rūkymui skirtos patalpos LAVL nėra; HN 47:2011 15 punkto pažeidimo nenustatyta (b. l. 23-24).

3.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (pareiškėjas R. P. LAVL 72 paras buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę itin ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ((minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, į atsakovės pastangas užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas, taip pat įvertinęs kompleksiškai visus pažeidimus (be kita ko, kamerų būklę), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 700 eurų, kuris priteistinas iš atsakovės, atstovaujamos LAVL. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 700 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2015 m. birželio 17 d. (netinkamai laikytas 72 paras).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis