- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- 1S-73-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00006-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- E. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. K. bausmę atlieka 2017 m. rugpjūčio 27 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio l dalies 1 punktą, 3 punktą, 25 straipsnį 2 dalį, 53 straipsnį galutine 7 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 metams. Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 17 d., pabaiga – 2024 m. sausio 20 d.
2. Komisija 2019 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam E. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2019 m. nutarimą, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis E. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai būtent tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis E. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
3.1. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi prielaidomis, niekuo nepagrįstu manymu, argumentuodamas deklaratyviais teiginiais. Nurodo, kad yra atlikęs teisės aktuose numatytą bausmės dalį, dėl ko gali būti švelninama jo teisinė padėtis, atitinka formaliuosius reikalavimus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nusikalstamą veiką Vokietijoje padarė susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, dėl jos padarymo gailisi.
3.2. Nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo metu jo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, drausmine tvarka nebaustas, yra skatintas už nepriekaištingą elgesį, pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo, mokosi. Kreipėsi į Alytaus pataisos namus dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo vietų stygiaus nebuvo įdarbintas. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, sėkmingai baigė elgesio korekcijos programą. Neturi jokių finansinių įsipareigojimų, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu, turi sūnų. Lygtinio paleidimo taikymo atveju įsidarbintų, apie tai gauta patvirtinanti UAB ,,K.“ pažyma. Nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo E. K. atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus lygtinio paleidimo taikymui, t. y. jis yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo galimybę, bausmės vykdymo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar nuteistojo siekis pasitaisyti pataisos proceso metu yra pakankamas, ne mažesnę reikšmę sudaro ir jam nustatomų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų kiekį, siekis juos sumažinti. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. K. rizika pakartotinai nusikalsti sudaro 37 balus, o tai priskiriama žemai rizikai. Vis dėlto, net ir šiuo atveju pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrįsta manymą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nėra.
7. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, kaip teisingai pažymėta skunde, nuteistasis E. K. bausmės atlikimo metu mokosi (duomenys neskelbtini) pataisos namuose veikiančioje suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje 12 klasėje, palaiko gerus santykius su artimaisiais, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų metu yra lankomas. Be to, nuteistasis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nėra pažeidęs, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo siekį pasikeisti teigiama linkme, savo elgesiu įrodyti, kad jis gali būti paleistas lygtinai ir savo tikslų ateityje siekti tik teisėtais būdais, tačiau jos nėra pakankamos.
8. Kolegijos vertinimu, abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė vedinas finansinio nepritekliaus, bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės kelia teismui abejonių, ar, lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis vėl nepasiduos kitų įtakai ir nenusikals. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad E. K. palaiko kriminalinę subkultūrą, kas itin neigiamai charakterizuoja jį ir rodo jo teigiamą požiūrį į nuteistųjų susikurtų vidinių, netinkamų elgesio taisyklių laikymąsi, kas gali ateityje būti paskata vėl nusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog nuteistasis tikėtina, jog elgiasi manipuliatyviai, kadangi prieš tai pateikė kitokią informaciją, kalbėdamasis su Socialinio tyrimo išvadą rengusiais specialistais. Be to, jis linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvoti visų galimų savo elgesio pasekmių, pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, sugeba atpažinti tik dalį jo nusikalstamą elgesį įtakojusių veiksnių, kartais susiduria su sunkumais numatydamas savo elgesio pasekmes, nusikaltimus linkęs minimalizuoti. Šios aplinkybės be abejonės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teismui kelia abejonių, ar išėjęs į laisvę, nuteistasis nepasiduos impulsyvumui, kitų įtakai, vėl nesieks ,,lengvų pinigų“, juo labiau, kad, kaip ir pats nurodė, laisvėje dirbo tik nelegaliai, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir nors, kaip teisingai nurodė, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau praeityje yra ne kartą teistas, kas rodo, jog nusikalstamas elgesys nesustoja, nusikalstamos veikos sunkėja ir bausmės tikslai nėra pasiekiami. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suteikia pagrindą abejoti sėkminga jo probacija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.
9. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad išlieka kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Svarbu įvertinti ir tai, kad, kaip minėta, nuteistojo E. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 37 balus yra artima vidutinei rizikai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog iš 37 balų pagal OASys metodiką, net 27 balai yra dinaminiai (kintantys). Šiuos balus nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išimtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.
10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvui, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 4 metai 2 mėnesiai 7 dienos, paskirta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
11. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis E. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Apylinkės teismas, priešingai, nei teigia nuteistasis, teisingai vertino lygtinio paleidimo nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą bylos aplinkybių visumoje. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo E. K. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.