Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; uždraudžiant per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį. 2023 m. gegužės 8 d. išregistruotas iš prabuojamųjų asmens duomenų registro (teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš 2025 m. liepos 22 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra juodos spalvos diržas su metaline sagtimi. Kitoje diržo dalyje yra metalinis antgalis. Diržas odinis. Ant diržo matomos dėvėjimo žymės. Diržo ilgis 102 cm, plotis 4 cm (2 t., el. b. l. 38 - 39).

2025 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas. Garso įraše girdima, kaip pranešėja kviečia pagalbą, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodo, kad jos brolis jai rašo, kad sugyventinis muša jų motiną, grasina ją nužudyti, prie savęs laiko nelegaliai ginklą. Pranešėja prisistatė, kaip S. U. (2 t., el. b. l. 16 - 19).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1811797-25 nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas Taivano pramoninės gamybos 6 mm kalibro „SR92“ serijos pneumatinis šratasvydžio pistoletas „SRC“, skirtas šaudyti 6 mm kalibro „BB“ tipo plastikiniais sviediniais. Pateiktas pistoletas yra skirtas pramogai – karinius veiksmus imituojančiam šratasvydžio („airsoft“) žaidimui žaisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1 ginklams nepriskiriamas (sviedinio kinetinė energija nesiekia 2,5 J). Tirti pateikti 12 vnt. sviedinių yra pramoninės gamybos 6,0 mm kalibro „BB“ tipo sviediniai, kurie yra skirti šaudyti iš daugelio modelių 6 mm kalibro šratasvydžio („airsoft“) ginklų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateikti sviediniai nėra šaudmenys. Kadangi tirti pateikti sviediniai nėra šaudmenys, jų tinkamumo šaudyti klausimas nesprendžiamas (2 t., el. b. l. 11 - 15).

2025 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20250622-224451UTC+0300“, kuriame fiksuojamas vaizdas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 1 tarnybinės uniformos. Matoma, kaip pareigūnai atvyksta į iškvietimą. Greitoji medicinos pagalba taip pat yra atvykusi. Lauke, prie daugiabučio namo, pareigūnus pasitinka jauna mergina – ji yra nukentėjusiosios J. M. dukra, S. Pareigūnas Nr. 1 klausia S., dėl ko reikalinga greitoji. S. pasakoja, kad jos mamą grasino nužudyti ir, kad laiko sugyventinis ginklą. Ji pasakoja, kad patėvis A. šiuo metu yra neblaivus, mama irgi šiek tiek išgėrusi. Ji nurodė, kad namuose yra nepilnametis jos brolis, kuris yra (duomenys neskelbtini) m. Visos tarnybos ir S. pakyla liftu į šeštą aukštą, užeina į (duomenys neskelbtini) butą. Bute matoma nukentėjusioji J. M. ir jos sugyventinis A. M.. Pareigūnas Nr. 1 pasikviečia J. į atskirą kambarį pasikalbėti, kambaryje matomas J. sūnus, nepilnametis A. Pareigūnas Nr. 1 prašo J. papasakoti, kas atsitiko, kodėl jos sūnus rašo sesei, kad namuose vyksta negeri dalykai. Pareigūnas Nr. 1 pasižiūri J. kaklą, ir klausia, ar tai sugyventinio darbai. J. pergyvena, sako, kad taip, tai sugyventinio darbai. Pareigūnui Nr. 1 paklausus, už ką taip, J. atsako, kad jie susipyko, dėl ko neįvardija, sako, kad tiesiog susipyko. Užeina į kambarį greitosios pagalbos medikai, klausia, kas atsitiko. J. sako, kad sugyventinis paliko ant kaklo žymes rankomis. Pareigūnas Nr. 1 klausia, ar jis ją smaugė, J. atsako: „nu buvo“, paklausus ar šiandiena, ji palinksi galva – taip. Pareigūnas Nr. 1 paklausia A., apie kokį ginklą jis rašė sesei, jis sako, kad apie ginklą nerašė, bet A. turi ginklą, įvardint kokį negali. 08.10 min. pareigūnui Nr. 1 išėjus į kitą kambarį, matomas, prie televizoriaus ant staliuko padėtas ginklas ir jo priedas. Pareigūnas Nr. 1 ateina į buto virtuvę, ten sėdi A. Pareigūnas Nr. 1 klausia, kodėl yra sužalotas J. kaklas, į ką A. atsako, jog jis turbūt pastūmė. Pareigūnas Nr. 1 grįžta atgal pas J. į kambarį. Jis klausia, kodėl dukra sakė, kad A. grasino nužudyt ją (J.). J. atsako: „nu buvo čia“. J. sūnus A. kalba rusų kalba, jis sako, kad tai jau vyksta ne pirmą kartą, kad policija jau yra buvus maždaug prieš metus. Pareigūnas Nr. 1 klausia J., ar A. ją smaugė, prie sienos spaudė, į ką J. atsako: „nu panašiai. Nu taip, taip buvo. Laikė taip ir šiek tiek mušė. Mušė rankom porą kartų“. Pareigūnas Nr. 1 nueina į kambarį, kuriame yra S., jie kalbasi. S. pasakoja, kad ji gyvena šiuo metu atskirai nuo mamos, anksčiau policija buvo kviesta į šiuos namus, tai buvo maždaug praeitų metų, spalio mėnesį, policija kviesta dėl to paties. <...> Pareigūnas Nr. 1 sako, kad matosi kraujosruvos, ant vienos kaklo pusės, ir ant kitos. Medikė patvirtina. Pareigūnas Nr. 1 klausia J., ar ji rašys pareiškimą, nurodo, kad nerašys. J. pasakoja, kad jie žinutėmis pykosi dieną ir ji autobusu išvažiavo namo viena ir nesulaukė jo. J. yra patikrinamas girtumas. Girdima, kaip komentuojami alkotesterio, jog nustatyta 1,61 promilės. 10.10 min. girdima, kaip kitas pareigūnas sako pareigūnui Nr. 1, kad įtariamojo A. alkotesterio rezultatai 0,00 promilių. <...> 21.20 min. S. informuoja, kad paaiškėjo ir tai, kad mamai nuo sugyventinio buvo trenkta į veidą diržu. Dukra teigia, kad jis dažniausiai mamą taip ir muša, kad neliktų mėlynių. J. rodo į veido sritį ir sako, kad trenkė į veidą su diržu nuo kelnių. <...> Pareigūnas Nr. 3 klausia J., ar A. iš karto ją puolė grįžęs. J. atsako: „jis (A.) tik atėjo, net nenusirengė, jis iš karto per veidą sutrenkė, paskui paėmė tą diržą, miegamajame trenkė. Su dešine ranka trenkė į dešinės pusės žandą. Už plaukų nuvedė į kambarį ir ten paėmė diržą ir sudavė su diržu, paskui sudavė kumščiais per šonkaulius. Iš pradžių mušė virtuvėje, o paskui už plaukų nutempė į miegamąjį. O dusino tai irgi čia (kambaryje) ir pabaigė koridoriuje, nes aš jau norėjau išbėgti, bet jis pasiėmė raktus ir neišleido“. <...> Vaizdo įrašo pabaiga (2 t., el. b. l. 32 - 37).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad grįžus iš darbo į namus, maždaug po 20 minučių grįžo sugyventinis A. M., kuris nieko nesakęs pribėgo prie jos virtuvėje ir trenkė jai kumščiu į veido sritį, tada sugriebė už plaukų ir nutempė ją į šalia esantį kambarį, ten sudavė du smūgius rankomis į šonkaulius, tada iš šalia esančios spintos išsitraukė juodos spalvos odinį diržą ir su juo mažiausiai keturis kartus trenkė į įvairias kūno dalis, tai pat pataikė ir į galvą. Kai baigė mušti diržu, nukentėjusioji J. M. atsistojo ir bandė bėgti iš namų, tačiau A. M. koridoriuje ją pagavęs griebė rankomis už kaklo ir prirėmęs prie sienos pradėjo ją smaugti (1 t., el. b. l. 112 - 115).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, kartu su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystė).

Visuma faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaudamasis ir detaliau neanalizuodamas sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. A. M. pripažino, kad kaltinime nurodytą dieną bei laiku jis, būdamas, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą dešinės rankos delnu J. sudavė per veidą, nestipriai sudavė, tačiau ji galėjo jausti fizinį skausmą. Tada pagriebė jai už plaukų ir nutempė į svetainę. Svetainėje atsimena paėmęs odinį diržą jai sudavė į nugaros sritį, atsimena, kad sudavė du kartus, tačiau galimai galėjo suduoti ir daugiau, nes buvo piktas. Taip pat galėjo kumščiais suduoti ir per šonkaulius, to nelabai prisimena, tačiau taip galėjo būti, nes kaip sako buvo labai piktas. Tada J. norėjo išeiti iš buto, bėgo, jis ją pasivijo ir dešine ranka griebė už kaklo, nesmaugė, bet galėjo suspausti ir dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą.

Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios parodymai, asmens apžiūros protokolas, BPC garso įrašo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas ir kiti teismo ištirti rašytiniai įrodymai. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali sukelti fizinį skausmą sugyventiniai ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaip matyti iš pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Nukentėjusioji informuota apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, įteikus pasirašytinai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką (2 t., el. b. l. 83 - 88), baustas administracine tvarka per 3 metus du kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, abi baudos sumokėtos (2 t., el. b. l. 91 - 93), Sodros duomenimis dirbantis (2 t., el. b. l. 89 - 90). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. M. prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, įpareigojant visą bausmės laiką tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., el. b. l. 173 - 176), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. birželio 22 d., 22.40 val. iki 2025 m. birželio 23 d., 14.12 val. (1 t., b. l. 29 – 32, 36 - 38), todėl šis sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytina į bausmę.

Juodos spalvos diržas su metaline sagtimi, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., konfiskuotinas kaip veikos padarymo įrankis ir sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 2 dalis),

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. (A. M.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 22 d., 22.40 val. iki 2025 m. birželio 23 d., 14.12 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BK 72 straipsnio 2 dalimi, juodos spalvos diržą su metaline sagtimi, saugomą Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., konfiskuoti ir sunaikinti.

A. M. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.