Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-22 · Civilinė byla Nr. 2S-28-232/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
2S-28-232/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16665-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
L. D., T. D.
Atsakovas
AB bankui „Swedbank“
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-28-232/2012Teisminio proceso Nr.2-01-3-16665-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2.;121.21.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (ieškovų) L. D. ir T. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų L. D. ir T. D. ieškinį atsakovui AB bankui „Swedbank“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui prašydami pripažinti kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.2.1 bei 11.2.2 ir 11.2.4. p. nuostatas, įtvirtinančias atsakovo teisę prieš terminą nutraukti sutartį, esant sutarties bendrosios dalies 11.2.1.1, 11.2.2.1 punktų pažeidimams, negaliojančiomis ab initio; pripažinti atsakovo AB bankas „Swedbank“ vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo nutraukimo momento t.y. nuo 2011-02-08; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus iš ieškovams T. D. ir L. D. nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo, 0,1442 ha ploto, uniklaus Nr., Gobergiškės k., Klaipėdos r. sav., žemės sklypą, 0,1500 ha ploto, unikalus Nr., Gobergiškės k., Klaipėdos r. sav., nebaigto statyti gyvenamojo namo, 21 proc. baigtumo, esančio Klaipėdos r. sav. Gobergiškės k.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų L. D. ir T. D. ieškinį dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Išaiškino ieškovams, kad jie turi teisę kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Teismas nurodė, jog kreditoriaus (atsakovo) teisių, susijusių su restitucijos taikymu, atsiradimas kurį sąlygoja ginčijamas vienašalis kreditavimo sutarties nutraukimas bei aplinkybė, kad kreditorius šiomis teisėmis pasinaudojo nukreipdamas savo reikalavimo teisės patenkinimą į įkeistą ieškovų turtą, leidžia konstatuoti, kad ieškovų reikalavimas yra susijęs su daiktinėmis teisėmis. Nors ieškovų reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra išvestinis, tačiau ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – priverstinių skolų išieškojimo veiksmų iš ieškovams priklausančių nekilnojamųjų daiktų sustabdymas yra tiesiogiai susijęs su ieškovų daiktinėmis (nuosavybės) teisėmis į nekilnojamuosius daiktus, esančius Gobergiškės k., Klaipėdos r. Todėl pagal LR CPK 31 str. 1 d. ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu yra teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, šiuo nagrinėjamu atveju Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai L. D. ir T. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį. Nurodė, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu bei negaliojančiu yra neturtinio pobūdžio. Ieškovai reiškia ieškinį dėl teisių pripažinimo, kurį patenkinus gali būti atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra, nekeičiant grąžintino kredito sumos dydžio. Ieškovai pareikštu ieškiniu neprašo taikyti restitucijos ir tai negali būti išvestiniu reikalavimu, nes šiuo ieškiniu ieškovai neginčija atsakovo teisės pasinaudoti nukreipimu savo reikalavimą patenkinti iš įkeisto ieškovų turto, o prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus iš ieškovams nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų – nėra susijęs su ieškovų daiktinėmis teisėmis į nekilnojamuosius daiktus bei nėra reikalavimo dėl daiktinių teisių į nekilnojamąją daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo LR CPK 31 str.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (LR CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio teismingumo. LR CPK 5 straipsnio 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį (skundą). Atsisakydamas priimti ieškinį, teismas nurodė, kad ieškinys neteismingas šiam teismui ir turi būti paduodamas remiantis išimtinio teismingumo taisyklėmis (LR CPK 31 str.). Sprendžiant dėl bylos priskirtinumo visada būtina įvertinti, kad teismai kompetentingi spręsti visus ginčus dėl teisės (Konstitucijos 30 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.), o civilinės bylos teismingumo instituto paskirtis yra civilinio proceso tvarka nagrinėti priskirtinų bylų paskirstymas tarp bendrosios kompetencijos teismų. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, todėl teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovai L. D. ir Tomas D. V. miesto 1 apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydami pripažinti kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.2.1 bei 11.2.2 ir 11.2.4. p. nuostatas, įtvirtinančias atsakovo teisę prieš terminą nutraukti sutartį, esant sutarties bendrosios dalies 11.2.1.1, 11.2.2.1 punktų pažeidimams, negaliojančiomis ab initio; pripažinti atsakovo AB bankas „Swedbank“ vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo nutraukimo momento t.y. nuo 2011-02-08. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiama 2011-11-03 nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nurodant, kad jis turi būti reiškiamas remiantis išimtinio teismingumo taisyklėmis (LR CPK 31 str.).

Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

Nagrinėjamu atveju, ieškovui prašant pripažinti kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1 bei 11.2.2 ir 11.2.4. p. nuostatas negaliojančiomis ir pripažinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu bei negaliojančiu, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimai kyla iš sutartinių kredito sutarties santykių, reglamentuojamų CK 6 knygos XLII skyriaus normomis, t.y. ginčijamas sandorio nutraukimas. Byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ar naudojimosi juo. Sprendžiant ieškinio priėmimo, teismingumo klausimą, svarbu nustatyti, ko ieškovas ištikrųjų siekia ieškiniu. Išnagrinėjus bylą ir galimai patenkinus ieškovo reikalavimus, tarp šalių būtų atkurti prievoliniai santykiai, šalys ir toliau privalėtų vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus t.y. atsakovo prievolė susijusi su kredito suteikimu ir ieškovų prievolė susijusi su gauto kredito grąžinimu, palūkanų mokėjimu sutartyje numatytomis sąlygomis išliktų. Šiuo ieškiniu ieškovai neginčija atsakovo teisės pasinaudoti nukreipimu savo reikalavimą patenkinti iš įkeisto ieškovų turto, o prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nėra laikytinos reikalavimu dėl daiktinių teisių į nekilnojamąją daiktą. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl prievolinių santykių, kuriems išimtinio teismingumo taisyklė nėra taikoma.

Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.), šiuo atveju taikytina bendra teismingumo taisyklė, įtvirtinta CPK 29 straipsnyje, ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo - juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo 2011-11-03 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Liuda Uckienė