- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-04
- Bylos Nr.
- 1S-6-485/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- J. S.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko), Ramūno Antanavičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. (J. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teistas.
Bausmės pradžia – 2008 m. gegužės 12 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015 m. spalio 26 d. nutarimu nutarta nuteistajam J. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p., nustatant baudžiamojo poveikio priemones.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi netvirtino Komisijos nutarimo konstatuodamas, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, J. S. pateikė skundą Kauno apygardos teismui ir prašė panaikinti apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį bei patvirtinti Komisijos nutarimą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis nurodė, kad teismas nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus grįsdamas priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, pamastymais, abstrakčiais ir niekuo nepagrįstais spėjimais. Teismas iš naujo vertino charakteristiką ir elgesį bausmės atlikimo metu. Skunde nuteistasis išvardija jo elgesio pozityvias puses ir nurodo, jog nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą teisme buvo įžvelgta tik iki bausmės atlikimo pradžios 2008 m. gegužės 5 d. padaryti nusižengimai bei nusikalstamos veikos sunkumo lygis. Šios aplinkybės negali būti pagrindu dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Anot nuteistojo, ir Komisija, ir teismas vertina tuos pačius aspektus dėl nuteistojo atitikties lygtinio paleidimo sąlygoms, tačiau jų sprendimai kardinaliai skirtingi. Nuteistasis jau buvo Komisijos teiktas paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau tuo metu apylinkės teismas Komisijos sprendimo nepatvirtino. Tiek ankstesnės minėtos nutarties, tiek skundžiamos nutarties teisėjų motyvai netaikyti lygtinio paleidimo yra identiški. Nuteistasis pažymi, jog nei BVK 157 str. nei 158 str. nenumatyta, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės terminą. Taip pat skundas grindžiamas tiek nacionalinių teismų praktika, tiek ir tarptautinio teismo bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rekomendacijos nuostatomis dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 str. 1 d. aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nuostatos (BPK 360 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai leido svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos duomenų, pagal „OASys“ metodiką J. S. priklauso žemai rizikos grupei – 34 balai, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nekonstatuota, jog nuteistojo elgesyje būtų matyti pažanga, leidžianti spręsti apie nuteistojo elgesio akivaizdžius pokyčius. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad ir 2015 m. gegužės 8 d. sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo jo atlikta pakartotino nusikalstamo elgesio rizika buvo 34 balai, o tai reiškia, kad per pusmetį ji nepakito ir išliko tokia pati. Atkreipiamas dėmesys ir tai, kad artima kriminogeniniams veiksniams išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (darbinės patirties neturėjimas, mokyklos nelankymas), gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, kas leidžia daryti išvadą, jog pokyčiai nėra tokie ženklūs, kad būtų galima spręsti apie jo gebėjimą šiuo metu prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams.
Skunde nuteistasis nurodo eilę teigiamų aplinkybių, kurių pagrindu Komisijos sprendimas turėtų būti teismo patvirtintas, tačiau visos šios aplinkybės apylinkės teismo buvo įvertintos visų nustatytų aplinkybių kontekste. Teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, pakankamai jį motyvavo ir jokių procesinių pažeidimų, išskirdamas tam tikras nuteistojo elgesio savybes bei aplinkybes, nepadarė, ginčijama nutartis priimta pagal kiekvienu konkrečiu atveju nustatytus faktus, todėl atmestini nuteistojo skundo argumentai šiuo aspektu.
Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentavo, kad teismas nepagrįstai vertino nuteistojo neatliktą bausmės dalį, ankstesnius teistumus, padarytus nusižengimus iki 2008 m. gegužės 5 d. ir nusikalstamos veikos sunkumo lygį, tačiau pažymima, kad teisėjas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Todėl tai, kad teisėjas, formuodamas savo vidinį įsitikinimą, kitų aplinkybių visumoje įvertino nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą ir neatliktos bausmės dalį, negali būti laikoma pagrindu naikinti skundžiamą nutartį.
Nors nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nebaustas drausmine tvarka, 11 kartų skatintas, dirba ir mokosi, tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo teigti, jog J. S. nuo nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, padarymo neabejotinai darė itin akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog apylinkės teismo nutartimi pagrįstai Komisijos nutarimas atsisakytas tvirtinti, kadangi nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, t. y. nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo J. S. (J. S.) skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.