Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. S. A. s apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo I. S. A. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubausta pagal ATPK 124¹ str. 4 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskiriant galutinę administracinę nuobaudą 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. A. nubausta už tai, kad ji, 2010 m. liepos 25 d., apie 16.30 val., Vilniuje, Barboros Radvilaitės g. ½, vairuodama automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodama stovintį automobilį SUBARU JUSTY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius, be to, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Taip pat I. S. A. nubausta už tai, kad ji, 2010 m. liepos 25 d., apie 16.30 val., Vilniuje, Barboros Radvilaitės g. ½, vairuodama automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , jį pastatė stovėjimo vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, t.y. padarė adminsitracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. S. A. s kaltė, padarius ATPK 124¹ str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, visiškai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir skyrė nuobaudas, atsižvelgęs į jų parinkimui reikšmingas aplinkybes.

Apeliaciniu skundu I. S. A. neginčija savo kaltės dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo, tačiau tvirtina, kad automobilį draudžiamojoje vietoje pastatė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, t.y. ATPK 124¹ str. 4 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus padarė esant būtinajam reikalingumui.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga bei apklausė pačią pažeidėją, nukentėjusįjį P. B. , tiesiogiai automobilių susidūrimą mačiusią L. V. . Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad I. S. A. sąmoningai pastatė automobilį stovėjimo vietoje, kurioje galima stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neigalusis“ pažymėtoms transporto priemonėms, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

I. S. A. teisme parodė, kad 2011-07-25 dieną, apie 16 val., jai paskambino motina ir pranešė, jog jai pasidarė bloga dailės studijoje, Pilies g. 6, kurią ji lanko, prašė jos kuo arčiau privažiuoti prie Pilies gatvės pradžios ir ją pasiimti. Pilies gatvėje laisvų vietų nerado, todėl pastatė automobilį Radvilaitės gatvėje. Vienintelė laisva vieta buvo pažymėta neįgaliųjų ženklu, kadangi žinojo, kad motina nepaeis, o kitų vietų nebuvo, automobilį pastatė draudžiamoje vietoje. Tada nubėgo į Pilies gatvę atsivesti motiną, kurią atsivedusi įsodino į automobilį ir išvažiavo. Išvažinėdama atbuline eiga kliudė savo automobilio galine dalimi dešinėje pusėje stovėjusį automobilį. Nežino, ar juto susidūrimą su kitu automobiliu. Jai tik pasirodė, kad galimai jį kliudė. Motiną pasodino ant galinės sėdynės iš kairės pusės. Tuo metu nematė koks atstumas buvo paliktas iš dešinės pusės esančiam automobiliui. Sutiko, kad būdama tokios būsenos negalėjo vairuoti automobilio, sužinojusi apie motinos sveikatos būklę turėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą. Apie tai, kad kliudė kitą automobilį, sužinojo iš policijos pranešimo (b.l. 25).

Liudytoja L. V. teisme parodė, kad dirba AB „Swedbank“, adresu B. Radvilaitės g. l/ Pilies g. 2. Tą dieną, kai įvyko eismo įvykis, buvo banko patalpų antrajame aukšte ir pro langą pamatė, kad du automobiliai – Audi juodos spalvos ir sidabrinės spalvos automobilis, kurio markės neįsidėmėjo, galimai SUBARU ar Nissan, stovi galine dalimi į gatvės važiuojamąją dalį ir susilietę galiniais bamperiais, o vairuotojų automobiliuose nėra. Šiuos automobilius nufotografavo mobiliuoju telefonu. Taip pat matė, kaip prie automobilio AUDI skubiai priėjo dvi moterys, vairuotoja įsodino senyvo amžiaus moterį į automobilį, atidariusi jai kairės pusės galines automobilio duris, pati sėdo į savo, t.y. vairuotojo, vietą ir pavažiavo atbuline eiga, dar labiau užkabino šalia stovinčio automobilio galinį bamperį ir išvažiavo. Po to nusileido į lauką pasižiūrėti apgadinimus. Matė, kad likusio stovėti sidabrinės spalvos automobilio galinis bamperis apgadintas, buvo įlenktas ir nusilupę dažai. Šio automobilio savininkui ant lipduko užrašė savo telefono numerį, jį pritvirtino prie automobilio. Nematė kaip automobilis Audi atvažiavo ir prisiparkavo stovėjimo aikštelėje (b.l. 47-48).

Nukentėjusysis P. B. teisme parodė, kad buvo apgadintas jo automobilio kairysis bamperis. Peržiūrint vaizdo įrašą patvirtino, kad nuotraukose ir vaizdo įraše užfiksuotas jo automobilis. Jo automobilis buvo apgadintas, ir norėtų, kad jam padaryta žala būtų atlyginta (b.l. 49, 51).

2011-07-25 pareigūno O. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal pranešimą atvyko į Barboros Radvilaitės g. 1 esančią stovėjimo aikštelę, kur automobilio SUBARU YUSTY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. B. jam paaiškino, jog aikštelėje automobilį paliko apie 16.00 val., o atėjęs apie 17.15 val. rado savo automobilį sugadintą ir paliktą raštelį su telefono numeriu, kuriuo paskambinęs sužinojo, jog jo automobilį kliudė Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad SUBARU YUSTY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas galinis dešinės pusės bamperis (b.l. 5).

Iš 2011-08-18 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , subraižytas galinis sparnas ir galinės durelės dešinėje pusėje, subraižyta galinių durelių dešinės pusės apdaila (b.l. 19). Šie apgadinimai užfiksuoti ir fotolentelėse (b.l. 20).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo P. B. ir nubaustosios I. S. A. s automobilių apgadinimų pobūdį ir mastą, liudytojos L. V. paaiškinimus, jog automobilių susidūrimo kontaktas buvo stiprus ir Audi A4 automobilio vairuotoja negalėjo nejausti tokio kontakto, darytina neabejotina išvada, kad I. S. A. turėjo jausti automobilių kontaktą ir po jo pasišalino iš įvykio vietos.

ATPK 17 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Pažymėtina, jog tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta.

Apeliantė tvirtina, kad pastatė automobilį stovėjimo vietoje, kurioje galima stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neigalusis“ pažymėtoms transporto priemonėms, nes jai reikėjo skubiai nuvežti motiną pas medikus dėl staigiai pablogėjusios sveikatos būklės. Taigi, apeliantės aiškinimu jos motinos sveikatai ar net gyvybei galimai buvo kilęs pavojus. Teismui pateiktas 2011-08-19 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina tą faktą, kad S. N. Steponavičienė 2011-07-25 kreipėsi į medikus dėl aukšto kraujo spaudimo. Kaip matyti iš išrašo, dėl lėtinio širdies nepakankamumo pacientei diagnozuotas kraujospūdžio sutrikimas. Gydantis gydytojas nurodė, kad ligoninė pastoviai gydosi ambulatoriškai ir stacionariai, tačiau 2011-07-25 nuo stacionaraus gydymo atsisakė, dėl diagnozuotos ligos jos būklė sunkoka (b.l. 36, 37, 38-40). Liudytoja L. V. teisme paaiškino, kad matė, kaip abi moterys priėjo prie automobilio ir skubiai į jį įsėdo, senyvo amžiaus moters įsodinimas į automobilį buvo niekuo neišsiskiriantis ir neleido spręsti apie to asmens sveikatos būklę (b.l. 48).

Įvertinant tai, nėra pagrindo netikėti apeliantės teiginiais apie jos motinos sveikatos būklę. Atsižvelgiant į S. N. Steponavičienei diagnozuotus susirgimus, akivaizdu, jog jai galėjo pasidaryti bloga, o apie tai sužinojusi jos duktė I. S. A. susijaudino ir skubėjo suteikti motinai pagalbą, t.y. nuvežti pas medikus.

Tačiau nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog kilęs pavojus galėjo būti pašalintas tik I. S. Aleksiejūnienei pažeidžiant Kelių eismo taisykles, t.y. pastatant automobilį draudžiamoje jai stovėti vietoje ir pasišalinant iš eismo įvykio vietos nepranešus apie įvykį policijai. Pažymėtina, jog esant apeliantės nurodytai situacijai, apie eismo įvykį ji galėjo pranešti policijai, nurodydama savo duomenis bei paaiškindama, kad negali pasilikti eismo įvykio vietoje. Taigi apeliantė iš eismo įvykio vietos nuvažiavo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimą apie įvykį nedelsiant pranešti policijai, jei eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo.

Nenustatyta, kad S. N. Steponavičienės sveikatai kilęs pavojus galėjo būti pašalintas tik I. S. Aleksiejūnienei pažeidžiant Kelių eismo taisykles bei kad atitinkamai ATPK 124¹ str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatyti pažeidimai padaryti dėl būtinojo reikalingumo.

Apeliantės prašymas iš naujo atlikti įrodymų tyrimą bei iškviesti į teismo posėdį jos nurodytus liudytojus yra atmestinas, nes kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, I. S. Aleksiejūnienei buvo išaiškinta teisė atsivesti į bylos nagrinėjimą savo liudytojus, tačiau tokia galimybe jis nepasinaudojo (b.l. 50). Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, neginčytinai patvirtinančių I. S. Aleksiejūnienei kaltę, laikyti, jog bylą išnagrinėjus be liudytojų, kurie duotų jam palankius parodymus, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, pagrindo nėra.

Apeliantė paršo taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir sušvelninti paskirtą nuobaudą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas, nenustatęs nubaustosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, ir įvertinęs jos asmenybę, skyrė jai ATPK 124¹ str. 4 d. sankcijoje numatytos nuobaudos (bauda nuo 100 Lt iki 300 Lt) minimumą - 100 Lt baudą, ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytos nuobaudos (bauda nuo 100 Lt iki 200 Lt) minimumą – 100 Lt baudą ir ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos (bauda nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų) minimumą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, konstatuotina, jog teismas nepagrįstai nesvarstė klausimo dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo. Konstatuotina, kad šioje byloje ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti I. S. Aleksiejūnienei paskiriant švelnesnę papildomą nuobaudą.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad I. S. A. dėl padarytų pažeidimų gailisi. Tai, kad apeliantė pripažįsta savo kaltė tik iš dalies, ginčydama kitus pažeidimus, neduoda pagrindo spręsti, jog ji dėl pažeidimų nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgtina ir į tai, kad lengvinančių ir sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 18-17), todėl šiuo atveju laikytina, kad ji baudžiama pirmą kartą, į pažeidėjos asmenybę (dirba dėstytoja Vilniaus universitete, darbe charakterizuojamas vien teigiamai) ir jos šeimyninę padėtį (turi šeimą, kurioje augina tris vaikus, du iš jų mažamečiai). Šios ir pažeidimų padarymo aplinkybes, kad automobiliai apgadinti dėl neatsargumo ir nors kiti pažeidimai padaryti sąmoningai, tačiau per skubėjimą, dėl rūpinimosi šeimos nario sveikata, leidžia daryti išvadą, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose skyrimas ir papildomos nuobaudos būtų aiškiai neproporcingas. ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskiriant mažesnę papildomą nuobaudą nei numatyta nubaustajai inkriminuojamo straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

I. S. A. s apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti nutarimo dalį, kuria I. S. Aleksiejūnienei pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metamas, ir tą dalį, kuria taikytas ATPK 33 str.

I. S. Aleksiejūnienei taikyti ATPK 30¹ str., ir pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirti papildomą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. d., I. S. Aleksiejūnienei galutinę nuobaudą pagal ATPK 124¹ str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirti 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.