Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Rokanskienei, gynėjai advokatei Kristinai Pralgauskaitei, civilinio ieškovo atstovui A. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N., laikotarpiu nuo 2010-10-19 iki 2013-03-14, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas bendrovės turtą – pinigines lėšas, esančias bendrovės kasoje, (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) mst., tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013-03-27, tyrimo metu nenustatytomis sumomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pasisavino jam patikėtą jo žinioje buvusį svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 36123,61 Lt ( 10462,12 Eur ) piniginių lėšų.

Be to, R. N., laikotarpiu nuo 2010-10-19 iki 2013-03-14, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimų, kad ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, nuostatas, laikotarpiu nuo 2011-02-07 iki 2011-02-10 1 atveju apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) nepagrindė 852,00 Lt (246,76 Eur) grynųjų pinigų gavimo, tuo sumažino dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje, pažeisdamas 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nuostatas, nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir tokiu būdu 15 atvejų neišsaugojo apskaitos dokumentų pagrindžiančių 41311,17 Lt panaudojimą, iš jų: 3 atvejais kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių grynųjų pinigų 9528,74 Lt išmokėjimą atskaitingam asmeniui, 6 atvejais kasos pajamų orderių, pagrindžiančių 15811,10 Lt kasos įplaukų, 3 atvejais kuro įsigijimą už 7967,28 Lt, pagrindžiančių dokumentų, 3 atvejais kuro nurašymą už 8004,05 Lt pagrindžiančių dokumentų, dėl to laikotarpiu nuo 2010-10-19 iki 2013-03-14 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros

Kaltinamasis R. N. kaltu dėl pinigų pasisavinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo bendrovės steigėjas ir direktorius, o jo buvusi žmona turėjo 100 procentų akcijų. Bendrovė teikė taksi paslaugas, samdė darbuotojus. Pradžioje buhalteriją tvarkė bendrovė, paskui perėmė buhalterė S. K.. Jis tvarkė kasą ir pateikdavo buhalterei visus pirminius dokumentus. Buhalterė negalėjo reikalauti pirminių dokumentų iš taksistais dirbančių darbuotojų, ji turėdavo viską suskaičiuoti ir teikti duomenis į registrus. Trūkumas kasoje susikaupė per kelis mėnesius, buhalterė jam pasakydavo kokia turi būti suma. Dalis pinigų dingo dėl neteisingų investicijų, dauguma prekių buvo nepajamuojamos, kaip mažavertės, vairuotojai nepateikdavo dokumentų iš servisų už atliktus darbus. Dalį pinigų skiriantis pasisavino žmona, dar keli vairuotojai pabėgo su kasos pinigais ir susidarė trūkumas. Dalį pinigų jis sunaudojo sau ir savo šeimos reikmėms, o vėliau neatidėdavo į kasą, kas taip pat turėjo įtakos skolos susidarymui. Pinigus saugojo namuose. Jis bandė trūkumą padengti, užrašė įmonei savo brangų automobilį, bet tas sudegė. Jis padavė vieną vairuotoją į teismą ir bandė įrodyti, kad vairuotojas pasisavino įmonės pinigus, tačiau teismas nustatė, kad nepakanka įrodymų. Jam nepavyko sumažinti susidariusio trūkumo. Supranta, jog kaip įmonės vadovas su pinigais elgėsi neatsakingai. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai ir pasižada atlyginti.

Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo parodė, kad laikėsi dokumentų saugojimo tvarkos, todėl savo kaltę pripažįsta iš dalies. Tvarka, kaip turi būti saugomi dokumentai, nebuvo nustatyta, bet jis visus dokumentus saugojo pas save ir negali paaiškinti, kodėl jų trūksta. Kaltinimą dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos pripažįsta iš dalies, nes dokumentų, kurių trūksta jis nepradangino, jų nepadirbinėjo. Jis neturi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl buhalterinėje apskaitoje neparodė šių pinigų panaudojimo, nebandė pinigų, kuriuos pasisavino žmona, įforminti kaip paskolą ar kaip kitaip. 2013 m. FNTT atliko patikrinimą ir pateikė išvadą, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkinga. Nežino, kur galėjo dingti 2011 m. ir 2012 m. dokumentai. Trūkumas atsirado neaiškiomis aplinkybėmis, dingus keletui dokumentų segtuvų, tačiau tai neturėjo įtakos dėl pinigų trūkumo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Liudytojas T. V. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, todėl kartais leisdavo jam vairuoti automobilį Linkoln, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2010 m. – 2011 m. buvo jo nuosavybė. R. N. šio automobilio savo įmonės, kuri teikė taksi paslaugas, veikloje nenaudojo.

Liudytoja S. K. parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ją paskyrė tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, o vėliau ji įsidarbino buhaltere į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis vieną kartą per mėnesį jai atveždavo dokumentus, o pats tvarkė kasą ir grynuosius pinigus. Metams pasibaigus ji visus dokumentus atiduodavo direktoriui. Dokumentų nebūdavo daug, rašytinės dokumentų saugojimo tvarkos nebuvo nustatyta. Žino, kad yra neišsaugota 15 apskaitos dokumentų. Kadangi neturėjo dokumentų pagal kuriuos galėtų nurašyti 36000 Lt, todėl šios sumos į išlaidas neįtraukė, jie taip ir liko kasos knygoje. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai pateikė duomenis apie konkrečias sumas iš dokumentų, kurie yra parodyti ūkinių operacijų žurnale.

Iš teisiamojo posėdžio metu paskelbtų ir patvirtintų S. K. parodymų matyti, kad ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iki pat bankroto paskelbimo dienos. Bendrovės direktorius R. N. kartą per mėnesį atnešdavo dokumentus: kuro pirkimo kvitus, duomenis apie nuvažiuotus ir apmokėtus kilometrus, darbuotojų tabelį, darbo grafiką, kitas sąskaitas. Pagal taksometro žurnalą ji į kasą įtraukdavo per mėnesį uždirbtas pinigų sumas. Suvedusi duomenis iš N. pateiktų dokumentų pasakydavo to mėnesio rezultatus. Pagal 2010 m. spalio 29 d. įsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingu asmeniu tvarkyti pinigines įmonės lėšas buvo paskirtas R. N.. Bankroto įsiteisėjimo dieną kasos knygos likutis buvo 36123,61 Lt. R. N. rodė gaunamas dideles pajamas, o išlaidos buvo mažos, daugiausia tik atlyginimai ir kuro sąnaudos. Baltos spalvos limuzino įmonė neturėjo. 2012 m. pabaigoje ar 2013 m. pradžioje, prieš bankroto procedūrą, R. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus iš jos paėmė, nes turėjo juos kažkam pateikti. Kai buvo iškelta bankroto byla, R. N. atvežė jai dokumentus ir ji viską perdavė bankroto administratoriui. Nesant dalies dokumentų, ji paklausė R. N., kur yra dokumentai nuo 2012 m vidurio ir 2013 m. pradžios, o R. N. pasakė, kad jie dingo (1 t., b. l. 29-31).

Iš Klaipėdos apygardos eismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“ (1 t., b. l. 4-5).

Iš 2014-02-18 UAB „Atenergo“ pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius neperdavė administratoriui kasos grynųjų pinigų likučio – 36123.61 Lt (1 t., b. l. 1).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. kovo mėn. kasos knygos, 2013 m. kovo 14 d. balanso matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos grynųjų pinigų likutis 2013-03-14 - 36123.61 Lt (1 t., b. l. 6-7).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota nuo 2010-10-18 iki 2013-03-27, direktorius R. N., akcininkė A. A. (1 t., b. l. 9-13).

Iš FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-01-16 specialisto išvados Nr. 5-3/3 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB , (duomenys neskelbtini),“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų, o būtent:

1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų - ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.“ 12 straipsnio 1 dalies - ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ - laikotarpiu nuo 2011-02-07 iki 2010-02-10 1 atveju apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) nepagrindė 852,00 Lt (246,76 Eur) grynųjų pinigų gavimo, tuo sumažino dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje, laikotarpiu nuo 2010-10-19 iki 2013-03-14 apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė 36123,61 Lt (10462,12 Eur) grynųjų pinigų panaudojimo.

- 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų - ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną….“ ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų - ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”, t. y. 2011 m. vasario mėnesio kasos knygoje ir ūkinių operacijų žurnale neužregistravo 852,00 Lt (246,76 Eur) kasos įplaukų, laikotarpio nuo 2010-10-19 iki 2013-03-14 apskaitos registruose kasos knygoje ir ūkinių operacijų žurnale neužregistravo 36123,61 Lt (10462,12 Eur) grynųjų pinigų panaudojimo.

- 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų - ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta - ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, t.y. nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, neišsaugojo iš viso 15 atvejų apskaitos dokumentų pagrindžiančių 41311,17 Lt panaudojimą, iš jų 3 atvejais kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių grynųjų pinigų 9528,74 Lt išmokėjimą atskaitingam asmeniui, 6 atvejais kasos pajamų orderių, pagrindžiančių 15811,10 Lt kasos įplaukų, 3 atvejais kuro įsigijimą už 7967,28 Lt, pagrindžiančių dokumentų, 3 atvejais kuro nurašymą už 8004,05 Lt, pagrindžiančių dokumentų.

2) 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:

- 3 punkto - ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį.“ t. y. laikotarpiu nuo 2011-02-07 iki 2010-02-10 kasos pajamų orderiais nepagrindė 852,00 Lt (246,76 Eur) grynųjų pinigų gavimo,

- 4 punkto - ,,Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį.“ t. y. laikotarpiu nuo 2010-10-19 iki 2013-03-14 apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė 36123,61 Lt (10462,12 Eur) grynųjų pinigų išmokėjimo.

16 punkto - ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. …“ t. y. 2011 m. vasario mėnesio kasos knygoje neužregistravo 852,00 Lt (246,76 Eur) įplaukų, laikotarpio nuo 2010-10-19 iki 2013-03-14 kasos knygoje neužregistravo 36123,61 Lt (10462,12 Eur) grynųjų pinigų išmokėjimo.

Pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-10-19 iki 2013-03-14 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. N. 2010-10-29 įsakymu Nr. 5 „Dėl atskaitingų asmenų paskyrimo“ buvo paskirtas atskaitingu asmeniu, kuris turi teisę gauti iš kasos grynųjų pinigų sumokėti už įmonės vardu perkamas prekes bei įmonės vardu gauti grynųjų pinigų iš kitų įmonių arba gyventojų. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos įrašų teisingumą nuo 2011-02-01 iki 2013-03-14 atsakė buhalterė S. K..

Specialisto išvadoje pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė S. K. 2011m. vasario 1 d. kasos knygoje užregistravo 5148,00 Lt dokumentinį grynųjų pinigų likutį, 2011-02-10 kasos knygoje užregistravo neigiamą dokumentinį grynųjų pinigų likutį – 852,0 Lt (246,76 Eur), kai direktorius R. N. kasos išlaidų orderiais pagrindė grynųjų pinigų išmokėjimą 2011-02-07 KIO Nr. 097-1100 Lt ir 2011-02-10 Nr. 096-5000 Lt bei 2011-02-10 kasos pajamų orderiu TSA Nr. 114 – 100,00 Lt grynųjų pinigų gavimą ( 1 t., b. l. 125-133).

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės, t.y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, svetimą turtą ar turtinę teisę. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas dėl einamų pareigų jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Turto pasisavinimas galimas tik tiesiogine tyčia, nes kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

Specialisto išvada, liudytojos S. K. parodymais ir kaltinamojo R. N. prisipažinimu nustatyta, kad R. N. kaip įmonės direktorius buvo paskirtas atsakingu asmeniu, turinčiu teisę gauti iš kasos ir įnešti į kasą grynuosius pinigus, todėl vienasmeniškai disponavo įmonės kasoje buvusiomis piniginėmis lėšomis ir pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus 36123,61 Lt (10462,12 Eur). Kaltinamojo R. N. teiginiai, kad dalį pinigų be jo žinios galėjo paimti žmona ar, kad dalį pinigų prarado dėl netinkamų investicijų, nepaneigia jo kaltės, nes R. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nuo 2010-10-19 iki 2013-03-27 buvo atsakingas už įmonės pinigines lėšas. Liudytojos S. K. parodymai ir specialisto išvada patvirtina, jog grynųjų pinigų likutis - 36123,61 Lt (10462,12 Eur) bendrovės kasoje susidarė per pakankamai ilgą laiką, nes pagal R. N. pateikiamus pirminius apskaitos dokumentus pajamos buvo didelės, o išlaidos mažos.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis R. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius savo žinioje turėdamas bendrovės kasoje esančius grynuosius pinigus, ne vėliau kaip iki 2013-03-27, tyrimo metu nenustatytomis sumomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pasisavino jam patikėtą svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 36123,61 Lt ( 10462,12 Eur ) piniginių lėšų. Kaltinamasis R. N. veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad šis turtas jam svetimas. Pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL, t.y. 9415 EUR sumą, todėl kaltinamojo R. N. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 str. 2 d.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį galima tik esant tiesioginei tyčiai, kai buhalterinė apskaita tvarkoma sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) ir tai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius ( kasacinė nutartis Nr. 2K-7-176-303/2015).

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už : 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal formuojamą teismų praktiką BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, o buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinė nutartis 2K-P-305/2009).

Specialisto išvada nustatyta, kad R. N. laikotarpiu nuo 2011-02-07 iki 2011-02-10 apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) nepagrindė 852,00 Lt (246,76 Eur) grynųjų pinigų gavimo ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė S. K. 2011-02-10 kasos knygoje užregistravo neigiamą dokumentinį grynųjų pinigų likutį – 852,00 Lt (246,76 Eur) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalį - ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, bei 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą - ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“. Liudytojos S. K. parodymais ir specialisto išvada nustatyta, kad R. N. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų - ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų - ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nes nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir neišsaugojo 2013 m. apskaitos dokumentų pagrindžiančių 41311,17 Lt panaudojimą, iš jų: 3 atvejais kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių grynųjų pinigų 9528,74 Lt išmokėjimą atskaitingam asmeniui, 6 atvejais kasos pajamų orderių, pagrindžiančių 15811,10 Lt kasos įplaukų, 3 atvejais kuro įsigijimą už 7967,28 Lt, pagrindžiančių dokumentų, 3 atvejais kuro nurašymą už 8004,05 Lt pagrindžiančių dokumentų.

Kaltinamasis R. N. pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei S. K. kasos pajamų dokumentų dėl 852,00 Lt bei nesiėmė priemonių išsaugoti 2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentų dėl 41311,17 Lt panaudojimo, todėl esant BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytiems padariniams, nes dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-10-19 iki 2013-03-14 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 223 str. 1 d. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog kaltinamasis R. N. sąmoningai nepateikė apskaitą tvarkančiai S. K. visų buhalterinės apskaitos dokumentų ar sąmoningai neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl jis šią veiką padarė dėl neatsargumo.

R. N. buvo kaltinamas pagal BK 222 str. 1 d., t.y. tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010-10-19 iki 2013-03-14, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2010-10-19 iki 2013-03-14, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, numatančių, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, numatančių, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimų, kuriame nurodyta, kad ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punkto reikalavimų, kuriame nurodyta, kad ,,Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, laikotarpiu nuo 2011-02-07 iki 2011-02-10 1 atveju apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) nepagrindė 852,00 Lt (246,76 Eur) grynųjų pinigų gavimo, tuo sumažino dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje, laikotarpiu nuo 2010-10-19 iki 2013-03-14 apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė 36123,61 Lt (10462,12 Eur) grynųjų pinigų panaudojimo. Dėl R. N. padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-10-19 iki 2013-03-14 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. kovo mėn. kasos knygos, 2013 m. kovo 14 d. balanso duomenys ir specialisto išvada patvirtina, kad 2013-03-14 „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo užfiksuotas dokumentinis piniginių lėšų likutis – 36123,61 Lt (10462,12 Eur), todėl kaltinimo dalis, jog R. N., turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą, nes laikotarpiu nuo 2010-10-19 iki 2013-03-14 apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė 36123,61 Lt (10462,12 Eur) grynųjų pinigų panaudojimo, yra niekuo nepagrįsta, nelogiška, todėl ši kaltinimo dalis šalintina kaip neįrodyta jokiais objektyviais duomenimis. Dėl anksčiau aptartų aplinkybių kita kaltinamojo R. N. veika dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d., t.y. kad jis „laikotarpiu nuo 2011-02-07 iki 2011-02-10 1 atveju apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) nepagrindė 852,00 Lt (246,76 Eur) grynųjų pinigų gavimo“ perkvalifikuojama pagal BK 223 str. 1 d., nes iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir perkvalifikavimas pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą nepažeidžia R. N. teisės gintis nuo kaltinimo.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Pagal BK 183 str. 2 d. kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal BK 223 str. 1 d. kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. N. padarė sunkų ir nesunkų nusikaltimus, neteistas, baustas už administracinius teisės pažeidimus, dėl priklausomybės ligų neregistruotas, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl pagrįstai laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant žymiai mažesnes nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmes. R. N. dirba pagal verslo liudijimą, yra vedęs, išlaiko du nepilnamečius vaikus, nusikalstamos veikos padarytos daugiau nei prieš dvejus metus, duomenų apie naujai daromas nusikalstamas veikas nėra, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl taikytinas bausmių apėmimas.

Pagal anksčiau aptartus įrodymus bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės UAB „Atenergo“ civilinis ieškinys dėl 10462.12 Eur turtinės žalos tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo R. N..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (dvi dėžės), saugomi Tauragės AVPK Šilutės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei UAB „Atenergo“ (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas, vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, 4 p. valstybės naudai išieškoti iš kaltinamojo R. N. 11,58 Eur valstybės garantuojamos teisės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo (advokatės D. R.) dalyvavimo teisme.

Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Iš Klaipėdos apygardos teismo pranešimo VGTP tarnybos Klaipėdos skyriaus koordinatoriui (2 t., b.l. 33) ir 2015-09-02 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad advokatė D. R., kaip kaltinamojo R. N. gynėja, atvyko į posėdį teismo iniciatyva ir buvo atleista nuo tolimesnio dalyvavimo byloje, nesant BPK 51 straipsnyje numatyto būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindo, todėl prašomos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302–305 str., 307–308 str., 313 str.,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 223 str. 1 d. ir skirti bausmes:

pagal BK 183 str. 2 d. – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 223 str. 1 d. – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes bendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 69 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Tauragės AVPK Šilutės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei UAB „Atenergo“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės UAB „Atenergo“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš R. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10462.12 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 12 centų) turtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo R. N. atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.