- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- e2YT-3013-1102/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32589-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- S. K., A. Š., N. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo, suinteresuoti asmenys S. K., A. Š., N. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja R. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama tėvystės nustatymo ir paveldėjimo įforminimo tikslais nustatyti, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos tėvas.
2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. K., po jo mirties liko įvairaus turto. Pareiškėjos žiniomis, tėvui nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), kiti žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Tėvas buvo sudaręs testamentą, pagal kurį pareiškėjai buvo numatyta testamentinė išskirtinė, kurią ji priėmė, tačiau pareiškėjai nesant palikėjo dukrai, jai kyla pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį, nuo kurio yra atleisti palikėjo vaikai. Taigi, tam, kad nereikėtų mokėti šio mokesčio, pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. yra jos tėvas, kadangi oficialiai jo tėvystė nebuvo pripažinta. Taip pat pareiškėja nustatyti tėvystę nori ir dėl moralinių priežasčių, t. y. įteisinti A. K. tėvystę pagerbiant jo atminimą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja pareiškime nurodo aplinkybes, kad pareiškėjos mama R. S. ir A. K. draugavo neilgai, susituokę nebuvo. Pareiškėja visą gyvenimą gyveno tik su mama, tačiau tėvas nuo pareiškėjos gimimo (2000 m.) iki kol jai buvo maždaug 14 metų (2014 m.) jas aplankydavo maždaug kartą per mėnesį, išlaikymo nemokėjo. Maždaug nuo 2014 metų tėvas pradėjo rodyti daugiau iniciatyvos bendrauti ir nuo tada iki jo mirties pareiškėja susitikdavo su juo beveik kiekvieną savaitę, važiuodavo kartu pietauti ar vaikščioti gamtoje, kartu leisdavo atostogas. Vyras finansiškai prisidėjo, perkant reikalingus daiktus mokslams, yra nupirkęs kompiuterį, pirkdavo rūbus. Pareiškėja su tėvu susiskambindavo telefonu, susirašinėdavo žinutėmis. Iki 2021 metų vasaros pareiškėja nepažinojo tėvo artimųjų, tačiau tėvui sergant onkologine liga ir ligai suintensyvėjus, jis suskubo supažindinti su savo šeimos puse. Taip užsimezgė bendravimas su tėvo kitomis dukromis, su pareiškėjos teta N. T., su pussesere, pusbroliu. Be to, tėvas pasirūpino testamento sudarymu, pagal kurį įpareigojo savo dukrą S. K., gavus paveldėjimą, tam tikrą turto dalį padalinti pareiškėjai ir A. Š. (kitai vyro dukrai), kaip testamentinę išskirtinę. A. K. užregistravo save, pareiškėją ir pareiškėjos mamą pas notarą tėvystės pripažinimui 2021 m. rugpjūčio 5 d. 9 val., į 36 notaro biurą. Pareiškėjos mama elektroniniu paštu siuntė A. K. reikalaingų dokumentų kopijas. Vizitas neįvyko, kadangi tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su mama dalyvavo tėvo laidotuvėse. Pareiškėja mano, jog nurodytos aplinkybės, pateikiami įrodymai pakankamai patikimai patvirtina tėvystę, ir prašo tenkinti pateiktą pareiškimą (2021 m. gruodžio 13 d. DOK-230433).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo S. K., A. K. dukra, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su R. S. pareiškimu dėl juridinio fakto (tėvystės) nustatymo, kad A. K. yra jos tėtis. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad pareiškimas, jos žiniomis, yra teisingas, kadangi tėtis A. K. apie savo dukrą R. S. jai papasakojo 2021 m. kovo mėn., kai buvo susitikę aptarti jo blogėjančios sveikatos ir planų sudaryti testamentą. Vėliau šį faktą jis pranešė ir kitai savo dukrai A. Š. bei seseriai N. T.. Suinteresuotas asmuo taip pat patvirtino, jog tėtis prieš mirtį norėjo oficialiai patvirtinti R. S. tėvystę pas notarą. Šią aplinkybę žino, nes vyras pats nebepajėgė vairuoti ir prašė jos, kad jį nuvežtų į paskirtą susitikimą. Prašė teismą spręsti savo nuožiūra ir nurodė neprieštaraujanti, kad būtų nustatytas juridinis faktas dėl A. K. tėvystės patvirtinimo (2021 m. gruodžio 15 d. DOK-233115).
5. Suinteresuotas asmuo N. T., A. K. sesuo, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktu pareiškimu sutinka, patvirtino, jog bendraudama su broliu A. K. prieš jo mirtį sužinojo, kad jis turi trečią dukrą R. S., su kuria susipažino pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Prašo teismą spręsti savo nuožiūra ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas dėl tėvystės patvirtinimo (2022 m. sausio 11 d. DOK-6727).
6. Suinteresuotas asmuo A. Š., A. K. dukra, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktu pareiškimu sutinka. Teigė, jog 2021 m. balandžio mėn. jos tėtis A. K. jai pranešė, kad ji turinti dar vieną seserį R. S.. Su pareiškėja susipažino 2021 m. liepos mėn. ir nuo to laiko bendrauja. Prašo teismą spręsti savo nuožiūra ir sutinka, kad būtų nustatytas juridinis faktas dėl tėvystės patvirtinimo (2022 m. sausio 18 d. DOK-10392).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
7. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
8. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, Lietuvoje ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519 (toliau – Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.
10. Pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra R. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, vaikas žinos savo kilmę, įgys visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, taip pat ir teisę paveldėti velionio turtą, kaip palikėjo vaikas.
11. Byloje pateiktas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Vilniaus miesto CMS) 2000 m. liepos 11 d. Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad R. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas (el. bylos apyrašas, b. l. 5). Iš VšĮ Lazdynų poliklinikos medicininio mirties liudijimo matyti, jog A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašas, b. l. 4).
12. Konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.
13. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2–3 d.).
14. Nagrinėjamu atveju byloje tėvystei nustatyti nebuvo atlikta DNR ekspertizė, tačiau pareiškėjos prašomam nustatyti juridiniam faktui patvirtinti byloje yra pakankamai ir kitų rašytinių įrodymų.
15. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (R. S. ir A. K. bendras fotonuotraukas, susirašinėjimą Facebook Messenger programėlėje – el. bylos apyrašas, b. l. 34-51), taip pat pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, nustatė, kad pareiškėja R. S. ir velionis A. K. palaikė pastovius tėvo ir dukros santykius, dažnai susitikdavo, bendraudavo elektroninėmis ryšio priemonėmis, kartu leisdavo laiką. Pareiškėja buvo susipažinusi su kitomis velionio dukromis, savo teta. Visi suinteresuoti asmenys – velionio dukros S. K., A. Š., ir velionio sesuo N. T. byloje pateiktuose atsiliepimuose taip pat patvirtino, jog jos iš paties A. K. žinojo apie vieną velionio dukrą – pareiškėją, kad velionis pripažino jos tėvystę. Be to, iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog velionis keletą kartų yra pervedęs pinigų (200 Eur ir 1000 Eur) į pareiškėjos banko sąskaitą (el. bylos apyrašas, b. l. 52-53), taigi, ir finansiškai prisidėjo prie dukters išlaikymo. Pareiškėjos mamos (duomenys neskelbtini) ir A. K. (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas elektroniniu paštu liudija su pareiškėja susijusių klausimų aptarimą (el. bylos apyrašas, b. l. 28-33). Taip pat iš pateikto į bylą 2021 m. liepos 22 d. testamento turinio matyti, kad A. K. jam nuosavybės teise priklausantį nurodytą turtą paliko savo dukrai S. K. ir testamentu įpareigojo ją, gavus paveldėjimą, tam tikrą turto dalį padalinti pareiškėjai R. S. ir A. Š., kaip testamentinę išskirtinę, tuo, dar būdamas gyvas, netiesiogiai patvirtindamas, jog R. S. taip pat yra jo vaikas. R. S. priėmė testamentinę išskirtinę (el. bylos apyrašas, b. l. 23-27). Byloje nėra duomenų, jog šis testamentas yra nuginčytas ar dėl jo vyktų ginčas teisme. Suinteresuoti asmenys (kiti palikėjo įpėdiniai) prieštaravimų nei dėl pareiškėjos tėvystės, nei dėl mirusiojo palikimo nereiškė. Dar daugiau, iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurias atsiliepime į pareiškimą patvirtino ir suinteresuotas asmuo S. K., nustatyta, jog velionis jau buvo užsiregistravęs pas notarą tėvystės pripažinimui 2021 m. rugpjūčio 5 d., taigi, mirusysis ir faktiškai ėmėsi atitinkamų teisinių veiksmų oficialiai pripažinti savo tėvystę pareiškėjos atžvilgiu, tačiau dėl objektyvių aplinkybių – vyro mirties – to nebepavyko padaryti.
16. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog R. S. biologinis tėvas yra A. K. (CK 3.146 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę dėl savo tėvystės pareiškėjos atžvilgiu. Todėl teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. S. yra A. K. vaikas. Atsižvelgiant į tai, į 2000 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto CMS gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) padarytinas įrašas apie R. S. tėvą, nurodant, kad jos tėvas yra A. K..
17. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo A. K. vaikas R. S. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu patyrė 42 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis (el. bylos apyrašas, b. l. 54). Pažymėtina, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas civilinę bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta skirtino dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai atlyginimo klausimo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 391 staripsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.
Pakeisti 2000 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto CMS gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto CMS, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.