- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- I-828-764/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03083-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- G. J.
- Atsakovas
- Teisingumo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Mariaus Bajoro ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovei Teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. J. padavė teismui skundą (b. l. 1–4) prašydamas panaikinti Teisingumo ministerijos 2016-06-11 sprendimą Nr. (1.34)7R-5357 ir įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti jo 2016-06-13 prašymą.
Pagrisdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu atsakovė nepagrįstai atsisakė kompensuoti visą pagal teismo nuosprendį priteistą neturtinę žalą bei dalį bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad savo teises bandė apginti remdamasis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (toliau – Įstatymas), kadangi išieškoti jam priteistas sumas iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų yra objektyviai neįmanoma. Išieškant visą sumą iš solidaraus skolininko E. A., žala pareiškėjui bus kompensuota tik po 36 metų, kadangi skolininkas įsipareigojo mokėti dalimis – po 10 Eur. Pareiškėjo nuomone, jis atitinka Įstatymo 4 str. įtvirtintas sąlygas, nes priteista žalos suma nėra atlyginta ir objektyviai atlyginta nebus.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–16) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pagal Įstatymo 5 str. 2 d. nuostatas, kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą Teisingumo ministerijai turėjo būti pateiktas antstolio aktas, kad žala neišieškota, ar kad nėra objektyvių galimybių ją išieškoti. Pagal Civilinio kodekso 6.6 str., kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti solidarią prievolę iš bet kurio bendraskolio. Pareiškėjas nepateikė akto, patvirtinančio, kad žala negali būti išieškota iš solidaraus skolininko E. A.. Priešingai, E. A. yra įsipareigojęs atlyginti padarytą žalą ir antstolio patvirtinta pažyma yra dokumentas, kuriame nurodyta priverstinio vykdymo eiga.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Teisingumo ministerijos sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą ir kompensuoti visą teismo nuosprendžiu jam priteistą žalos ir bylinėjimosi išlaidų sumą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-06-30 nuosprendžiu pareiškėjo pareikštas civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamųjų E. A. ir D. K. solidariai 1 450 Eur neturtinę žalą, 88,57 Eur turtinę žalą, po 7,39 Eur kitų išlaidų ir po 275,17 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 26–34).
Pareiškėjas su 2016-06-13 prašymu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas kompensuoti jam smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, t. y. teismo nuosprendžiu priteistą 1 450 Eur neturtinę žalą ir 433,59 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 21–24, 25).
Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Teisingumo ministerija 2016-07-11 sprendimu Nr. (1.34)7R-5357 jį tenkino iš dalies, t. y. nusprendė išmokėti pareiškėjui 275,17 Eur kompensaciją (b. l. 18–20).
Su tokiu Teisingumo ministerijos sprendimu pareiškėjas nesutinka, mano, kad turėjo būti priimtas sprendimas kompensuoti visą jam smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kadangi išieškoti ją iš kaltų asmenų nėra įmanoma.
Įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo.
Pagal Įstatymo 4 str. 1 d., smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio įstatymo 3 str. 1 d. nurodytiems asmenims kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais (1 p.); teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta (2 p.); prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo (3 p.). Pagal to paties straipsnio 2 d., teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlyginta, jeigu yra visos šios sąlygos: žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo (1 p.); antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą (2 p.); žala neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos (3 p.); atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio (4 p.).
Įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą asmuo turi pateikti: antstolio surašytą aktą, kad žala neišieškota dėl Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių, arba antstolio surašytą teisingumo ministro patvirtintos formos pažymą, kad žala, neviršijanti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių, išskyrus atvejus, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 3 str. 1 d. reikalavimus ir turi teisę prašyti kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kuri jam priteista įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, pareiškėjo prašymo dalies Teisingumo ministerija netenkino motyvuodama tuo, kad nebuvo pateikti Įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. nurodyti dokumentai, patvirtinantys, kad nėra galimybės iš E. A. išieškoti solidariai priteistos 1 450 Eur neturtinės žalos ir 275,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjui solidariai iš kaltinamųjų E. A. ir D. K. buvo priteista, inter alia, 1 450 Eur neturtinė žala. Kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pareiškėjas pateikė antstolės Elenos Miliauskienės 2016-06-13 pažymą Nr. 0009/15/03191/S3F-26131 (b. l. 35), kurioje nurodyta, kad, vykdant Mažeikių rajono apylinkės teismo išduotą 2015-07-13 vykdomąjį dokumentą, iš E. A. išieškota 116,75 Eur ir padengtos būtinosios vykdymo išlaidos (48 Eur), nuo 2015-08-04 skolininkas yra įsipareigojęs skolą padengti dalimis po 10 Eur. Taip pat buvo pateikta antstolės Elenos Miliauskienės 2016-06-13 pažyma Nr. 0009/15/03192/Bf-25764 (b. l. 36), kurioje nurodyta, kad, vykdant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-07-13 išduotą vykdomąjį dokumentą, dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės išieškoti iš D. K. pareiškėjui priteistą žalą.
Neginčytinai nustatyta, kad kreipdamasis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, pareiškėjas pateikė Įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad galimybės išieškoti teismo nuosprendžiu priteistą žalą iš D. K. nėra. Kita vertus, teismas pažymi, kad 1 450 Eur neturtinė žala buvo priteista solidariai iš D. K. ir E. A.. Civilinio kodekso 6.6 str. 4 d. nustatyta, kad esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Vadinasi, visa 1 450 Eur neturtinės žalos suma gali būti išieškota iš solidaraus skolininko E. A.. Įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad žalos išieškojimas iš šio asmens dėl objektyvių priežasčių nėra galimas, pareiškėjas Teisingumo ministerijai nepateikė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Teisingumo ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir kompensuoti visą jam priteistą žalos sumą, kadangi nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą. Vadinasi, pareiškėjas neatitiko Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. reikalavimų.
Remdamasis byloje taikytinomis teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Teisingumo ministerijos 2016-06-11 sprendimą Nr. (1.34)7R-5357 nėra. Priimdama ginčijamą sprendimą, Teisingumo ministerija tinkamai taikė materialines teisės aktų nuostatas, nustatė pareiškėjo prašymui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir paliktinas galioti. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinio pobūdžio, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti Teisingumo ministerijos 2016-06-11 sprendimą Nr. (1.34)7R-5357, taip pat negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.