Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-05 · Byla Nr. 1K-254-468-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
1K-254-468-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Kategorijos
Bylos Nr.: 1K-254-468-2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Vidai Šuminienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,gynėjui adv. V. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi suimtojo įtariamojo K. G., a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, nevedusio, neteisto, gynėjo advokato V. B. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 03 16 d. nutarties, kuria įtariamajam K. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 1 mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2012 03 16 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 2 d. ir 199 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d., 25 str. 3 d. ir 189 str. 2 d., t. y. tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su A. K., Y. A., M. K., D. F., M. K. ir V. K., gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kontrabandą ir toliau neteisėtai jomis disponavo, o būtent:

Vykdant nusikalstamos veikos planą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, pagal skirtą vaidmenį 2012 m. kovo mėn. D. F. nurodymu M. K. parinko kartu su V. K. narkotinių medžiagų gabenimui transporto priemonę ir vairuotojus, kurie gabens šias narkotines medžiagas, o Y. A. Olandijoje įgijo narkotinę medžiagą – kanapių dervą.

Jis 2012 m. kovo mėn. pradžioje, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Didžiojoje Britanijoje, tiksliau nenustatytoje vietoje gavo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą – 220 000 Didžiosios Britanijos svarų, ir gautus pinigus 2012 03 09 d. arba 2012 03 10 d. atvežė į Lietuvos Respubliką, ir perdavė M. K., o pastarasis nurodytus pinigus perdavė V. K., kuris juos atidavė D. F.

2012 03 09 d. A. K. kartu su M. K. automobiliu DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Olandiją, į tiksliai tyrimo metu nenustatytą vietą, kur Y. A. į automobilyje DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą slėptuvę pakrovė apie 80 kilogramų kanapių dervų, kurias A. K. kartu su M. K. 2012 03 11 d. apie 9.00 val. Kalvarijos sav., Salaperaugio kaimo apylinkėse atgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir toliau neteisėtai disponavo minėtomis narkotinėmis medžiagomis iki 2012 03 11 d. 9.30 val., kol juos Kalvarijos sav., Salaperaugio kaimo apylinkėse, kelyje Suvalkai – Kalvarija sustabdė VSAT pareigūnai.

Įtariamasis K. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2012 03 15 d. 8.30 val. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 03 16 d. nutartimi įtariamajam K. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 1 mėnesiui, skaičiuojant nuo 2012 03 16 d. (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.).

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo K. G. gynėjas advokatas V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 03 16 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra aiškiai nepakankamai motyvuota, kadangi joje nurodomi deklaratyvūs argumentai ir motyvai suėmimo taikymo pagrindams pagrįsti. Įtariamajam K. G. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė prieštarauja ne tik šios kardomosios priemonės tikslams, bet ir apskritai kardomųjų priemonių tikslams, prieštarauja šios kardomosios priemonės paskirčiai, o taip pat neatitinka teisingumo, tikslingumo principų, yra aiškiai per griežta, neproporcinga siekiamam tikslui, aiškiai neproporcingai ir bereikalingai sunkina įtariamojo teisinę padėtį. Šia priemone siekiama ne BPK 119 str. numatytų tikslų bei kardomųjų priemonių paskirties.

Skunde dėstoma, kad apylinkės teismas, atmesdamas įtariamojo bei gynybos argumentus, o tiksliau, pareiškėjo manymu, jų net nesvarstydamas ir nevertindamas, neatsižvelgė į tai, kad K. G. buvo sulaikytas ne vykdant nusikalstamą veiką, kaip nurodoma įtarime, o maždaug po savaitės savo namuose, iki tol nebuvo kviestas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną apklausai, nesislapstė, iki sulaikymo K. G. turėjo ir šiuo metu turi pastovią gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, anksčiau neteistas. Teismas neišnagrinėjo šio klausimo visapusiškai ir objektyviai bei sprendė K. G. kardomosios priemonės – suėmimo, pagrįstumo klausimą šališkai ir vadovaujantis tik deklaratyviais teiginiais, arba remiantis tik prielaidomis, tačiau tokioms išvadoms pagrįsti nenurodė pakankamų ir įtikinamų (nei teisinių, nei faktinių) argumentų.

Anot pareiškėjo, apylinkės teismas privalėjo byloje esančius duomenis, kuriais yra grindžiamas suėmimo pagrįstumas, nurodyti ir juos vertinti, tačiau teismo nutartyje tokie duomenys nėra nurodyti. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad prieš prokuroro pareiškimo nagrinėjimą įtariamasis bei jo gynėjas pateikė prašymą susipažinti su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuria remiantis prokuroras grindžia suėmimo skyrimo teisėtumą. Teismas neleido susipažinti su prokuroro pateikta medžiaga, todėl, anot pareiškėjo, yra pagrindas išvadai, jog teisme nagrinėjant prokuratūros prašymą dėl suėmimo skyrimo buvo pažeistos įtariamojo teisės, kadangi nebuvo suteikta galimybė susipažinti su teismui pateiktais įrodymais, kuriais remiantis prokuroras grindė tiek K. G. pareikšto įtarimo, tiek BPK 122 str. numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų buvimą.

Teismų praktikoje nurodoma, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris įtvirtina taisyklę, kad su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos prokuroras pateikia teisėjui, turi teisę susipažinti įtariamasis ir gynėjas. Įtariamasis ar jo gynėjas, nesusipažinę su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriais grindžiamas įtarimas, negali ginčyti jų patikimumo.

Pareiškėjo nuomone, pirmiausia turi būti neginčijami, konkretūs ir pakankami duomenys, kad būtent K. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaip matyti, tokių neginčijamų, konkrečių ir pakankamų duomenų prokuroras teismui nepateikė, kadangi tokią išvadą leidžia daryti skundžiamos teismo nutarties abstraktūs motyvai. Tokia pati nuostata suformuluota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 4 punkte, kur nurodyta, kad „pagal BPK 121 str. 2 d. teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką“. Svarbi ir nekaltumo prezumpcija, kurios esmę sudaro imperatyvas, kad asmuo negali būti laikomas kaltu, kol nėra pakankamai konkrečių ir neginčijamų faktinių duomenų, kad jis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Teismas, priimdamas bet kokius sprendimus, privalo atsižvelgti į pamatinį baudžiamosios teisės principą - kad kaltininkas neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, bet jo kaltumą privalo įrodyti pareigūnai ir teismas, o kol tai neįrodyta, laikoma, kad asmuo nekaltas. Todėl ir pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, pagrindų egzistavimas turi būti įrodytas konkrečiais faktais ar duomenimis.

Teismas, paskirdamas K. G. suėmimą, rėmėsi išskirtinai tik kaltinimo sunkumo ir bausmės griežtumo kriterijumi ir visiškai nepaisė visų aplinkybių vertinimo visapusiškumo bei kompleksiškumo principų. Teismas turėjo vertinti visas aplinkybes kompleksiškai ir visapusiškai, tačiau to nepadarė ir priėmė skundžiamą nutartį įvertinęs tik vieną aplinkybę - nusikaltimo sunkumo ir laisvės atėmimo bausmės griežtumo kriterijų. Todėl teismas, paskirdamas įtariamajam suėmimą, pažeidė BPK normas bei nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo Senato Nutarimo Nr. 50 išaiškinimų ir tuo pačiu teisminės praktikos.

Pareiškėjo manymu, esant tokiai situacijai, BPK 119 str. numatyti tikslai neabejotinai gali būti pasiekti taikant įtariamajam K. G. švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas.

Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjus įtariamojo K. G. gynėjo advokato V. B. skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, kad suėmimo paskyrimo pagrindai ir sąlygos yra, suėmimas įtariamajam paskirtas pagrįstai.

Kardomoji priemonė – suėmimas, gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam kardomoji priemonė – suėmimas, buvo paskirta, vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti faktiniai duomenys leidžia manyti, jog K. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Nors skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti ir neįvertinti duomenys, kuriais grindžiamas suėmimo pagrįstumas, tačiau apygardos teismas atmeta tokius įtariamojo gynėjo skunde išdėstytus argumentus ir konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje nurodytuose bei apeliacinės instancijos teismui pateiktuose dokumentuose yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis K. G. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o skundo argumentai dėl duomenų nepakankamumo ir neginčijamumo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesvarstytini šioje proceso stadijoje, sprendžiant kardomosios priemonės klausimą. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.), o tokių duomenų, kaip jau buvo minėta, teismo nuomone, visgi byloje – yra.

BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, K. G., būdamas jauno amžiaus ir praeityje neteistas, įtariamas apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatytos labai griežtos laisvės atėmimo bausmės, sankcijose už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus nenumatant jokių alternatyvių bausmės rūšių. Griežčiausia K. G. gresianti laisvės atėmimo bausmė - iki 15 metų. Be to, minėtas nusikalstamas veikas įtariamasis galimai padarė ne vienas, o veikdamas pavojinga bendrininkavimo forma – organizuotoje grupėje. Jis nevedęs, dirba įmonėje, kuri susijusi su krovinių gabenimu, tame pačiame ikiteisminiame tyrime įtarimai yra pareikšti ir tos pačios įmonės, kurioje dirba įtariamasis K. G., darbuotojams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Nors, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog K. G. neturi tvirtų socialinių ryšių, nes pastarasis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, tačiau ta aplinkybė, jog įmonės veikla susijusi su krovinių gabenimu, tame tarpe ir užsienyje, bei įtariamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų bei darbo pobūdis suponuoja pagrįstą manymą, jog jis gali turėti ryšių užsienyje, todėl gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė jam gali būti vada slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir dėl to nebus įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

BPK 122 str. 4 d. nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

Kaip jau minėta, K. G. įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, kurios priskiriamos prie apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijų, už kuriuos numatytos griežtesnės negu 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamas veikas, kurių padarymu K. G. yra įtariamas, jis galimai padarė organizuotoje grupėje, iš anksto susitarus, atliekant paskirtus vaidmenis. K. G. galimai veikė su asmenimis, dirbančiais toje pačioje įmonėje kaip ir jis. Nors skunde teigiama, kad ši aplinkybė, jog įtariamasis dirba, buvo sulaikytas namuose, nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro, patvirtina, kad įtariamasis nesislapstys nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau apygardos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir jį atmeta. Įtariamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su neteisėtu disponavimu didelėmis sumomis pinigų bei narkotinėmis medžiagomis, šių medžiagų kiekis leidžia manyti, jog jos buvo gabenamos turint tikslą jas platinti, siekiant gauti didelės turtinės naudos. Nors įtariamasis dirba, tačiau nusikaltimo mastas leidžia manyti, jog pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo ar galėjo būti ne tik darbinės pajamos. Be to, prokuroras nurodo, jog K. G. atžvilgiu pradėtas ir kitas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 2 d. Šios nustatytos aplinkybės pagrįstai teismui leidžia teigti, kad pastarasis, būdamas laisvėje, ir toliau darys nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., ir dėl to nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Skunde nurodomos aplinkybės, kad teismas neleido susipažinti su prokuroro pateikta medžiaga ir taip pažeidė įtariamojo teises, apygardos teismo nuomone, negali nulemti egzistuojančių kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo pagrindų. Teismas pripažįsta, kad BPK 181 str. numato įtariamojo ir jo gynėjo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau ši teisė nėra absoliuti, o prokuroras, pagal atskiri pateiktą prašymą, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitas reikšmingas aplinkybes turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kardomoji priemonė – suėmimas, nėra per griežta įtariamajam K. G., jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 119 str., 121 str., 122 str., 123 str., 125 str., 127 str., 130 str.,

nutarė:

atmesti įtariamojo K. G. gynėjo advokato V. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 03 16 d. nutartį, kuria įtariamajam K. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2012 03 16 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė