Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovui R. L.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui R. L. su išvadą teikiančia institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme ieškovė pranešė, kad šalys susitarė ieškinio reikalavimų dalies: dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Patvirtino, kad su taikos sutarties sąlygomis sutinka, taikos sutartis sudaryta laisva valia, prašo taikos sutartį patvirtinti.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad vaikui turi būti užtikrinta teisė žinoti savo kilmę, todėl tėvystės nustatymas atitiktų mažametės geriausius interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkinamas visiškai, tvirtintina šalių sudaryta taikos sutartis dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl tėvystės nustatymo.

Nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. A. L.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis (toliau CK). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146-3.148, 3.150 straipsniai).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Pažymėtina, jog tėvystę (motinystę) patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (motinos). Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės (motinystės) nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė (motinystė) gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės (motinystės) faktą patvirtinančių duomenų. Tarptautinės teisės normos taip pat orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai, nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės (motinystės) nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę.

CK 3.139 str. 3 d. numatyta, kad kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba kai motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, ieškinį.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų - teisė žinoti savo kilmę. CK 3.161 str. 2 d. numatyta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Tai taip pat vienas iš esminių vaiko teisių principų, nustatytų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje: vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Šis vaiko teisių principas gali būti ginamas remiantis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatomis, jis taip pat įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje.

Sprendžiant apie vaiko interesą žinoti savo kilmę, paminėtina, kad EŽTT sprendimu ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant (EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 30955/12). EŽTT taip pat yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus – asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mikulič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53176/99). Šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Znamenskaya prieš Rusiją, peticijos Nr. 77785/01).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsakovui pripažinus vaiko tėvystę, kurią patvirtina DNR ekspertizė, kurioje nurodyta, kad atsakovas yra biologinis L. A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas su tikimybe 99,9999995 %, nėra abejonių dėl vaiko kilmės, todėl ieškinio reikalavimo dalis dėl vaiko kilmės – tėvystės nustatymo, tenkinamas, nustatant, kad L. A. L. tėvas yra atsakovas R. L., tokiu būdu užtikrinant vaikų teises reglamentuojančių normų nuostatų įgyvendinimą ir vaiko teisę žinoti savo kilmę.

Dėl taikos sutarties tvirtinimo.

Tvirtintina šalių sudaryta taikos sutartis dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nes bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Šalių teismo posėdžio metu praneštos ir garso įrašu patvirtintos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja šalių interesams ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui. Teismas šalims išaiškino taikos sutarties sudarymo pasekmes.

Esant šioms aplinkybėms, šalių taikos sutartis tvirtintina, ją patvirtinus, byla dėl taikos sutartimi susitartų reikalavimų, nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 2 - 3 dalys, 231 straipsnio 1 - 3 dalys, 293 straipsnio 5 punktas (toliau CPK)).

Išaiškinti šalims taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmes, numatytas CPK 294 straipsnio 2 dalyje, kad sudarius taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 96 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Šalims sudarius taikos sutartį yra pagrindas šalims grąžinti 75 % žyminio mokesčio, sumokėto valstybei iškeliant šią bylą (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 94 straipsnis), tačiau šioje byloje ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, suteikus jai antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2023-07-05 sprendimo 7 punktą, todėl dalis – 25 % bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) už neturtinį tėvystės išlaikymo reikalavimą, bei išlaikymo ir išlaikymo skolos reikalavimus pagal taikos sutarties sąlygas, valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Be to, iš atsakovo priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažymą (CPK 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 268 straipsniais, 270 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

tenkinti ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir nustatyti, kad atsakovas R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko L. A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.

Dėl kitų reikalavimų patvirtinti tarp šalių J. L. ir R. L. taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. L. A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

2. Atsakovas R. L. įsipareigoja sumokėti 3000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-09-01 iki 2023-08-3, per trejus metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3. Atsakovas R. L. įsipareigoja mokėti išlaikymą vaiko L. A. L. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo mokėjimą pradedant nuo 2023-09-01.

4. Šalys susitaria, kad išlaikymas indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

5. Ieškovė J. L. skiriama vaiko L. A. L. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

6. L. A. L. su tėvu R. L. bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. dalyvaujant vaiko motinai J. L.

7. Dėl kitos papildomos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos šalys gali susitarti papildomai, vaiko tėvui R. L. prieš 3 dienas apie planuojamą susitikimą su vaiku L. A. L. informuoja rašytine forma (SMS žinute, elektroniniu laišku ar kitu rašytiniu būdu) vaiko motiną J. L., kuri likus vienai dienai iki tėvo planuojamo susitikimo su vaiku, informuoja vaiko tėvą R. L. apie galimybę vaikui ir tėvui susitikti.

8. Šalys sutinka, kad abiejų susitarimu gali būti nustatoma kita vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, nei nurodyta šioje taikos sutartyje.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Priteisti iš atsakovo R. L. 81,00 Eur žyminio mokesčio ir 357,00 Eur ekspertizės išlaidų Valstybei.

Priteisti iš R. L. 646,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

„Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.