- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- eI-12555-342/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02584-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- R. Z.
- Kategorijos
- 12.18.1Prašymai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
- 57.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui R. Z. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, TRATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo 120,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 (toliau – ir ginčo laikotarpis) ir 25,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudotojas, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į prašymą, apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir būdą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojusiais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 (toliau – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2017 m. kovo 1 d., 24, 46 punktus, pareiškėja apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos surinkimą ir apskaitą. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 4, 54 punktus pareiškėjai pavestas vietinės rinkliavos administravimas bei nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimas. Pagal Nuostatų 6 punktą (nuo 2017 m. kovo 1 d. atitinkamai Nuostatų 2 punktą), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 46 punktą, vietinę rinkliavą privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypu) savininkai arba įgalioti asmenys. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2017 m. kovo 1 d., 41, 42 punktus, komunalinių atliekų turėtojams minimali atliekų susikaupimo norma ir atitinkamai vietinės rinkliavos dydis nustatomas pagal pagrindinę tikslinę turto naudojimo paskirtį ir gyvenamąją vietovę arba turimą bendrą plotą. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 27, 28 punktus, vietinės rinkliavos dydis susideda iš pastovios (moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar Įgalioti asmenys; dydis nustatomos pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių) ir kintamosios dalies (moka savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba Įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga; dydis nustatomos pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių arba pagal konteinerio ištuštinimo dažnį, o gyvenamosios paskirties butams daugiabučiuose namuose - pagal nekilnojamojo turto objekte deklaruotų gyventojų skaičių arba pagal konteinerių ištuštinimo dažnį).
Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini) naudotojas, ginčo laikotarpiu buvo naudojamas atsakovo. Atsakovas atsiliepimo į prašymą ir įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto objektu ginčo laikotarpiu nesinaudojo, ar juo naudojosi kiti asmenys, neteikia. Dėl nurodytų priežasčių, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu faktiškai ginčo nekilnojamąjį turto objektą valdė atsakovas, todėl ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtojas laikytinas atsakovas.
Iš pareiškėjos pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo nustatyta, kad ginčo laikotarpiu už atsakovo valdomą turto objektą buvo priskaičiuota 120,00 Eur dydžio įsiskolinimas. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįstai.
Apibendrinus konstatuotina, kad atsakovas nesumokėjo 120,00 Eur ginčo rinkliavos sumos, todėl ši suma priteistina pareiškėjai.
Pareiškėja prašo iš atsakovo jai priteisti 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų pagrindimui teikiama atstovavimo sutartis, PVM sąskaita - faktūra, mokėjimo nurodymas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, teismas atsižvelgia, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Be kita ko, pareiškėja taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatų profesinę bendriją. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Pareiškėja prašo jai priteisti 2,06 Eur išlaidas už registrų išrašų suformavimą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris administruodamas vietinę rinkliavą vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų registro ir kitas duomenų bazes. Taigi, disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, prašymas priteisti 2,06 Eur išlaidas už registrų išrašų suformavimą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. Z. 120,00 Eur (vienas šimtas dvidešimt eurų ir 00 euro centų) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centras vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.