Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. 2015-01-12 apie 15.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę – Man 12.224, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į pastato balkoną ir jį apgadino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad atvežė alų į parduotuvę, atbulinei eiga ketino privažiuoti prie iškrovimo vietos. Buvo ledas ir bordiūras, automobilio ratas užšoko ant bordiūro ir šiek tiek atsitrenkė į balkoną, jį apgadino. Nukrito kelios plytelės, atšoko šiek tiek tinko. Dursi jis pataisė su geležte ir jos atsidarė. Kalbėjosi su šeimininke, pažadėjo suremontuoti. Paaiškino, kad į tą balkono vietą ir anksčiau atsitrenkdavo kiti vairuotojai. Neprisipažįsta, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Liudytoja J. K. parodė, kad ji dirba pardavėja. Atvežamas alus pakraunamas per balkoną. Įvykio nematė, tačiau atėjusi į balkoną, pamatė, kad neužsidaro balkono durys. Vairuotojas atsitrenkė į balkono kampą. Jis žadėjo sutaisyti duris, kalbėjosi su parduotuvės savininke. Tą dieną buvo slidu.

Liudytoja D. G. parodė, kad , gavusi informaciją apie įvykį, atvažiavo į parduotuvę. Pamatė išmuštas durų staktas, sulenktas metalinis slenkstis, atšokusios plytelės ir tinkas. Smūgis buvo stiprus. Jai atvažiavus, vairuotojas įvykio vietoje buvo. Vairuotojas pradėjo derėtis, žadėjo suremontuoti tai, ką sugadino. Kitą dieną nesulaukusi skambučio, apie eismo įvykį pranešė policijai. Šiuo metu ne viskas suremontuota, remontas jai kainuos apie 300 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo – jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba numatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai).

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais bei kitomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje nurodytomis priemonėmis. Šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos (ATPK 249 straipsnio 2 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą ir negali būti tapatinamas su vidine nuojauta ar intuicija. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Šio reikalavimo laikymasis turi užtikrinti, kad sprendimą administracinėje byloje nulemtų tik neabejotinai patikrinti ir teisėtais būdais gauti duomenys. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nagrinėjamojoje byloje nekyla ginčas, kad R. D. , kaip eismo dalyvis, pažeidė KET 9 punkto reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, 2015-01-12 apie 15.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę – Man 12.224, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į pastato balkoną ir jį apgadino. Šios aplinkybės pagrįstos ir įrodytos administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), R. D. paaiškinimu (b. l. 5), D. G. paaiškinimu (b. l. 6), J. K. paaiškinimu (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kurio išvadoje nurodyta, kad automobilis MAN 12.224, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu įvyko kontaktas su ant pastato esančiu balkonu (b. l. 10), balkono ir automobilio fotonuotraukomis (b. l. 11-13). Todėl asmens veika pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str.2d.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

R. D. pateiktas kaltinimas dėl to, kad 2015-01-12 įvykus eismo įvykiui, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 219.1. p nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; 219.2. p. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2014 10 11). Pagal KET išaiškintas sąvokas eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema.

Teismas pažymi, kad kaltė yra vienas veikos subjektyviosios sudėties požymių. Kaltės turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padarytas pažeidimas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra tyčinis administracinis teisės pažeidimas. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, kad iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją įgnoruodamas pasišalino.

Byloje nustatyta, kad R. D. po eismo įvykio laukė, kol atvažiuos parduotuvės savininkė, su ja susitarė kaip atlygins padarytus nuostolius, pataisė duris, kad jos užsidarytų. Ta aplinkybė, kad R. D. netesėjo savo pažado dėl nuostolių atlyginimo, nėra pakankamas pagrindas kvalifikuoti jo veiką pagal ATPK 130 str.1d.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad R. D. kaltė, t. y. tai, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET, nenustatyta ir administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, nutrauktina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

R. D. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančios aplinkybės – per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda.

Atsižvelgiant į tai, jam skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 250 str.1p., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

Administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.