Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-04-12 · Byla Nr. N-62-753-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-12
Bylos Nr.
N-62-753-07
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Administracinė byla Nr. N 9(62)–753/2007Procesinio sprendimo kategorija – 27
„(S)“LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 12 d.Vilnius

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. nutarimo S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Apylinkės teismo nutarimu S. M. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis patrauktas atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą, nutraukta.

Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, 2006 m. gegužės 19 d. buvo gautos trys administracinės bylos, kuriose 2006 m. gegužės 18 d. S. M. surašyti trys administracinės teisės pažeidimo protokolai už tai, kad jo vadovaujamoje bendrijoje nesudarę darbo sutarties, t. y. nelegaliai sargais dirba V. L. , A. R. ir V. A. .

Po bylos išnagrinėjimo teismas padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolai S. M. surašyti nepagrįstai, nes jo veiksmuose pagal Valstybinės darbo inspekcijos surinktą medžiagą yra tik vienas administracinės teisės pažeidimas. Todėl vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi medžiagos sujungiamos į vieną bylą.

Šalies argumentai

S. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad dar 2001 m. sausio 27 d. bendrijos valdybos ir įgaliotinių susirinkimas nusprendė, kad garažus saugantiems asmenims būtų mokama pagal rangos sutartį. Dėl to iš bendrijos narių papildomai yra renkama po 10 litų. Kas negali ar nemoka šio mokesčio, atitinkamą dienų skaičių turi pats sargauti. Visi sargaujantys asmenys yra bendrijos nariai arba garažų savininkai. Jokių budėjimo grafikų nėra. Kada kas budi budėtojais tariasi tarpusavyje. Bendrijoje nėra jokių sargų pareiginių instrukcijų nei vidaus darbo taisyklių. Taip pat nėra ir konkrečios sargų darbo vietos. Kiekvienas sargas budi ten kur jam patogiau. Sargams jokia atsakomybė nenumatyta, niekas jų nekontroliuoja. Bendrija yra ne pelno siekianti organizacija. Liudytojai V. L. , E. S. ir R. K. patvirtino S. M. aiškinimą. Nurodė, kad sargams mokama kas mėnesį po 200 litų, kurie surenkami iš bendrijos narių, tame tarpe ir iš sargaujančiųjų asmenų.

Iš bendrijos valdybos ir įgaliotinių susirinkimo protokolo matyti, kad garažams saugoti valdyba įpareigota iš bendrijos narių parinkti žmones, kurie gali tai atlikti ir nutarta mokėti jiems po 200 litų iš bendrijos lėšų rangos pagrindais už konkretų atliktą darbą. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (XXXIII skyrius) numato galimybę atlikti darbus pagal rangos sutartį ir tai nėra laikoma nelegaliu darbu.

Ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad S. M. , būdamas bendrijos pirmininku, nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina. nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, įvykio ir sudėties.

II.

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliaciniame skunde prašoma apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo.

Teigiama, kad teismo nutarimas yra neteisingas ir nepagrįstas.

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriuje negautas teismo šaukimas, pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 1 dalį. Administracinė byla išnagrinėta nedalyvaujant proceso šaliai - pareigūnui surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas priimtas remiantis vienos šalies paaiškinimais. Administracinė byla išnagrinėta nedalyvaujant institucijos pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolus.

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus pareigūnai, remdamiesi įstatymo suteikta teise, atliko patikrinimą ir įvertinę visas aplinkybes, nustatė patį faktą, kurio požymiai atitinka nelegalaus darbo požymius. Todėl savo poziciją išreiškė surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolus. Bendrijos pirmininkas S. M. 2006 m. balandžio 21 d. savo paaiškinime policijos nuovados tyrėjui R. V. nurodė, kad garažų bendrijoje kas ketvirtą parą nuo 8 val. ryto iki kitos dienos 8 val. ryto budi (apeina garažų bendrijos teritoriją, apžiūri ar kas neatsitiko) V. A. , A. R. , V. L. . Jis sumoka minėtiems budėtojams po 200 litų kas mėnesį. Darbo sutartis su budėtojais nesudaryta. Pažymėtina, kad 2006 m. gegužės 18 d. S. M. surašant administracinės teisės pažeidimo protokolus pastarasis dėl padarytų pažeidimų prisipažino, gailėjosi ir žadėjo, kad ateityje pažeidimai nepasikartos, tačiau teisme kaltu neprisipažino ir pateikė teismui garažų bendrijos valdybos ir įgaliotinių 2001 m. sausio 27 d. susirinkimo protokolą kuris nebuvo susipažinimui pateiktas nei Kauno m. vyriausiojo policijos komisariato Panemunės Policijos komisariato Viešosios policijos Petrašiūnų policijos nuovados tyrėjams, nei Valstybinės Darbo inspekcijos Kauno skyriui. Sprendžiant iš apylinkės teismo nutarimo teksto, teismas rėmėsi pakeistais liudytojo, nelegaliai dirbusio V. L. , parodymais, duotais bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu V. L. 2006 m. balandžio 9 d. raštu savo paaiškinime, rašytame tyrėjui R. V. , nurodė, kad garažų bendrijoje dirba 4 metus sargu ir už darbą iš bendrijos pirmininko S. M. gauna po 200 litų per mėnesį. Darbo sutartis nesudaryta. Pakeistus pažeidėjo S. M. ir liudytojo V. L. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai. Apie teisme liudijusius R. K. ir E. S. Valstybinei darbo inspekcijai nieko nežinoma.

Teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Administracinės bylos skirstomos į ginčo ir administracinių teisės pažeidimų bylas. Ginčo bylų teiseną reguliuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ) ir, kaip nurodyta ABTĮ 123 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nustato administracinių teisės pažeidimų bylų procesą (teiseną). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius atsiuntė miesto apylinkės teismui medžiagą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų išnagrinėjimo. Taigi, apylinkės teismas gautą medžiagą turėjo spręsti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (Dvidešimt pirmas, dvidešimt antras) įtvirtintas taisykles. Todėl apeliantas neteisingai nurodė, kad apylinkės teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad administraciniai teismai turi vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas reguliuoja apylinkių teismų, kurie yra bendrosios kompetencijos teismai, veiklą, kada jie nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas.

Pagal ATPK 256 straipsnį administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama nagrinėti byla ir jo pagrindu priimamas nutarimas. Kadangi byla nagrinėjama tik protokole suformuluoto kaltinimo apimtimi, todėl protokolas rašomas tik tada, kai žinomos visos fakto aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai ir kai tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų įrodymo funkcijos. Įrodymais administracinėje byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo yra kaltas dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo. Taigi, jame, protokole, be kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu, turi būti užfiksuoti įrodymai bei žinios, reikšmingos bylai. Galima tvirtinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius savo priedermės tinkamai neatliko. Tai patvirtina ir byloje esantis nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nėra būtiniausių duomenų, iš kurių būtų galima padaryti aiškią išvadą, kad S. M. veikoje yra inkriminuoto nusižengimo sudėtis. Garažų saugojimas pagal rangos sutarties sampratą negalėtų būti traktuojamas ranga. Tokia situacija, kada nesiekiama konkrečių rezultatų, paprastai vertinama kaip darbo teisiniai santykiai. Tačiau šiame procese tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes ir apeliantas tokio klausimo nekelia. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada, kurią, manoma, nulėmė pakeisti S. M. ir liudytojo V. L. parodymai.

Negalima sutikti su apeliantu, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaryta po surinktų įrodymų išanalizavimo, kada būna išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik iš byloje surinktų įrodymų visumos, o ne remiantis atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai ir padarė įrodymų analizę. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

Teisės nuostatoms prieštarauja apelianto teiginiai, kad liudytojų parodymus, paneigiančius kaltinimą, reikėtų atmesti. Beje, administracinių teisės pažeidimų bylose taikoma baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklė, kuri reiškia, kad patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą reiškianti institucija, šiuo atveju, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taigi, apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas ir jo kaltei pagrįsti neužtenka padarytojo prisipažinimo. Jis, S. M. , gali laisvai pasirinkti bet kokį gynybos būdą. Visos abejonės vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas gali laisvai apklausti prašomus papildomus asmenis, nepriklausomai nuo to, ar apie juos žino protokolą surašiusi institucija.

Todėl, esant tokiai situacijai, nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus - pateiktojo prašymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nuta r i a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. nutarimą palikti nepakeistą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas