Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-106-446/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
1-106-446/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19093-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
V. B., A. M.
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Petras Simėnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-106-446/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19093-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,nukentėjusiesiems V. B. ir A. M.,kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Petrui Simėnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. M. 2019 m. gegužės 8 d. apie 8 val. 30 min (duomenys neskelbtini), prie baro UAB „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, tyčia kumščiu du kartus sudavė V. B. į veido sritį, tuo padarydamas žaizdą kairiajame antakyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to kumščiu vieną kartą sudavė A. M. į galvos sritį, dėl ko šis griuvo ir galvą trenkėsi į trinkeles, tuo padarydamas žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes suduotų smūgių jis neprisimena, jo įsitikinimu, baudžiamojon atsakomybėn jis patrauktas nepagrįstai. Paaiškino, kad iki 2019 m. gegužės 8 d. su nukentėjusiais A. M. ir V. B. nebuvo pažįstamas ir susipykęs. Viską gerai apgalvojęs, išsiaiškinęs su nukentėjusiais, pripažįsta, kad jis sudavė jiems smūgius kumščiu, tačiau nemano, kad už tokį elgesį jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybė. Dėl ko kilo konfliktas, jis neprisimena. Tą dieną jis buvo alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, buvo apsvaigęs. Pripažįsta, kad su nukentėjusiais susikivirčijo lauke, pripažįsta, kad sudavė smūgius, tačiau kiek kartų ir į kokias kūno vietas smūgiavo, neprisimena. Atminties sutrikimų jis neturi, tačiau tą dieną buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl įvykio aplinkybių negali prisiminti. Pripažįsta, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo girtumas, būdamas blaivus jis nebūtų smurtavęs prieš nukentėjusiuosius. Jis dažnai lankosi šiame bare, ten susitinka su draugais, konkrečiai su kuo tą dieną buvo bare, neprisimena. Jis pripažįsta, kad sudavė smūgius nukentėjusiesiems, todėl jų atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad A. M. pažįsta tik iš matymo, su juo susipykęs niekada nebuvo. 2019 m. gegužės 8 d. iš ryto kartu su A. M. buvo alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Išgėrę po porą bokalų alaus, iš baro išėjo. Matė, kad nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link baro eina būrys vyriškių, tarp kurių buvo ir A. M.. Jam ir A. M. pasisukus eiti link miesto centro, A. M. kreipėsi į juos įžeidžiančiais žodžiais, kviesdamas prieiti prie jo. Jis atsigręžė į A. M. ir tuo metu A. M. kumščiu trenkė jam į veidą, sudavė du smūgius, prakirto jam antakį, dėl ko ėmė bėgti kraujas, sužalotas žandas iš vidinės pusės. A. M. bandė gelbėti jį, stūmė A. M. nuo jo. Jis matė, kaip A. M. sudavė vieną smūgį A. M. į veidą, nuo smūgio A. nugriuvo ant šaligatvio. Jis pasilenkė prie nugriuvusio draugo, ketindamas jam padėti atsikelti, todėl nematė kur nubėgo A. M. ir su juo atėję kiti asmenys. Jis paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu. A. M. prieš posėdį jo atsiprašė, jis jam atleido, jokių pretenzijų neturi.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad iki 2019 m. gegužės 8 d. su A. M. nebuvo pažįstamas. Ryte kartu su V. B. bare išgėrę po keletą bokalų alaus ketino eiti namo. Išėjus iš baro jis matė, kad link baro nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės ateina penki asmenys. Jie pasisuko link miesto centro, į priešingą nuo ateinančių asmenų pusę. Išgirdus, kad į juos kažkas kreipėsi necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, atsigręžė. Vienas iš penkių, kaip vėliau paaiškėjo, A. M., priėjęs arčiau jų, smogė jo draugui kumščiu į veidą. Jis gerai matė A. M. suduodantį du smūgius V. B.. Jis stojo tarp jų, bandė A. M. atstumti ir gavo smūgį į veidą, nuo smūgio jis nugriuvo ant šaligatvio ir susižalojo galvą. Jo įsitikinimu, jis buvo praradęs sąmonę. Kai atsipeikėjo, jam buvo prakirsta galva, jį apžiūrėjo medikai. Jis civilinio ieškinio nereiškė, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, A. M. prieš teismo posėdį jo atsiprašė.

Liudytoja V. K., kurios parodymai buvo pagarsinti teismo posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 92-93) parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ bare, esančiame (duomenys neskelbtini), barmene dirba apie aštuonerius metus. A. M. pažįsta seniai, kaip baro lankytoją. A. M. dažnai lankosi bare, vartoja alkoholinius gėrimus. 2019 m. gegužės mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, (duomenys neskelbtini), lauke prie baro „(duomenys neskelbtini)“ A. M.sukonfliktavo su baro lankytojais. Ji pati šio konflikto nematė, tik girdėjo, kad A. M. sakė „ko čia myži, ko neįsitenki“. Netrukus pro langą pastebėjo, kad trys vyriškiai, t. y., A. M., T. A. ir stambus vyriškis pravarde „(duomenys neskelbtini)“ nubėgo link (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko baro lankytojai pasakė, kad atvyko greitoji ir policija. Ji pati išėjusi nebuvo ir nežino, kas ten įvyko. Iš lankytojų sužinojo, kad nukentėjo du prieš tai bare buvę vaikinai. Ji pati muštynių nematė. Kas galėjo matyti, nežino. Į barą A. M. tą kartą užėjęs nebuvo.

Iš telefoninių pranešimų ir procesinių veiksmų atlikimo informacijos policijos duomenų bazėje, BIRT ataskaitų žiūryklės (1 t. b. l. 6-9) matyti, kad V. B., 2019 m. gegužės 8 d. 8 val. 35 min paskambinęs bendruoju pagalbos centro telefonu, pranešė, kad jį (duomenys neskelbtini), prie alaus baro sumušė nepažįstamas asmuo. Į įvykio vietą – prie alaus baro, esančio (duomenys neskelbtini), atvykę Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai V. B. nustatė 2,30 promilių girtumą, A. M. 2,39 promilių. Pareigūnams apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamai veikai reikšmingų aplinkybių nenustatyta, iškviesta greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Iš įrašų greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėse (b. l. 51-52, 82-83) matyti, kad į įvykio vietą 2019 m. gegužės 8 d. 8 val. 43 min atvykę medikai V. B. nustatė sužalojimą veide – žaizdą antakio srityje, A. M. – kraujavimą galvoje, žaizdą plaukuotoje galvos dalyje.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadų (1 t., b. l. 50, 81) matyti, kad 2019 m. gegužės 8 d. apie 8 val. 30 min V. B. padarytas kūno sužalojimas – žaizda antakyje – padarytas vieno trauminio poveikio metu, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. M. kūno sužalojimas - žaizda galvos plaukuotoje dalyje - padarytas vieno trauminio poveikio metu, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš 2019 m. gegužės 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (1 t., b. l. 109-111) matyti, kad nukentėjusysis V. B. iš jam pateiktų atpažinti foto nuotraukų atpažino foto nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 5, A. M., kaip asmenį, kuris 2019 m. gegužės 8 d. apie 8 val. 30 min (duomenys neskelbtini), prie baro ,, (duomenys neskelbtini)“ sumušė jį ir jo draugą A. M., suduodamas rankomis jam du ar tris smūgius į veido sritį, dėl ko jam buvo prakirstas kairės pusės antakis, ir vieną kartą A. M.. Šį asmenį jis atpažįsta, nes ne kartą šį yra matęs (duomenys neskelbtini) bei tame pačiame bare.

Iš 2019 m. gegužės 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (1 t., b. l. 117-119) matyti, kad nukentėjusysis A. M. iš jam pateiktų foto nuotraukų atpažino foto nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 4, A. M., kaip asmenį, kuris 2019 m. gegužės 8 d. apie 8 val. 30 min (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“ sumušė jį, suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu į dešinės pusės žandą, ir jo draugą V. B., kuriam ranka sudavė kelis smūgius į veido sritį. Šį asmenį atpažįsta labai gerai, kadangi įsidėmėjo jo veido bruožus.

Iš 2019 m. rugsėjo 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (1 t., b. l. 96-98) matyti, kad liudytoja V. K. iš jai pateiktų atpažinti 6 foto nuotraukų atpažino foto nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 3, A. M., kuris jos teigimu, dažnai lankosi bare „(duomenys neskelbtini)“, kuriame ji dirba barmene, šį asmenį pažįsta iš matymo, atpažįsta iš veido bruožų.

Akistatos tarp nukentėjusiojo A. M. ir kaltinamojo A. M. metu (1 t. b. l. 123-124) nukentėjusysis patvirtino, kad A. M. kumščiu sudavė vieną kartą jam į veido sritį, pataikė į dešinį žandą, nuo suduoto smūgio juto skausmą, apie savaitę laiko, buvo patinęs žandas, po smūgio nugriuvo ant žemės, buvo prakirsta galva, nuo suduoto smūgio buvo praradęs sąmonę. Patvirtino, kad A. M. pirmą smūgį sudavė V. B. kumščiu į veido sritį, tiksliai smūgių skaičiaus negali pasakyti, vieną gerai prisimena.

Akistatos tarp nukentėjusiojo V. B. ir kaltinamojo A. M. metu (1 t., b. l. 128-129) V. B. patvirtino, kad A. M. jam kumščiu sudavė du kartus į veido sritį, pataikė pirmą smūgį į kairį antakį, antrą smūgį į kairį žandą, juto skausmą, jam buvo prakirstas antakis ir prakirsta iš vidaus lūpa kairiame šone. A. M. sudavė ir jo draugui A. M. kumščiu vieną kartą į galvos sritį, dėl ko šis griuvo ant žemės ir galvą trenkėsi į betonines plyteles, buvo praradęs sąmonę.

Nukentėjusiųjų V. B. ir A. M. parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie yra nuoseklūs, neprieštaringi tarpusavyje, policijos pareigūnų greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojų užfiksuotoms aplinkybėms iš karto po įvykio. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusieji nuosekliai dėstė įvykio aplinkybes, jų parodymus dėl suduotų smūgių ir padarytų sužalojimų patvirtina įrašai jų medicininiuose dokumentuose, objektyvios teismo medicinos specialistų išvados.

BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti fiziniu smurtu. BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek dėl chu­li­ga­niš­kų, tiek dėl asmeninio pobūdžio paskatų ir motyvų. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti, ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu viešoje vietoje panaudojama fizinė jėga, smurtas asmenų atžvilgiu, tokia veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis A. M. viešoje vietoje – miesto centre, judrioje miesto gatvėje, prie baro - dienos metu, sudavė smūgius nukentėjusiesiems V. B. ir A. M.. Įvertinus teismo medicinos specialisto išvadas, nukentėjusiųjų parodymus, paties kaltinamojo paaiškinimus, darytina išvada, kad A. M. sudavė kumščiu du kartus į veido sritį V. B., prakirsdamas jam antakį, ir vieną kartą A. M., dėl ko pastarasis nugriuvo ir susižalojo galvą, tokiu būdu nežymiai buvo sutrikdytą nukentėjusiųjų sveikata. Nors iš kaltinamojo paaiškinimų galima daryti išvadą, kad jie neturėjo tikslo trikdyti viešąją tvarką, tačiau fizinio smur­to panaudojimas (smūgių sudavimas) prieš asmenis viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmo­nių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie kaltinamojo veiksmai laikytini įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, todėl kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisme jis atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau viso ikiteisminio tyrimo metu nepripažino sudavęs smūgius, teisme jo išsakyta pozicija taip pat nėra aiški, nurodė, kad baudžiamojon atsakomybėn jis nepagrįstai patrauktas. Tokie jo paaiškinimai ir elgesys negali būti laikomi nuoširdžiais ir lengvinti jo padėtį. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu jis buvo girtas, pripažino, kad apsvaigimas lėmė tai, kad jis įvykio aplinkybių neprisimena. Dėl neaiškios priežasties kilęs kaltinamojo smurto proveržis pagrįstai leidžia manyti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams nukentėjusiųjų atžvilgiu, todėl apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. M. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 163-168), todėl laikytina, kad jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, jo padaryta veika priskiriam nesunkių nusikaltimų kategorijai, nors nukentėjusiųjų atsiprašė, neneigė sudavęs jiems smūgius, tačiau kaltės nepripažino, jis niekur nedirba (1 t., b. l. 1912), todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 284 straipsnio sankcijoje, – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam skirtina vidutinio griežtumo laisvės apribojimo bausmė, numatyta BK 48 straipsnio 2 dalyje. Siekiant, kad kaltinamasis būtų nubaustas už neteisėtus veiksmus ir ateityje nenusikalstų, jam skirtini įpareigojimai, galintys padėti įgyvendinti bausmės tikslus, – tam tikru laiku būti namuose, neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamasis A. M. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, du kartus į teismą atvyko neblaivus (2 t., b. l. 27, 46), kas suteikia pagrindo manyti, kad jis turi problemų, susijusių su nesaikingu alkoholio vartojimu, todėl prokurorei prašant, jam skirtinas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas) numatytas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 5 punktu, 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti A. M. viso laisvės apribojimo bausmės atliko metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė