Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 19 d. apie 20 val. Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), ties sodų bendrijos „Ą“ teritorijos rytinėje pusėje vedančiu keliuku, paprašęs nepilnamečio nukentėjusiojo D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), parodyti jam mobilaus ryšio telefoną, šiam davus, telefoną negrąžino, taip pagrobė svetimą turtą – 550 Lt vertės D. Z. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung SGH-i320N“, padarydamas nukentėjusiajam D. Z. 550 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. M. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Mano, kad teismas nuteisė jį per griežta bausme, nes netinkamai įvertino kaltės pripažinimą, norą atlyginti padarytą žalą, sveikatos būklę, bei tai, kad jo padarytas nusikaltimas nepriskiriamas sunkiems nusikaltimams.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo N. M. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino N. M. kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d.. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimo, o skundžia tik bausmės dydį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, minėto įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į byloje nustatytų įrodymų visumą, ir skyrė bausmę, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai.

Įvertinus byloje nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės rūšis N. M. parinkta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad padaryta nusikalstama veika yra dėsningas ankstesnės nuteistojo veikos padarinys, kad nuteistasis nekeičia gyvenimo būdo, teistas 5 kartus, iš jų keturis kartus - už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, ir vadovaudamasis LR BK 56 str. įtvirtinta nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai paskiria laisvės atėmimo bausmę, teismas pagristai paskyrė LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra recidyvistas, nes, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs, padarė naują tyčinį nusikaltimą (LR BK 27 str. 1 d.), bei atsižvelgdamas į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, nukentėjusiojo D. Z. pretenzijų nereiškimą, atleidimą nuteistajam (b.l. 129, t. 1), paskyrė N. M. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę N. M., atsižvelgė į aplinkybę, į kurią apeliaciniame skunde pakartotinai prašo atsižvelgti apeliantas – jo prisipažinimą padarius nusikaltimą, todėl pakartotinai atsižvelgti į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra nei pagrindo, nei teisinio mechanizmo. Nuteistajam N. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir jos dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Nuteistojo skundo motyvas, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, yra nepagrįstas ir neargumentuotas. Šią aplinkybę apeliantas pateikė tik apeliaciniame skunde, jos išsamiai neargumentavęs, nepateikęs sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų, kurių nėra pateikta ir baudžiamojoje byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į surinktą ir ištirtą bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrįsto pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę įvertinus nuteistojo sveikatos būklę.

Atsižvelgus į aukščiau paminėtus motyvus, apelianto prašymas sutrumpinti jam skundžiamu Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę netenkintinas, nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio atmesti.