Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.17; 3.1.1.2.7; 3.1.1.2.12; 3.2.4.4; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

2017 m. birželio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Žemukas“ ir L. G. įmonės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-02-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Žemukas“ ir L. G. įmonei dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo bei atsakovių priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. B., patikslinęs ieškinį, prašė: iškeldinti UAB „Žemukas“ bei L. G. įmonę bei šioms įmonėms priklausantį kilnojamąjį turtą iš ieškovui L. B. priklausančio pastato; priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovių: 2 940 Eur nuostolių atlyginimą dėl negautų pajamų; 250 Eur ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su patalpų eksploatavimu (vietinėmis rinkliavomis už atliekų tvarkymą); 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; po 490 Eur per mėnesį negautų pajamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo išsikeldinti tinkamo įvykdymo; priteisti iš atsakovių ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti 250 Eur patalpų eksploatavimo išlaidas.Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog jam nuo 2015-04-13 asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas (buvusi veršidė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ankstesnis šio pastato bendraturtis S. B. 1994‑01-03 sudarė susitarimą, juo suteikė teisę nurodytu pastatu panaudos pagrindu naudotis S. B. įmonei. Nekilnojamojo turto registre sudaryta panaudos sutartis neįregistruota. Šia sutartimi panaudos gavėjas įsipareigojo prižiūrėti perduodamą pastatą bei savo sąskaita atlikti jame visus einamojo remonto darbus. 2008-05-29 S. B. įmonė pertvarkyta į UAB „Žemukas“. 2009-11-27 kita patalpų bendraturtė – S. B. sutuoktinė Z. B. davė sutikimą šiose patalpose įregistruoti ir L. G. įmonę, ši įmonė patalpose taip pat vykdo veiklą. Ieškovui L. B. tapus pastato savininku, jis pareiškė norą nutraukti sudarytą panaudos sutartį su UAB „Žemukas“ ir perimti šias patalpas. Ieškovas ne kartą raštu įspėjo UAB „Žemukas“ bei L. G. įmonės savininkę dėl patalpų atlaisvinimo, tačiau atsakovės gera valia patalpų neatlaisvino. Taip pat nurodė, kad atsakovėms neteisėtai ir neatlygintinai naudojantis ieškovo turtu, jis neturi galimybės pats gauti pajamų iš savo turto naudojimo (nuomos), patiria ir turtinių nuostolių negautų pajamų pavidalu, todėl reikalavo taikyti atsakovėms civilinę atsakomybę ir priteisti patirtų nuostolių atlyginimą. Atsakovė UAB „Žemukas“ pateikė patikslintą priešieškinį. Juo su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė priteisti iš L. B. atsakovės UAB „Žemukas“ naudai 5 854,13 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už pastato pagerinimus; 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priešieškinio priėmimo teisme iki visiško prievolės įvykdymo; 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priešieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo priėmimo, bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nurodė, kad UAB „Žemukas“ lėšomis buvo atlikti esminiai pastato pagerinimai. 2009‑03-31 UAB „Žemukas“ savo lėšomis ginčo pastate įrengė šildymo sistemą, įrengė dvi aikšteles. 2015-03-31 šildymo sistemos eksploatacija buvo sustabdyta. UAB „Žemukas“, ilgą laiką vykdydama veiklą pastate pagal neterminuotą panaudos sutartį, planavo savo veiklą ir darė ilgalaikes investicijas. Numatytas šildymo sistemos eksploatavimo laikas – 17 metų. 2015-03-31 šildymo sistemos likutinė vertė 4 326,26 Eur (3 575,42 plius PVM). Šildymo sistemos buvimas didina pastato vertę. Taip pat UAB „Žemukas“ įrengė dvi aikšteles, vienos aikštelės likutinė vertė 991,56 Eur (819,47 plius PVM), antros aikštelės likutinė vertė 536,31 Eur (443,23 plius PVM). Panaudos sutarties nutraukimas sukelia UAB „Žemukas“ nuostolių, kadangi bendrovė nebegali toliau naudotis šildymo sistema, kuriai įrengti buvo skirtos lėšos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-02-15 sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti; priešieškinį atmesti; iškeldinti UAB „Žemukas“ ir L. G. įmonę ir šioms įmonėms priklausantį kilnojamąjį turtą iš ieškovui L. B. priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini).; priteisti iš UAB „Žemukas“ ir L. G. įmonės solidariai L. B. 2 940 Eur negautų pajamų už 6 mėnesius, t. y. nuo 2015-12-14 iki 2016-06-14; priteisti iš UAB „Žemukas“ ir L. G. įmonės solidariai L. B. po 490 Eur per mėnesį negautų pajamų nuo 2016-06-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš UAB „Žemukas“ ir L. G. solidariai 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2016-05-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš UAB „Žemukas“ ir L. G. įmonės L. B. po 648 Eur bylinėjimosi išlaidų; priimti ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo priteisti 250 Eur išlaidų už pastato eksploatavimą ir šią bylos dalį nutraukti.Teismas nustatė, kad 2015-12-14 panaudos sutartis vienašališkai buvo nutraukta, atsakovės buvo informuotos apie tai, jog turi išsikelti iš ieškovui priklausančių patalpų. Pripažinta, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai yra įvykdyti. Nustatęs, kad tiek UAB „Žemukas“, tiek L. G. įmonė ir toliau neatlygintinai naudojasi ieškovui priklausančiomis patalpomis, teismas ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakoves iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų pripažino pagrįstu. Pažymėta, kad nors atsakovės nesutinka su ieškovo nurodytu negautų pajamų (nuostolių) dydžiu, tačiau savo nesutikimo nepagrindė įrodymais. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovė pastato pagerinimo išlaidas grindė ilgalaikio turto apskaitos kortele, tačiau kitokių savo išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė, ir konstatavo, jog atsakovės neįrodė priešieškinio aplinkybių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu, pateiktu UAB „Žemukas“ direktorės ir L. G. įmonės savininkės L. G., atsakovės prašo 2017-02-15 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantės nurodo, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji duomenys dėl nuostolių kompensavimo, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, o būtinybė juos pateikti iškilo vėliau. Mano, kad dėl dviejų aikštelių šalia pastato pastatymo ir renovacijos bei vietinio centrinio šildymo įrengimo pastatas tapo daug vertingesnis, pagerėjo jo techninės savybės, tad UAB „Žemukas“ pagerino panaudos sutarties pagrindu naudotą ir valdytą pastatą. Aikštelės Nr. 1 ir aikštelės Nr. 2 renovacijos darbai vyko 2011 m. ir 2012 m., aikštelės buvo renovuotos dėl galimybės privažiuoti. S. B. (ieškovo tėvas) nuo 2010-06-01 iki 2012-08-11 laikinai ėjo UAB „Žemukas“ direktoriaus pareigas. Šilumos sistemos įrengimo darbai pradėti 2008 m., kai UAB „Žemukas“ vienintelis akcininkas buvo S. B. (ieškovo tėvas), ir vyko iki 2014 m. Taigi iš esmės būtent S. B. (ieškovo tėvas) priėmė sprendimą ir vykdė darbus dėl dviejų aikštelių renovacijos šalia pastato ir dėl šilumos sistemos įrengimo pastate UAB „Žemukas“ lėšomis. UAB „Žemukas“ buvo šeimos verslo teisinis subjektas, tad galima daryti pagrįstą išvadą, jog sprendimai renovuoti dvi aikšteles šalia pastato ir įrengti šilumos sistemą pastate buvo priimti ne tik su panaudos davėjo leidimu, bet ir su jo pritarimu bei paskatinimu. Pažymi, kad UAB „Žemukas“ nuostolių suma už dviejų aikštelių renovacijos išlaidas bei šildymo sistemos įrengimo išlaidas su PVM iš viso sudaro 9 412,15 Eur.Atsiliepimu ieškovas L. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš apeliančių ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje nėra pateisinamas. Sutartis, kurios pagrindu atsakovė UAB „Žemukas“ naudojosi pastatu, ir esamas teisinis reglamentavimas nenumato atsakovei UAB „Žemukas“, kaip panaudos gavėjai, teisinio pagrindo reikalauti savo patirtų išlaidų atlyginimo už tas investicijas, kurias ši atsakovė neva patyrė. Apeliantės nepateikė įrodymų, jog atsakovės UAB „Žemukas“ investicijos į pastato šildymo sistemą buvo atliktos su panaudos davėjo sutikimu. Ieškovo nuomone, L. B. šiuo atveju nėra tinkamas subjektas UAB „Žemukas“ pretenzijoms, susijusioms su pastato pagerinimu ar aikštelių prie jo įrengimu. Pagerinimai atlikti paties ūkio subjekto iniciatyva ir rizika. Be to, apeliančių nurodomos investicijos buvo atliekamos ir jau esant pasikeitus UAB „Žemukas“ savininkui bei vadovui – juo tapus atsakovių atstovei L. G., kuri artimais giminystės ryšiais nesusijusi su panaudos davėju S. B. (ieškovo seneliu) ir nebuvo S. B. (ieškovo tėvo) žmona. Atsakovės byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kiek dabartinės būklės šildymo sistemos buvimas šiame objekte didina pasato vertę.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovių iškeldinimo iš ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų, ieškovo nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovių bei atsakovių nuostolių atlyginimo už pastato pagerinimus priteisimo iš ieškovo.

Dėl naujų įrodymų

Kartu su apeliaciniu skundu atsakovės pateikė naujus įrodymus ir prašo juos pridėti. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodė, jog pateikiami nauji duomenys yra svarbios faktinės bylos aplinkybės, įrodančios UAB „Žemukas“ priepriešinius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priešieškiniu atsakovė UAB „Žemukas“ prašė priteisti iš ieškovo L. B. 5 854,13 Eur nuostolių atlyginimą, tačiau apeliaciniame skunde, grindžiant jį naujai teikiamais įrodymais, nurodoma, kad UAB „Žemukas“ nuostolių suma sudaro 9 412,15 Eur, t. y. yra didesnė, nei įrodinėta pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, minėtu CPK 314 straipsnio reglamentavimu dėl naujų įrodymo priėmimo ribojimo siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. To reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kadangi šalims civiliniame procese nustatyta pareiga sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodo, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Pagrindo priimti naujus įrodymus egzistavimą apeliantės grindžia vėliau iškilusia būtinybe pateikti duomenis. Apeliantės nurodo, jog pirmosios instancijos teisme atsakovės dėl menko teisinio išprusimo ir patyrimo negalėjo įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo, nepasinaudojo kvalifikuota teisine pagalba, dėl to negalėjo tinkamai užtikrinti savo teisių gynybos, o ieškovui atstovavo advokatė, tad atsakovės atsidūrė nelygiavertėje procesinėje padėtyje.Pažymėtina, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus; paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Nenustatyta, kad atsakovės byloje privalėjo būti atstovaujamos advokato (CPK 51 straipsnio 3 dalis). Dispozityvumo principas numato, kad šalys, laikydamosi civilinio proceso įstatymo nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).Ištyrus bylos duomenis nustatyta, kad jau ieškovo 2016-05-18 Šilutės rajono apylinkės teismui pateiktame ieškinyje buvo nurodyta, jog ieškovas ves bylą per advokatę, tad ši aplinkybė atsakovėms buvo žinoma ir nebuvo nauja aplinkybė. Nustatyta, kad atsakovės bylos procese buvo aktyvios, teikė procesinius dokumentus (pareiškė priešieškinį, jį tikslino) ir įrodymus, atsakovių vadovė ir savininkė dalyvavo teismo posėdžiuose. Taip pat nustatyta, kad 2016-11-30 teismo posėdyje ieškovui pateikus pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, atsakovių vardu bylą vedanti L. G. nurodė, jog konsultuojasi su teisininkais; jai buvo išaiškinta teisė pasirūpinti atstovavimu, galimybė kreiptis dėl valstybės garantuojamos antrinės tiesinės pagalbos suteikimo byloje, o teismo posėdis buvo atidėtas, kad atsakovės galėtų pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kitame teismo posėdyje, vykusiame 2017-01-20, taip pat pažymėta, jog atsakovėms buvo išaiškinta teisė pasirūpinti atstovavimu, atsakovės prašymo suteikti galimybę savo teisėms ir interesams ginti pasitelkti atstovą nepareiškė. Įvertinus aplinkybes, kad priešingos šalies (ieškovo) pozicija jau nuo bylos iškėlimo bylai nagrinėti pasitelkti profesionalų teisininką atsakovėms buvo žinoma, atsakovėms bylos nagrinėjimo metu buvo išaiškintos teisės pasirūpinti atstovavimu, tai, kad bylos nagrinėjamas buvo atidėtas pakankamai ilgam laikui, tad buvo galimybė tokią procesinę teisę įgyvendinti, taip pat atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį šalių dispozityvumo principą, darytina išvada, kad atsakovių pasirinkimas nesinaudoti procesine teise turėti atstovą – profesionalų teisininką nesudaro pagrindo konstatuoti nelygiavertę šalių procesinę padėtį.Svarbu tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliantės nurodo, kad teikiami nauji duomenys dėl UAB „Žemukas“ priešieškinio reikalavimų dėl nuostolių kompensavimo. Apeliantės nenurodė aplinkybių, jog teikiamų naujų išlaidas pagrindžiančių įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų, kvitų ir kitų dokumentų) atsakovės neturėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi yra pagrindas vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme teikiami nauji įrodymai nepateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ne dėl objektyvių ir nuo atsakovių valios nepriklausančių aplinkybių. Iš 2017-01-20 teismo posėdžio metu L. G. duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės bylos nagrinėjimo metu turėjo papildomas išlaidas pagrindžiančių duomenų, tačiau jų teismui neteikė, jų pateikimo galimybė iš esmės priklausė nuo atsakovių valios. Svarbu ir tai, kad 2017-01-20 teismo posėdyje atsakovėms buvo išaiškina šaliai tenkanti įrodinėjimo pareiga teikti įrodymus įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyta pagrindo CPK 314 straipsnyje išvardytoms draudimo priimti naujus įrodymus išimtims taikyti, tad nėra pagrindo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus, dėl to juos atsisakytina priimti, jie nevertintini ir dėl jų nepasisakytina (CPK 314 straipsnis).Į bylą 2017-06-14 atsakovių UAB „Žemukas“ direktorė ir L. G. įmonės savininkė L. G. pateikė rašytinius paaiškinimus. Kadangi minėti procesiniai dokumentai pateikti po to, kai civilinė byla apeliacine tvarka 2017-06-01 teismo posėdyje išnagrinėta iš esmės (CPK 325 straipsnio 1 dalis), rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl bylos esmės

Apeliaciniu skundu atsakovės prašo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde atsakovės teigia, kad yra visos sąlygos priteisti patalpų pagerinimo išlaidas iš ieškovo, apeliacinį skundą atsakovės iš esmės grindžia argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Apeliaciniame skunde atsakovės neteikė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pagrindo iškeldinti atsakoves iš ieškovui L. B. nuosavybės teise priklausančių patalpų, taip pat su ieškovui priteistų nuostolių dydžiu argumentų. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad 1994-01-03 tarp S. B. įmonės ir S. B. (šalių paaiškinimais, – ieškovo senelio) sudaryta panaudos sutartis, pagal ją S. B. perdavė panaudos teisėmis jam priklausantį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), S. B. įmonei, o ši įsipareigojo prižiūrėti minėtą pastatą ir atlikti jame visus einamuosius remontus. Šalys nurodė aplinkybes, kad S. B. įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Žemukas“. Nepateikta duomenų, kad panaudos sutartis dėl nekilnojamojo turto (pastato) buvo įregistruota viešame registre. Taip pat nustatyta, kad Z. B. (šalių paaiškinimais, – ieškovo senelio S. B. sutuoktinė) 2009-11-27 davė rašytinį sutikimą, kad jai priklausančiame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų įregistruota L. G. įmonės buveinė. Iš rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad UAB „Žemukas“ vienintelė akcininkė nuo 2008-07-28 yra L. G., ji taip pat buvo šios bendrovės vadove laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2014‑07‑23 ir yra vadovė nuo 2014-12-22. Laikotarpiu nuo 1990-12-29 iki 2008-05-29 UAB „Žemukas“ savininkas ir vadovas buvo S. B. (ieškovo tėvas).Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad pastatas (veršidė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., asmeninės nuosavybės teise priklauso L. B. 2015‑04-13 dovanojimo sutarties pagrindu. Ieškovas kreipėsi į atsakoves dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų atlaisvinimo. Atsakovė UAB „Žemukas“ priešieškiniu byloje prašė priteisti iš ieškovo L. B. 5 854,13 Eur nuostolių atlyginimą. Atsakovės UAB „Žemukas“ priešieškinio reikalavimai kildinami iš panaudos teisinių santykių ir grindžiami atliktu naudotis perduoto daikto (pastato) pagerinimu.Panaudos teisiniams santykiams taikomos ir nuostatos, reglamentuojančios nuomininko galimybę pagerinti jam perduotą turtą, tokiu būdu įgyjant teisę gauti turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą (CK 6.501 straipsnis, 6.629 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.501 straipsnio 1 dalimi, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Taip pat reglamentuojama, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti; nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 straipsnio 2–3 dalis). Vien aplinkybė, kad atlikti tam tikri daikto remonto darbai, savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Darbai kvalifikuotini kaip pagerinimas, jei dėl jų pagerėja daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams panaudos gavėjo poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimo išlaidų atlyginimui priteisti išskiriamos tokios būtinos nustatyti sąlygos: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).Priešieškiniu atsakovė UAB „Žemukas“ prašė priteisti iš ieškovo 5 854,13 Eur nuostolių atlyginimą. Įrodinėjimo pareiga reiškia ir tai, kad šalis privalo įrodyti savo pareikštus reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).Nekilnojamojo turto registre UAB „Žemukas“ naudotis perduoto pastato (veršidės) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (fermų). Iš šalių paaiškinimų, 2016-03-30 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenų matyti, kad panaudai perduotos patalpos buvo naudojamos atsakovių ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Ieškovas nurodė, kad atsakovės užsiima medienos apdirbimo veikla. Atsakovė įrodinėjo, kad UAB „Žemukas“, pastate vykdydama veiklą, darė ilgalaikes investicijas ir savo lėšomis ginčo pastate įrengė šildymo sistemą, jos numatytas eksploatavimo laikas – 17 metų, o 2015-03-31 likutinė vertė sudarė 3 575,42 Eur plius PVM; taip pat prie pastato buvo įrengtos dvi aikštelės, jų likutinė vertė – 819,47 Eur plius PVM bei 443,23 Eur plius PVM. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aikštelių renovacijos darbai vyko 2011 m. ir 2012 m., o šilumos sistemos įrengimo darbai buvo pradėti 2008 m. ir vyko iki 2014 m. Pirmosios instancijos teisme atsakovė UAB „Žemukas“ išlaidas grindė ilgalaikio turto apskaitos kortele, kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių išlaidų dydį atsakovė teismui nepateikė.Sąlygos, kad panaudos gavėja UAB „Žemukas“ turėjo panaudos davėjo leidimą daryti daikto pagerinimus, egzistavimas apeliaciniame skunde grindžiamas aplinkybe, kad S. B. (ieškovo tėvas) nuo 2010-06-01 iki 2012-08-11, t. y. vykstant darbams, laikinai ėjo UAB „Žemukas“ direktoriaus pareigas, o šilumos sistemos įrengimo darbai buvo pradėti 2008 m., kai jis buvo vienintelis UAB „Žemukas“ akcininkas. Remdamosi artimais S. B. (ieškovo tėvo) santykiais su panaudos davėju, apeliantės teigia, kad UAB „Žemukas“ buvo šeimos verslas ir sprendimai renovuoti dvi aikšteles šalia pastato ir įrengti šilumos sistemą pastate buvo priimti su panaudos davėjo leidimu ir pritarimu.Pažymėtina, kad panaudos gavėjas taip pat turi suinteresuotumą išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Savininkui, sprendžiant dėl leidimo pagerinti daiktą, taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Šiuo atveju byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad ankstesnis pastato savininkas S. B. (ieškovo senelis) žinojo apie UAB „Žemukas“ planuojamas ilgalaikes investicijas, atliekamus darbus ir jiems neprieštaravo. Nėra patvirtinančių duomenų, kad panaudos davėjas dalyvavo S. B. įmonės ar vėliau UAB „Žemukas“ veikloje. Taip pat nėra duomenų, kad minėtos įmonės veikloje dalyvavo ir dabartinis ginčo pastato savininkas L. B.. 1994-01-03 panaudos sutartyje panaudos gavėjai numatytas tik įsipareigojimas prižiūrėti perduodamą pastatą ir atlikti jame einamąjį remontą. Nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei UAB „Žemukas“ buvo suteiktas panaudos davėjo leidimas atlikti nurodytus darbus, kaip panaudai perduodamo daikto pagerinimus. Konkrečių įrodymų, kad nurodomos šildymo sistemos buvimas iš esmės didina panaudos sutarties pagrindu UAB „Žemukas“ naudotis perduoto pastato vertę, nėra. Taip pat pastebėtina, kad priešieškinyje atsakovė UAB „Žemukas“ nurodė, jog šildymo sistemos eksploatacija buvo sustabdyta ir sistema perduota S. B. (L. B. tėvui) 2015‑03‑31, t. y. dar iki ieškovas L. B. įgijo nuosavybės teisę į ginčo pastatą 2015‑04-13 dovanojimo sutarties pagrindu. Taigi atsakovė UAB „Žemukas“ šildymo sistemos neeksploatuoja, ją perdavė kitam asmeniui.Papildomai pažymėtina, kad 1994‑01‑03 panaudos sutartimi S. B. įmonei (vėliau – UAB „Žemukas“) perduota naudotis pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, nurodomos aikštelės įrengtos prie ginčo pastato. Atsakovių atstovė L. G. 2017-01-20 teismo posėdyje nurodė aplinkybes, kad žemės sklypas viešame registre suformuotas tik 2015‑01-27, formaliai visada šia žeme naudojosi ieškovo seneliai S. B. ir Z. B., o panaudos teisėmis buvo naudojamasi pastatu ir jame esančia žeme pagal nutylėjimą. Nėra patvirtinančių duomenų, kad atsakovei UAB „Žemukas“ buvo suteiktas žemės savininko leidimas kaip daikto pagerinimus atlikti aikštelių rekonstrukcijos darbus.Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (CPK 176, 185 straipsniai). Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad įrodyta visuma būtinų sąlygų priteisti atsakovės UAB „Žemukas“ nurodomo dydžio nuostolius kaip daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė UAB „Žemukas“ neįrodė priešieškinyje nurodytų aplinkybių.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bendroji taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovių apeliacinį skundą atmetus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas L. B. pateikė prašymą priteisti solidariai iš apeliančių UAB „Žemukas“ ir L. G. įmonės 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatytų teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatose numatytu būdu apskaičiuotino dydžio, dėl to, atmetus atsakovių apeliacinį skundą, priteistina ieškovui iš apeliančių po 200 Eur (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-02-15 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemukas“ ir atsakovės L. G. įmonės po 200 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ieškovui L. B..