Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-915-720/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-02-25
Bylos Nr.
1-915-720/2015
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-01506-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
R. N.
Baudžiamoji byla Nr. 1-915-720/2015Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01506-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.13.; 1.2.5.4.; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

R. N., a. k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, teistas 2013 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė - 5 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, 2 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir gydytis nuo alkoholizmo, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. N. 2014 m. gruodžio 10 d. apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas peilį, grasino nužudyti sutuoktinę V. N., jai ir dukrai G. S. grasino žodžiais sakydamas „papjausiu“ bei grasino jas išmesti per balkoną, tuo nukentėjusiosioms suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-12-10, valandos nepamena, bet neneigia, kad galėjo būti apie 17.00 val., jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Atėjo į virtuvę, norėdamas pasiimti virtuvinį peilį, nes ketino juo savo kambaryje pjaustyti mėsą ir ją valgyti. Buto virtuvėje rado dukrą G. ir pasakė jai „užmušiu“. Norėjo ją tik pagąsdinti, nenorėjo jos nei užmušti, nei sužaloti. Sakė taip todėl, kad buvo neblaivus ir įpykęs. Kai jis savo kambaryje virtuviniu peiliu pjaustė mėsą ir ją valgė, pamatė praeinančią į vonios kambarį savo žmoną V. ir rankoje laikydamas tą patį virtuvinį peilį pasakė jai „papjausiu“. Kad būtų sakęs, jog ją išmes ją pro buto balkoną, nepamena, bet neneigia, kad galėjo taip sakyti. Tvirtina, kad iš tikrųjų jis neketino papjauti nei savo žmonos, nei dukters, tiesiog žodžiais joms pagrasino, norėdamas jas išgąsdinti. Sužaloti jų taip pat jis nenorėjo. Be to, taip elgėsi tik todėl, kad buvo neblaivus ir savęs nekontroliavo. Būdamas blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs. Dėl šio savo poelgio savo žmonos ir dukters atžvilgiu jis nuoširdžiai gailisi. Kad būtų joms ir anksčiau grasinęs fiziniu susidorojimu neprisimena (b. l. 29 - 30).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais bei kitais bylos rašytiniais duomenimis.

Nukentėjusioji G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos motina V. N., tėvas R. N., ji ir jos mažametė duktė gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tėvas R. N. pastoviai grįžta namo girtas ir triukšmauja, keikia ją ir jos motiną įvairiausiais necenzūriniais žodžiais, būna ypatingai agresyvus, grasina jai ir motinai, kad jas papjaus ir išmes pro balkoną. Jos R. N. bijo ir mano, kad jo grasinimai realūs. 2014-12-10 apie 17.00 val., jis namo grįžo girtas. Tuo metu ji buvo virtuvėje ir gamino valgį. Jis atėjo į virtuvę ir jai pasakė „traukis, man netrukdyk, užmušiu tave, paleisiu žarnas, išmesiu per balkoną“, jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo, grasino tik žodžiais. Po to jis nuėjo į savo kambarį, o ji į savo. Netrukus į jos kambarį įbėgo mama V. ir pasakė, kad tėvas jai grasino peiliu, sakė, kad „papjaus“. Pati ji asmeniškai to momento, kai jis su peiliu rankoje vijosi jos motiną nematė, matė tik link jos kambario atbėgančią motiną ir suprato, kad jis ją užsivijo laikydamas rankoje peilį, nes matė, kaip jis iš virtuvės pasiėmė peilį ir nusinešė į savo kambarį (b. l. 15-16).

Nukentėjusioji V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įgytas jos ir R. N. santuokos metu ir yra bendra jų nuosavybė. 2014-12-10 apie 17.00 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji ėjo į vonios kambarį. Tuo metu jos vyras R. N., kurio kambarys yra priešais vonios kambarį, sėdėdamas minėtame savo kambaryje, virtuviniu peiliu pjaustė mėsą ir ją valgė. Pamatęs ją einančią į vonios kambarį, jis pakilo nuo kėdės ir jai pasakė: „ko čia vaikštai“, pavartodamas dar ir necenzūrinius įžeidžiančius žodžius, minėtą peilį laikydamas pakeltoje rankoje atsuktais į ją ašmenimis pradėjo eiti link jos, sakydamas „papjausiu tave“, tačiau, būdamas girtas, užkliuvo kojomis už kėdės ir parklupo. Tuomet ji įbėgo pas dukrą G. į kambarį ir užsirakino. Duktė iškvietė policiją. Ji jo išsigando ir suprato, kad jis tikrai gali ją papjauti, nes, kaip minėjo, peilio ašmenys buvo atsukti tiesiai į ją, be to, jis buvo agresyvus ir įpykęs. Jis pastoviai jai ir jos dukrai G. grasina, kad su jomis fiziškai susidoros. Įvykio dieną ji puikiai girdėjo, kaip jis ir dukrai G. sakė žodžius „papjausiu, paleisiu tau žarnas“. Mano, kad jo grasinimai yra realūs, todėl jo bijo, tuo labiau, kad jis pastoviai geria ir neblaivus būna agresyvus (b. l. 20 - 21).

2014 m. gruodžio 12 d. akistatos protokolai patvirtina, kad nukentėjusiosios G. S. ir V. N. patvirtino savo duotus parodymus, o R. N. patvirtino nukentėjusiųjų duotus parodymus ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 17, 22).

2014 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5).

2015 m. sausio 20 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas peilis, 2014 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

2014 m. kovo 24 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patrulio T. D. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) vyko smurtas artimoje aplinkoje (b. l. 7-8).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos atveju, kaltinamasis rankoje laikydamas peilį, grasino nužudyti sutuoktinę V. N., jai ir dukrai G. S. grasino žodžiais sakydamas, kad ją papjaus bei grasino jas išmesti per balkoną, todėl, teismo vertinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios pagal grasinimų išraišką ir kitas aplinkybes turėjo rimtą pagrindą bijoti, kad grasinimai bus įgyvendinti.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo R. N. visišku prisipažinimu, nukentėjusiųjų V. N. ir G. S. ikiteisminio tyrimo apklausų protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. N. 2014 m. gruodžio 10 d. apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas peilį, grasino nužudyti sutuoktinę V. N., jai ir dukrai G. S. grasino žodžiais sakydamas „papjausiu“ bei grasino jas išmesti per balkoną, tuo nukentėjusiosioms suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. N. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi, prašė bausmę sumažinti vienu trečdaliu (b. l. 64).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltininkas dirba, yra teistas (b. l. 35 - 36), teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 52 - 55), VšĮ „Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė (b. l. 46), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas nuo 2013 12 27 (b. l. 48), tačiau pagal valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą jam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 51). Alkoholio vartojimas skatina agresyvų kaltinamojo elgesį, lemia susilpnėjusią savikontrolę, kas turi įtakos ir jo nusikalstamam elgesiui, nusikalstama veika buvo nukreipta prieš šeimos narius – sutuoktinę ir dukrą, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, priduotas saugojimui į Santakos PK ūkio dalį (b. l. 12) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip menkavertis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 351 str., 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir visu bausmės atlikimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir visu bausmės atlikimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsnių nustatytomis įskaitymo ir bausmių keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę įskaityti R. N. laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė