Telšių apylinkės teismo nutarimas

2011-07-05 · Byla Nr. A2.6.-674-339/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-07-05
Bylos Nr.
A2.6.-674-339/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Liauzginienė
Pažeidėjas
S.K.
Nukentėjusysis
S.L.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kopija
Administracinė byla Nr. A2.6-674-339/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 52.
Telšių rajono apylinkės teismasNUTARIMAS2011 m. liepos 5 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Laurynai Kazlauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S.K., dalyvaujant Telšių apskrities policijos komisariato Kelių policijos skyriaus atstovui Arturui Petrauskui, nukentėjusiajai S.L., teismo posėdyje išnagrinėjusi S.K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, susituokusio, turinčio (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2011 m. birželio 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S.K. už tai, kad jis 2011 m. birželio 2 d., 18 val. 50 min., Telšių m., Žemaitės g., prie pastato Nr. 26, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijos pareigūnams, pasišalino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti automobiliai. Vairuotojas po eismo įvykio vengė girtumo patikrinimo. Protokole nustatyta, jog šiais savo veiksmais S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 18 p., 231 p. reikalavimus ir jo veikos protokole kvalifikuotos pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S.K. neprisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytą ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., ir nurodė, kad 2011 m. birželio 2 d., apie 19 val., savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavęs V.B. nuėjo į parduotuvę, o jis pasiliko automobilyje. Sugrįžus V. B., jis atbuline eiga išvažiavo iš aikštelės ir nuvažiavo pas kaimyną A.B. Žaisdami šaškėmis, išgėrė po taurelę degtinės. Paskui į A. B. kiemą įvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad jis, išvažiuodamas iš parduotuvės aikštelės, kliudė stovėjusį automobilį ir, jį sugadinęs, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Policijos pareigūnai, apžiūrėję jo automobilį, išvažiavo. Jis su draugais taip pat apžiūrėjo automobilį, tačiau jokių sugadinimų nematė. Jis negalėjo patikėti, kad pateko į eismo įvykį, nes atbuline eiga išvažiuodamas iš aikštelės, nepajuto, kad kliudė kokį nors ten stovėjusį kitą automobilį. Jeigu būtų kliudęs, tai tikrai būtų sustojęs, nes jam nebuvo jokio tikslo pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Maždaug po dviejų valandų policijos pareigūnai vėl atvažiavo pas A. B. Tada policijos pareigūnai pasikvietė jį į tarnybinį automobilį ir pasiūlė jam pasitikrinti neblaivumą. Jis paklausė ar tai daryti privalo, nes automobilio nevairuoja, apie jokį eismo įvykį nežino, o su draugais namuose žaidžia šaškėmis ir yra išgėręs truputį degtinės. Vienas policijos pareigūnas atsakė, kad jis neprivalo tai daryti, todėl jis, tai laikydamas įžeidimu, atsisakė pasitikrinti neblaivumą.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Iš minėto ATPK straipsnio matyti, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai KET numatyta pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad S. K. pažeidė KET 231 p. reikalavimus, tačiau šiame punkte yra numatyta pareiga pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 231.4 p.). Pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį taip pat atsiranda, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, eismo įvykyje dalyvavo tik dvi transporto priemonės – paties S. K. vairuojamas automobilis ir nukentėjusiajai S. L. priklausantis automobilis. S. K. padarė KET pažeidimą, dėl kurio eismo įvykio metu buvo apgadintas S. L. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, tačiau ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, atsiranda tik tada, kai šis pažeidimas padarytas tyčia. Sutinkamai su ATPK 10 str. administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. S. K. nurodė, kad jis nepajuto ir nesuprato, jog atsitrenkė į stovėjusį automobilį bei jį sugadino. Šiuo S. K. paaiškinimu netikėti nėra pagrindo, nes iš nukentėjusiosios S. L., liudytojų L.R., L.Š., E.L., V.B., A.B., A.M., Z.K. parodymų, automobilių fotonuotraukų (13-15 b.l.) matyti, kad abu automobiliai buvo sugadinti nežymiai, todėl visiškai tikėtina, kad darydamas manevrą atbuline eiga, S. K. smūgio į S. L. automobilį nepajuto, dėl ko nesuprato ir negalėjo suprasti, kad apgadino kitą automobilį. Taigi, nors S. K. ir sugadino S. L. priklausantį automobilį, tačiau apie tai jis po eismo įvykio nežinojo ir nesuprato, t.y. jo veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, todėl S. K. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. ir byla šioje dalyje nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Transporto priemonių vairuotojams už neblaivumo patikrinimo vengimą numatyta atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d. Sutinkamai su KET 18 p. policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad S. K. nesuprato ir negalėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis, policijos pareigūnai atvyko į kaimyno namus, kur tuo metu buvo S. K., praėjus maždaug dviem valandoms po eismo įvykio, S. K. automobilio nevairavo, dėl ko jis neturėjo pareigos būti patikrintas, ar nėra neblaivus, todėl S. K. neatsako pagal ATPK 126 str. 4 d. ir byla šioje dalyje nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

S. K., vairuodamas automobilį atbuline eiga, kliudė stovintį S. L. priklausantį automobilį ir jį apgadino, tuo pažeisdamas KET 9 p. reikalavimus, todėl jis baustinas pagal ATPK 127 str. 2 d. Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančias aplinkybes - prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu,

nutarė:

S.K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti 100 (vieno šimto) litų baudą.

Administracinę bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Duomenis apie baudos sumokėjimą pateikti į Telšių rajono apylinkės teismo raštinę.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

TikraTeisėja Vitalija LiauzginienėSu nutarimu susipažinau, nutarimo nuorašą gavau ir žinau, kad baudą turiu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT247300010112394300 (mokėjimo paskirties kodas 57878) „Swedbank“, AB, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, o nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.(pažeidėjo vardas, pavardė, parašas, data)