Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,

žodiniame kolegijos posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kęstučio Vlado Adiklio IĮ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 dienos sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1948-785/2008 pagal ieškovo UAB „Kvistija“ ieškinį atsakovui Kęstučio Vlado Adiklio individualiai įmonei dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo apeliantas ginčija priteistų delspinigių ir metinių palūkanų priteisimo pagrįstumą.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti netesybas (delspinigius) pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, turi atsižvelgti į netesybų, nustatytų CK paskirtį, sistemiškai taikyti teisės normas, reglamentuojančias prievolių termino praleidimo teisines pasekmes, ir vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie reikalauja, kad priteistinos netesybos turi būti protingos. Šioje civilinėje byloje pareikšti reikalavimai priteisti skolą, kurios mokėjimo terminas suėjo ir procesines palūkanas pagal CK 6,37 straipsnio 2 dalį, tai su pagrindinės skolos reikalavimu yra reikalavimas ir nuostolių patiriamų dėl skolininko praleisto termino, priteisimo. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu procesinių palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius.

Tarp šalių sudarytos 2008 m. sausio 08 d. sutarties Nr. 08/24, 5.5 punkte numatyta, kad pirkėjas laiku nesumokėjęs už gautas prekes šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, moka pardavėjui 0,05 procentų delspinigių už kiekvieną pradelstą apmokėjimo dieną. (b.l. 3-4). Iš teismui pateikto delspinigių paskaičiavimo lentelių matosi, kad atsakovui priskaičiuoti delspinigiai sudaro 2003,56 Lt (b.l. 6, 8, 10, 12).

Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje 5.5 punkte (b.l. 3) numatyti 0,05 proc. delspinigiai nėra aiškiai per didelės netesybos ir neprieštarauja ne tik minėtų teisės aktų nuostatomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, Vyriausybės 2009 03 09 įsakymui Nr. 1K-058, kuriame yra numatyti 0,05 procento delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas netesybų dydį neatsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Be to šalys laisva valia susitarė dėl 0,05 procentų delspinigių dydžio, sutartyje nėra jokių išlygų, kad numatyti delspinigiai gali būti mažinami, sutarties punktas ir dabar nėra pakeistas. Pirmosios instancijos teismas dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo pagrįstai atsižvelgė į šalies esamą ekonominę situaciją.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas atsisakė išdėstyti sprendimo įvykdymą yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtinais atvejais, kai yra sunki atsakovo turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės dėl kurių sprendimą įvykdyti sunku tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, svarstė atsakovo realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, nors žadėjo tai padaryti, nerodė jokios iniciatyvos kilusį ginčą išspręsti taikiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra skolingas ieškovui didelę sumą ir šiuo metu naudojasi ieškovo piniginėmis lėšomis, o ieškovas, norėdamas papildyti apyvartines lėšas yra priverstas skolintis, kai tuo tarpu skolinimosi galimybės yra ribotos ir už paskolą tenka bankams mokėti dideles palūkanas. Sprendimo įvykdymo atidėjimas sumažintų ieškovo galimybes tinkamai vykdyti savo prievoles, o atsakovui neatimta teisė skolos mokėjimą išdėstymą spręsti vykdymo procese.

Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 dienos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo šio sprendimo panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Kęstučio Vlado Adiklio individualios įmonės (į/k 300570957, buveinė Dvariškių km., Kupiškio raj ) šešis litus 40 centų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje valstybei..