- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-719-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- Bendrai Lietuvos-Vokietijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei "R.R.W. MEDICAL TRADE UAB"
- Advokatai
- Nerijus Kasiliauskas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-458-726/2008 pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui Bendrai Lietuvos-Vokietijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei "R.R.W. MEDICAL TRADE UAB" dėl nepriskaityto ir neišmokėto darbo užmokesčio, neteisėtai valdomų asmeninių bylų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. S. 2007-11-28 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti nepriskaitytą ir neišmokėtą 36792,60 Lt darbo užmokestį ir įpareigoti atsakovą grąžinti 18 ieškovui priklausančių, neteisėtai atsakovo valdomų, asmeninių informacinių bylų. Nurodė, kad 2003-11-17 įsidarbino atsakovo įmonėje vyresniuoju buhalteriu. Priėmimo į darbą metu susitarė su darbdaviu, kurį atstovavo R. R. , dėl pradinio atlyginimo ir vėlesnio jo pakėlimo, suteikus ieškovui vyr. buhalterio pareigas. Nuo 2005-01-01 paskyrus ieškovą įmonės vyriausiuoju buhalteriu, atsakovas atsisakė padidinti darbo užmokestį, motyvuojant sunkia įmonės finansine padėtimi, bei pasiūlė atlyginimą gauti „vokelio“ principu. Ieškovas nesutiko dėl tokios atlyginimo formos. Vėliau ieškovas pastebėjo, jog kitiems darbuotojams buvo pastoviai keliamas darbo užmokestis, o ieškovui darbo užmokestis nebuvo pakeltas iki sutarties pabaigos. Susiklostė situacija, kai ieškovo darbo užmokestis tapo mažesnis už keleto eilinių buhalterių atlyginimus, priartėjo prie apskaitininkų darbo užmokesčio ir nutolo nuo kitų skyrių darbuotojų atlyginimų. Tuo buvo pažeisti DK įstatymo reikalavimai dėl darbuotojo darbo užmokesčio ir JT Generalinės asamblėjos visuotinės žmogaus teisių deklaracijos bei LR Konstitucijos nuostatos dėl teisingo atlyginimo. Nuo 2005 metų pradžios buvo pradėtas nepagrįstas, grubus ieškovo ignoravimas, buvo sukurtas negatyvus mikroklimatas jo darbo vietoje. Be to, ieškovas Buhalterijos skyriuje faktiškai laisvai galėjo įgyvendinti tik technines darbines užduotis ir teikti konsultacijas, t.y. buvo pažeistos DK normos dėl sulygtos būtinos darbo sutarties sąlygos – darbuotojo pareigų. Nuo 2006 metų pabaigos įmonės vadovas periodiškai be pagrindo ėmė skirti ieškovui drausmines nuobaudas – papeikimus. Ieškovą 2007-10-25 atleidus iš darbo, atsakovo direktorius M. D. neleido ieškovui pasiimti savo asmeninių 18 vnt. informacinių bylų, kurias ieškovas kaupė eilę metų ir kuriose nėra informacijos, susijusios su atsakovo duomenimis ar komercinėmis paslaptimis. Atsakovo buvo padaryti šie vyr. buhalterio pareigybių teisių pažeidimai: pareigų nuvertinimas, darbinio bendradarbiavimo vengimas, vienašališkas sprendimų priėmimas buhalterinės apskaitos ir jos politikos klausimais, atviras pareigų hierarchijos nesilaikymas, pareiginių teisių, profesinių žinių nuvertinimas ir apribojimas, tyčinis aplaidus ir klaidinantis darbinių užduočių formavimas. Žmogaus teisių pažeidimas pasireiškė pastoviu ir ūmiu ignoravimu, žodiniu tyčiojimusi, provokacijomis konfliktams ir vienašališkumu juos sprendžiant, žodinių susitarimu nesilaikymu, atviru moralės principų nuvertinimu, pažeidžiant žmogaus teises. Priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis neatitiko to laikotarpio makroekonominių vidutinio darbo užmokesčio tendencijų, Lietuvos darbo rinkos atitinkamų pareigų atlyginimų, atlyginimo dydžio, taikyto įmonėje vyriausiojo buhalterio pareigoms iki ieškovo įsidarbinimo (lyginant su V. B. ir L. M. , dirbusių atsakovo įmonėje vyr. buhalteriais, atlyginimų dydžiu), ieškovo kvalifikacijos, darbinės praktikos, ieškovui suteiktų vyriausiojo buhalterio pareigų, užduočių, atsakomybės lygio ir rizikos, prieš tai buvusių ieškovo darboviečių ir jo atlyginimų dydžio chronologinio nuoseklumo ir kitų darbdavių rekomendacijų (LR Konstitucijos 48 str., DK 95 str. 1 d., 186 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nuolat pažeidinėjo darbo drausmę ir netinkamai vykdė savo darbo pareigas, už ką jam buvo paskirtos per ieškinyje nurodytą laikotarpį net 7 drausminės nuobaudos, kurių nei vienos ieškovas neginčijo, t.y. faktiškai sutiko su šių nuobaudų paskyrimu, todėl atsakovas neturėjo pagrindo inicijuoti darbo sutarties sąlygų pakeitimą, didinant ieškovo darbo užmokestį. Tarp ieškovo ir atsakovo, sudarant darbo sutartį, buvo pasiektas susitarimas dėl privalomosios darbo užmokesčio dalies dydžio. Šis susitarimas buvo įtvirtintas darbo sutartyje ir buvo privalomas šalims. Šios darbo sutarties nuostatos privalomumas reiškė, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti, kad atsakovas mokėtų jam darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį, o atsakovas turėjo pareigą mokėti tokias sumas, t.y. darbo sutartyje nurodyta suma nustatė atsakovo pareigos ribas. Mokėti didesnį darbo užmokestį atsakovas pareigos neturėjo. Kadangi ieškovui ne kartą buvo skiriamos drausminės nuobaudos, ieškovo darbo funkcijų atlikimas negali būti vertinamas kaip kokybiškas, nepriekaištingas ar geras darbo pareigų vykdymas, todėl atsakovas neturėjo pagrindo verslo praktikos požiūriu mokėti ieškovui papildomas išmokas. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo preliminaraus susitarimo dėl ieškovo darbo užmokesčio keitimo. Ieškovas darbo sutarties su atsakovu galiojimo metu nesikreipė dėl darbo nuostatų, reglamentuojančių atsiskaitymą už darbą tvarką ir dydį, pakeitimo. Ieškovui darbo sutarties galiojimo metu mokėtas atlyginimas atitiko teisingo apmokėjimo už darbą principo reikalavimus. Ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos, nutraukus su juo darbo sutartį, pasiimti jo asmeninius daiktus (DK 95 str. 3 d., 120 str. 3 d., 151 str., 186 str. 2 d., 3 d., 233 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-04-10 sprendimu atmetė ieškovo L. S. ieškinį dėl nepriskaityto ir neišmokėto darbo užmokesčio, neteisėtai valdomų asmeninių bylų išieškojimo, kaip nepagrįstą ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 3180 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad 2003-11-17 tarp Bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės "R.R.W. MEDICAL TRADE UAB" (darbdavio) ir ieškovo L. S. (darbuotojo) buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 551, pagal kurią nuo 2003-11-17 ieškovas buvo priimtas į darbą vyresniojo buhalterio pareigoms, darbdaviui įsipareigojus mokėti 2975,47 Lt darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos į ieškovo sąskaitą, esančią AB SEB Vilniaus banke. 2005-01-03 darbo sutarties 1.2 punktas buvo pakeistas, nurodant, kad yra pakeičiamos darbuotojo, tai yra ieškovo, pareigos į Vyriausiojo buhalterio pareigas. Šis sutarties pakeitimas buvo patvirtintas atsakovo (darbdavio) ir ieškovo (darbuotojo) parašais. Teismas padarė išvadą, kad, šalims sudarant darbo sutartį, nebuvo pažeisti įstatymo reikalavimai, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys turi sulygti dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas, 2003-11-17 sudarydamas darbo sutartį Nr. 551, o taip pat 2005-01-03 patvirtindamas savo parašu darbo sutarties 1.2 punkto pakeitimą, sutiko su visomis darbo sutarties sąlygomis, dirbo darbo sutartyje sulygtą darbą už darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį. Teismas nustatė, kad 2007-10-25 ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2007-10-25 pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Ieškovas su darbdavio 2007-10-25 įsakymu Nr. 01-11-52aK dėl jo atleidimo iš darbo pasirašytinai buvo supažindintas įsakymo priėmimo dieną. Teismas pažymėjo, jog ieškovas darbo sutarties su atsakovu nutraukimo pagrindo neginčijo. Teismas, įvertinęs bankinės operacijos išrašą, nustatė, kad atsakovas apskaičiavo ir galutinai atsiskaitė su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną, t.y. 2007-10-25, ir ieškovui į sąskaitą pervedė 4604,76 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo, jog atsiskaitymo dieną visa darbo užmokesčio, numatyto aukščiau nurodytoje darbo sutartyje, suma buvo pervesta į ieškovo sąskaitą banke. Teismas padarė išvadą, jog su ieškovu nutraukus darbo sutartį, jam buvo išmokėtas visas darbo sutartimi šalių sulygtas darbo užmokestis, t.y. su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta.
Teismas, vertindamas ieškovo teiginius apie atsakovo pareigą mokėti didesnį, nei šalių darbo sutartimi sulygtą, darbo užmokestį, konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistavo ieškovo ir darbdavio preliminarus susitarimas dėl ieškovo darbo užmokesčio keitimo. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje apklausta liudytoja atsakovo įmonės direktoriaus pavaduotoja E. K. paneigė ieškovo teiginius apie, neva, jos ir ieškovo susitarimą dėl darbo užmokesčio padidinimo, pasikeitus ieškovo pareigoms. Ši liudytoja taip pat patvirtino, jog visus klausimus, susijusius su darbuotojų darbo sutarties sąlygų nustatymu, pakeitimu gali spręsti tik įmonės direktorius, nei E. K. , nei tuo metu įmonėje dirbusiai konsultante R. R. pagal pareigines funkcijas (instrukcijas) tokių sprendimų priėmimas nepriklausė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas darbo sutarties galiojimo metu apskritai nesikreipė į darbdavį su prašymu peržiūrėti darbo sutarties sąlygas, reglamentuojančias darbo užmokesčio dydį. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas nustatyta tvarka kreipėsi į darbdavį dėl darbo užmokesčio padidinimo. Teismas, pažymėjęs, kad LR buhalterinės apskaitos įstatymas sąvokoms „vyriausiasis buhalteris“ ir „buhalteris“ priskiria tą pačią reikšmę, konstatavo, jog buhalterio ir vyriausiojo buhalterio konkrečių pareigų apibrėžimas ir nustatymas yra vidinis kiekvieno darbdavio reikalas, visi darbai susiję su buhalterine apskaita gali būti pavedami ir buhalteriui, ir vyr. buhalteriui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam buvo pavedama atlikti darbus, nepriskirtinus jo kompetencijai. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, jog atsakovas tinkamai vykdė darbo sutartyje numatytas sąlygas, pilnai atsiskaitė su ieškovu, atleisdamas ieškovą iš darbo už pravaikštas įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas pažymėjo, kad teismui pateikti ieškovo skundai, adresuoti atsakovo įmonės direktoriui, pagal jų turinį negali būti vertinami, kaip ieškovo skundai darbo ginčų komisijai dėl jam nepagrįstai paskirtų nuobaudų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas jam paskirtų drausminių nuobaudų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neginčijo, padarė išvadą, kad jis su paskirtomis drausminėmis nuobaudomis sutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad, ieškovui pradėjus dirbti atsakovo įmonėje, darbdavys nebuvo informuotas apie ieškovo atsineštas į darbo vietą asmenines bylas. Jokio dokumento, patvirtinančio šį faktą, surašyta nebuvo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, bei liudytojos E. K. paaiškinimų, teismas konstatavo, kad po atleidimo 2007-11-07 ieškovui atvykus į buvusią darbovietę, atsakovas parengė ir pateikė ieškovui priėmimo-perdavimo aktą dėl ieškovo asmeninių daiktų perdavimo, tačiau ieškovas šio akto nepasirašė, akte išvardintų daiktų nepasiėmė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 18 asmeninių informacinių bylų netenkintinas, kadangi ieškovas konkrečiai neapibrėžė kiekvienos bylos turinio, apimties, individualių požymių, pagal kuriuos būtų galima tokias bylas identifikuoti, ir tik tokiu atveju būtų galima įpareigoti atsakovą tokias bylas ieškovui grąžinti. Teismas iš liudytojos E. K. paaiškinimų nustatė, kad įmonėje yra likę segtuvai, kurie buvo rasti ieškovo darbo vietoje, ir šie segtuvai ieškovui gali būti grąžinti be jokio ginčo (LR DK 95 str. 1 d., 3 d., CPK 98 str. 1 d., 178 str., 185 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas L. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-04-10 sprendimo. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama ir priimtas sprendimas joje, nesilaikant CPK 413 str. reikalavimų, t.y. nepagrįstai maksimaliai ilgai 4,5 mėn. Be to, bylos nagrinėjimas buvo formalus, paviršutiniškas, o teismo sprendimas yra vienašališkas, priimtas nepatikrinus, neįvertinus ir neatsižvelgus į visus ieškovo įrodymus. Ieškovas prašė patikrinti 2008-04-10 16 val. 40 min. ieškovo ir teisėjos A. Bugelevičienės telefoninį pokalbį telefonu Nr. 2616203 ir teisiškai įvertinti teisėjos žodžius pokalbio pabaigoje. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismo sprendimas pagrįstas formaliu darbo sutarties, atsiskaitymu perrašymu. Darbo sutarties nepakeistas tekstas tuo atveju, jei darbdavys pakeičia darbuotojo pareigas į aukštesnes, tačiau nesutinka su darbo sąlygos, susijusios su darbo užmokesčio padidinimu, pakeitimu, nėra įrodymas, kad buvo ir toliau sutarta dėl darbo sąlygų. Pats ieškovo ieškinys teismui ir buvo darbuotojo pozicija nesutartos darbo sąlygos atžvilgiu. Ieškovas prašė pakviesti liudytoją darbdavio atstovę konsultantę R. R. , su kuria ir buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl darbo užmokesčio padidinimo. Darbo kodekse nėra tokio susitarimo sudarymo raštu reikalavimo. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašė atmesti formalius, paviršutiniškus, neturinčius faktinio duomens teismo sprendimo įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas turėtų išsiaiškinti priežastį, dėl kurios pirmosios instancijos teismas nesugebėjo iškviesti liudytojos R. R. duoti parodymus teisme ir apie tai nutylėjo teismo sprendime. Minėta liudytoja, neatvykdama į teismą, pažeidė CPK 191 str. įtvirtintas liudytojo pareigas. Ieškovas prašė pakartotinai kviesti liudytoją R. R. , o jai neatvykus duoti parodymų, laikyti vengiančia teisingumo.
2) Įrodžius R. R. statusą bendrovėje, kad ji buvo formali bendrovės vadovė, kuri tarėsi dėl darbo sąlygų su būsimu buhalterijos vadovu, kuris buvo įdarbintas, būtų galima konstatuoti, kad E. K. melavo pirmosios instancijos teisme, teigdama, jog R. R. pagal pareigas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl darbo užmokesčio padidinimo, taip pat būtų galima konstatuoti, kad dabartiniai įmonės vadovai, ieškovui dirbant joje, nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių bei pareigybių hierarchijos. Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovas prašė kviesti liudytojais buvusius darbuotojus vyr. buhalterius R. B. ir L. M. .
3) Teismo sprendime išdėstyti teiginiai, kad ieškovas darbo sutarties galiojimo metu, apskritai nesikreipė su prašymu peržiūrėti darbo sąlygas, bei, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas nustatyta tvarka kreipėsi į darbdavį dėl darbo užmokesčio padidinimo, turėtų būti laikomi neturinčiais pagrindo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas nesikreipė į darbdavį dėl darbo sutarties sąlygų peržiūrėjimo. Be to, nei Darbo kodekse, nei atsakovo vidaus darbo taisyklėse nėra nustatyta tokio kreipimosi tvarka. Teismas neįvertino darbo santykių nerašytos taisyklės, jog praktikoje, pakėlus darbuotoją tarnyboje, automatiškai, net be kreipimosi į darbdavį, didinamas ir darbo užmokestis, nes atsakingesnėms pareigybėms būna nustatytas aukštesnis pareigybinis koeficientas, tarifinis atlygis ir pan.
4) Buvo pažeistos LR DK 95 str. 1 d. nuostatos, kadangi ieškovas buhalterijos skyriuje faktiškai galėjo laisvai įgyvendinti tik technines darbines užduotis ir teikti konsultacijas, ieškovas negalėjo kontroliuoti didelės (apie 10 darbuotojų) buhalterijos ir tai neginčijamai priklausė pagal pareigų lygį, esant nepalankioms vyr. buhalteriui aplinkybėms buhalterijos skyriuje. „Vyriausiasis buhalteris“ ir „buhalteris“ reikšmės nėra tapačios, t.y. neturi vienodo statuso vadybos požiūriu, kaip ir dažniausiai kvalifikacijos bei patirties atlikti darbus buhalterijoje. Lietuvos profesijų klasifikatoriuje abi pareigybės yra skirtingose profesijų grupėse ir turi skirtingo lygio pareigų aprašymus. Jei LR Buhalterinės apskaitos įstatyme pareigybės minimos šalia, tai tik dėl dalinio pavadavimo galimybės.
5) Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių ir rašytinių įrodymų dėl darbo užmokesčio padidinimo pagrįstumo: ieškovo išdirbto bendrovėje darbo laiko, ieškovo profesinės kvalifikacijos ir darbinės patirties, bendrovės vyr. buhalterio pareigų vertės, likusių bendrovės darbuotojų darbo užmokesčio pokyčių laike, šalies darbuotojų darbo užmokesčio pokyčių laike, pinigų vertės laike – infliacijos, t.y. makro, mikro ir asmeninių ieškovo aplinkybių padidinti darbo užmokestį. Šios aplinkybės yra motyvas vertinti ieškovo neto darbo užmokesčio dydį per mėnesį, kurį turėjo priskaičiuoti atsakovas nuo 2005-01-01, kai ieškovas buvo pakeltas pareigose, pagal nepriskaitytos sumos neto mėnesį dydį – 3000 Lt, vidutinę mėnesinę ieškovo darbo rinkos vertę (ankstesnės ieškovo darbovietės darbo užmokesčio duomuo ir darbdavio rekomendacija), darbų ir atsakomybės atsakovo bendrovėje lygį, ieškovo kvalifikacijos ir patirties lygį, atsakovo vyr. buhalterio pareigų vertės istorinius duomenis, arba kreiptis į personalo konsultantus, kaip ekspertus, kurie suteiktų tyrimų apie analogiško vyr. buhalterio darbo užmokestį darbo rinkoje duomenis. Taip pat patikrinti atrankos būdu buhalterijos darbuotojų, dirbusių ieškovo karjeros metu ir išdirbusių ilgiau kaip 1 metus, darbo užmokesčio didinimo faktą. Ieškovas prašė įvertinti ieškovo objektyvius ieškinio įrodymus.
6) Aplinkybės drausminėms nuobaudoms skirti buvo atsakovo sukurtos, siekiant nutraukti darbo santykius. Tai įrodė ieškovo skundai direktoriui, į kuriuos nebuvo reaguojama nei raštu, nei žodžiu. Darbdavys bandė darbo užmokesčio nepakėlimo aplinkybę grįsti taikytomis nuobaudomis. Ši aplinkybė net neakcentuojama pirmos instancijos teismo sprendime, kadangi drausminės nuobaudos surašytos, praėjus 3 metams nuo darbo santykių pradžios.
7) E. K. buvo pasakyta ir ji žinojo, kad ieškovas atsivežė savo bylas. Be to, ji nurodė, kur jas laikyti ir po to naudojosi ieškovo konsultacijomis, remiantis bylų medžiaga. Nėra įstatyme numatyto reikalavimo surašyti dokumentą, patvirtinantį, jog darbdavys buvo informuotas apie ieškovo atsineštas į darbo vietą asmenines bylas. Teismas pervertino liudytojos E. K. parodymus. Teismas, neatsižvelgęs į ieškinio įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas konkrečiai neapibrėžė kiekvienos bylos turinio. Teismas, manydamas, jog ieškovas nepateikė įrodymų dėl informacinių bylų, galėjo pagal CPK 179 str. pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Be to, teismas, gindamas ieškovo, darbuotojo teises ir savininko turtą, turėjo apžiūrėti ieškovo darbo vietą ir įsitikinti daiktų buvimu. Su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė išlikusį 2005-10-03 informacinių bylų apyrašą.
8) Pirmosios instancijos teismas viešai nenustatė bylos įrodymų tyrimo tvarkos, todėl bylos aplinkybes pagrindžiantys įrodymai buvo tiriami, nesilaikant ieškovo pateiktų įrodymų nuoseklumo arba jie liko visiškai praleisti. Be to, teismas neiškvietė nepriklausomų liudytojų, turinčių aukštą teisinę kvalifikaciją. Ieškovas prašė teisiškai įvertinti pirmosios instancijos teismo aplaidumą, paeiliui aptarti visus pateiktus įrodymus ir patikrinti jų pagrįstumą, apžiūrėti su ieškovu bylas, siekiant nustatyti jų kaupimo pradžią, bei iškviesti liudytojus, ankstesnės darbovietės UAB „SORAINEN LAW OFFICES“ advokatus R. B. ir K. A. , žinančius apie bylų egzistavimą anksčiau. Pirmosios instancijos teismas, paneigęs ieškovo pretenziją informacinėms byloms, nenustatė, kam priklauso bylos. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašė atlikti bylų apžiūrą, dalyvaujant ekspertui, siekiant nustatyti bylose esančių rašytinių dokumentų, pastabų savininką pagal braižą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nei ieškinyje, nei parengiamojo posėdžio metu nenurodė jo prašomos iškviesti liudytojos R. R. gyvenamosios vietos ar darbo vietos adreso, o bylos teisminio nagrinėjimo metu ieškovas pats atsisakė kviesti minėtą liudytoją. Ieškovas, prašydamas iškviesti buvusius jo darbdavius advokatus R. B. ir K. A. , nenurodė, dėl kokių priežasčių tokio prašymo nepateikė pirmos instancijos teisme.
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2008-02-26 parengiamajame teismo posėdyje baigė pasirengti bylą nagrinėti teisme ir teismo posėdį iš esmės paskyrė 2008-03-27, tuo iš esmės laikantis LR CPK 413 str. 3 d. numatyto termino. Tai, kad ieškinys teisme buvo gautas 2007-11-28 ir pasirengimo stadija vyko iki 2008-02-26, iš esmės nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų, nes byla yra sudėtinga ir didelės apimties.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes teismas byloje esančius įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad įrodymai įvertinti neobjektyviai ir teismo sprendimas yra neteisėtas.
Teisėjų kolegija atmeta ieškovo prašymą patikrinti 2008-04-10 16 val. 40 min. ieškovo ir teisėjos A. Bugelevičienės telefoninį pokalbį telefonu Nr. 2616203, nes tai neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka, nėra vykdomas pirmosios instancijos teismo administracinės veiklos patikrinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pats ieškovo ieškinys teismui ir ieškovo, kaip darbuotojo, pozicija ir argumentai, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateiktos dokumentų kopijos (b.l. 201-205) nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes juose nėra bylos nagrinėjimo dalykui teisiškai reikšmingų duomenų.
Apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovo prašymo kviesti liudytoją R. R. , nes esant byloje rašytiniems įrodymams dėl darbo sutarties pakeitimo, nėra teisinės galimybės liudytojų parodymais keisti rašytinių įrodymų turinį. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas mano, kad jis su liudytoja R. R. sutarė žodžiu dėl darbo užmokesčio didinimo, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, būdamas kvalifikuotu teisinių santykių dalyviu ir turėdamas aukštąjį išsilavinimą, supranta ir žino, kad darbo užmokesčio dydis yra šalių susitarimo reikalas. Teismine tvarka negalima reikalauti padidinti darbo užmokestį, nes tuo būtų pažeistas darbo sutarčių laisvės principas.
Pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos E. K. parodymai yra nuoseklūs ir logiški, atitinkantys byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jais abejoti ir rėmėsi. Tai, koks yra privačios įmonės darbuotojų pavaldumo ir vadovavimo modelis, nėra teisiškai reikšminga šios bylos nagrinėjimo dalykui, nes nėra sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos tyrimo. Dėl šių argumentų nėra teisinio pagrindo kviesti liudytojais buvusius darbuotojus vyr. buhalterius R. B. ir L. M. .
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas darbo sutarties galiojimo metu nesikreipė į darbdavį dėl darbo užmokesčio padidinimo. Tai, kad ieškovas mano, kad pagal paprotinę teisę, pakėlus darbuotoją tarnyboje, automatiškai, net be kreipimosi į darbdavį, didinamas ir darbo užmokestis, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių LR DK 95 str. 1 d. nuostatų pažeidimą. Tai, kad ieškovas, dirbdamas pas atsakovą vyr. buhalteriu, save laikė privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, reikalaudamas sau išskirtinio darbdavio dėmesio, nereiškia DK 95 str. 1 d. pažeidimo.
Aplinkybės dėl ieškovo išdirbto bendrovėje darbo laiko, ieškovo profesinės kvalifikacijos ir darbinės patirties, bendrovės vyr. buhalterio pareigų vertės, likusių bendrovės darbuotojų ir šalies darbuotojų darbo užmokesčio pokyčių laike, pinigų infliacijos, t.y. makro, mikro, bei asmeninės ieškovo aplinkybės nesuteikia teismui teisės priteisti ieškovui padidintą darbo užmokestį, kuris nebuvo aptartas rašytine sutartimi su darbdaviu. Vidutinė mėnesinė ieškovo darbo rinkos vertė (ankstesnės ieškovo darbovietės darbo užmokesčio duomuo ir darbdavio rekomendacija), darbų ir atsakomybės atsakovo bendrovėje lygis, ieškovo kvalifikacijos ir patirties lygis, atsakovo vyr. buhalterio pareigų vertės istoriniai duomenys neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas atmeta prašymą kreiptis į personalo konsultantus, kaip ekspertus, dėl analogiško vyr. buhalterio darbo užmokesčio darbo rinkoje duomenų tyrimo, bei prašymą patikrinti atrankos būdu buhalterijos darbuotojų, dirbusių ieškovo karjeros metu ir išdirbusių ilgiau kaip 1 metus, darbo užmokesčio didinimo faktą.
Tai, kad ieškovas neginčijo nustatyta tvarka jam paskirtų drausminių nuobaudų, sukūrė teisines pasekmes ir darbdavio teisę darbo užmokesčio nepakėlimo aplinkybę grįsti taikytomis nuobaudomis.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagal CPK 179 str. pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, bei apžiūrėti ieškovo darbo vietą ir įsitikinti bylų buvimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo asmeninio pobūdžio bylų atsiėmimo. Tai, kad atsakovas siūlo ieškovui kartu peržiūrėti bylų turinį ir jas atsiimti pačiam ieškovui dalyvaujant, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pats ieškovas kritiškai nevertina savo elgesio, atsisakydamas atvykti pasiimti bylų atsakovo pasiūlytu būdu, tuo parodydamas, kad laiko save privilegijuotu asmeniu. Tokiu būdu nėra ieškovo teisių pažeidimo dėl asmeninio pobūdžio bylų atsiėmimo, nes paties ieškovo elgesys nėra adekvatus susidariusiai teisinei situacijai. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymą apeliacinės instancijos teismui atlikti bylų apžiūrą, dalyvaujant ekspertui, siekiant nustatyti bylose esančių rašytinių dokumentų, pastabų savininką pagal braižą, ir kartu su ieškovu apžiūrėti bylas, siekiant nustatyti jų kaupimo pradžią, bei iškviesti liudytojus, ankstesnės darbovietės UAB „SORAINEN LAW OFFICES“ advokatus R. B. ir K. A. .
Tai, kad pats ieškovas save vertina kaip darbdavio nepageidaujamą darbuotoją, su kuriuo darbdavys susidorojo, nesuteikia jokių teisinių privilegijų ieškovui ir neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo persekiojamas už teisėtų reikalavimų pateikimą ir savo teisių gynimą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai ir yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., DK 2 str., CPK 5 str. - 8 str., 177 str.- 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 414 str., 417 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovas turi atlyginti atsakovui 1320 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija mažina atsakovo prašomą priteisti 4860,36 Lt sumą iki 1320 Lt sumos, nes 4860,36 Lt suma viršija maksimalias priteistinas sumas už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo atstovo advokato atstovavimas teisme už vieną valandą 0,15x 800 Lt (MMA)=120 Lt ir už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 1.5 x 800 Lt (MMA)= 1200 Lt, viso 1320 Lt suma (LR CPK 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p., 8.18 p., 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš L. S. 1320 Lt bylinėjimosi išlaidų Bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės "R.R.W. MEDICAL TRADE UAB" naudai.