Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus atstovei I. Š.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, suinteresuoti asmenys V. V., L. V., suinteresuotas asmuo ir institucija, teikianti išvadą byloje, Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą ir papildomai paaiškino, kad jos dukra V. V. serga. Kai ji vykdo gydytojų nurodymus ir vartoja paskirtus vaistus, viskas gerai, tačiau kai nustoja vartoti vaistus, viskas pablogėja, ji nebegali savimi pasirūpinti, nieko nesprendžia. Tokiais atvejais teko ją kelis kartus vežti į ligoninę, kad padėtų. Su kiekvienu atveju atsigauti dukrai vis sunkiau ir gali įvykti negrįžtamų pakitimų. Nori tapti dukros globėja bent jau sveikatos priežiūros srityje, kadangi kitaip be pačios V. V. parašo ir sutikimo nepriima į ligoninę, neteikia jai jokios informacijos apie dukros sveikatos būklę. Dukra šiuo metu gyvena atskirai, nes pati taip nori, jos dažnai bendrauja telefonu, po kelis kartus per dieną. Kol vartoja vaistus, V. pati susitvarko buitį, moka mokesčius, pati drabužius išsirenka, valgyti nusiperka ir pasigamina. Gaila tik, kad nenori ir nepriima jokios pagalbos. Turėjo kažkada draugą, bet išsiskyrė ir jos liga labai paūmėjo tada dėl to. Nepavyksta jai sutikti gero žmogaus gyvenime. Jei dukrai reikėtų kuo nors rūpintis, tai ją labai apsunkintų. Verslu ji taip pat negalėtų užsiimti, nes dėl rūpesčių liga paūmėtų. Ji turėjo išsiėmusi (duomenys neskelbtini), darė (duomenys neskelbtini), bet ją visi apgaudinėjo, todėl nutraukė veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. V. gimė (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo L. V. yra jos brolis, pareiškėja A. V. yra jos motina. Jos tėvas J. V. (duomenys neskelbtini) mirė. VĮ Registrų centras Gyventojų registro duomenimis V. V. netekėjusi ir duomenų apie vaikus nėra. V. V. diagnozuota paranoidinė šizofrenija.

Dėl V. V. pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikrose srityse.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.

Byloje pateikta 2020 m. liepos 16 d. Utenos rajono socialinių paslaugų centro išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“. Išvadoje nurodyta, kad V. V. iš dalies geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus naudodamasi kito asmens pagalba šiose konkrečiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje – komercinėje veikloje; savitvarkos įgūdžių srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje. Ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai sveikatos priežiūros srityje ir ši sritis yra V. V. labiausiai problematiška, kadangi bandydama realizuoti savo teisę, tikėtina realiai, gali nukentėti ir sukelti pavojų aplinkiniams, todėl šioje srityje jai reikalinga absoliuti kito asmens (medikų, šeimos) priežiūra ir pagalba.

V. V. Utenos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2021 m. sausio 11 d. gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateiktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvados ir atsakymai į teismo užduotus klausimus.

Išvadoje nurodyta, jog V. V. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl ko negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; šeimos santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus. V. V. ribotai, su kitų asmenų pagalba, gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; sveikatos priežiūros; darbo teisinių santykių srityje. V. V. nustatytas psichikos sutrikimas netrukdo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, bei asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių, balsavimo teisės srityje.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. V. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nėra įregistruotų pateiktų išankstinių nurodymų.

Tam atvejui, kai psichikos ligonis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, kai tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu ir įstatymo reglamentuojama tvarka nustatyti neveiksniam psichikos ligoniui globą ir paskirti globėją.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.

Civiliniame kodekse civilinis veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Civilinis veiksnumas priklauso nuo dviejų aplinkybių: nuo amžiaus ir nuo asmens psichinės būklės, t. y. nuo gebėjimo ir galėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Pripažinimas neveiksniu - tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę kreiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o visus tokio asmens klausimus sprendžia teismo paskirtas jo globėjas.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose Nr. R(99) 4, kur pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Šį principą iš esmės atitinka riboto civilinio veiksnumo institutas ir veiksnumo apribojimo suinteresuotam asmeniui pasekmės, suteikiančios šiam asmeniui teisę su rūpintojo sutikimu atlikti tam tikrus veiksmus ir sudaryti tam tikrus sandorius, taip pat paliekančios asmeniui teisę pačiam sudaryti kasdieninius smulkius sandorius (CK 2.11 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais. Minėtai teismo ekspertų išvadai pateikti teismo ekspertams pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 214 straipsniu, būtų atsisakę pateikti išvadą arba prašę pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais surinktais įrodymais. Nors ekspertų išvada yra gana motyvuota, paremta byloje esančiais duomenimis, byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, tiesioginiu V. V. išsamiu ištyrimu, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus teismui trūksta išvadoje motyvų dalyje dėl to, kodėl ekspertų nuomone V. V. sveikatos priežiūros srityje gali ribotai, su kitų asmenų pagalba, suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, siekdamas suinteresuoto asmens V. V. socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens V. V. psichikos būklei, ji pripažįstama neveiksnia ir ribotai veiksnia tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai ir kuriose ji nesupranta ar iš dalies nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali valdyti. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, atsižvelgia ne tik į suinteresuoto asmens V. V. fizinę ir psichikos būklę, bet ir į jos amžių, elgseną šiuo metu, jos gebėjimus, taip pat į keliamą grėsmę sau, kadangi ji, būdama nekritiška savo elgesiui ir ligai, gali nukentėti pati, kelti grėsmę kitiems asmenims. Iš dalies atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės aktą, taip pat atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie V. V. sveikatos būklę, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus apie asmens norą ir galimybę pasirūpinti savimi, pačios V. V. ir jos atstovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad V. V. iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti šiose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; darbo teisinių santykių srityse; V. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityje - dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje bei asmeninių neturtinių santykių srityse - sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus.

Atsižvelgiant į tai ir vykdant CPK 468 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą teismo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ir kuriose asmens veiksnumas apribojamas, sąrašą, V. V. pripažintina ribotai veiksnia šiose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; darbo teisinių santykių srityse, o dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus srityse asmuo pripažintinas neveiksniu (CK 2.10 straipsnis, 2.11 straipsnis, CPK 468 straipsnis, 473 straipsnis).

Teismas taip pat nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti V. V. neveiksnia ar ribotai veiksnia turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, bei asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių, balsavimo teisės srityje, todėl šioje dalyje pareiškimas atmestinas.

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir nėra ribojamos.

Dėl globos (rūpybos) V. V. nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

CPK 505 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jeigu šis asmuo nėra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą ir paskirti globėją ar rūpintoją toje srityje. CPK 468 straipsnio 4 dalyje ir 473 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos (rūpybos) nustatymo ar globėjo (rūpintojo) šiam asmeniui paskyrimo klausimai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. V. gimė (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo L. V. yra jos brolis, pareiškėja A. V. yra jos motina, jos tėvas J. V. (duomenys neskelbtini) mirė, VĮ Registrų centras Gyventojų registro duomenimis V. V. netekėjusi ir duomenų apie vaikus nėra. V. V. nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumas. Pareiškėja A. V. prašo paskirti ją dukros globėja (rūpintoja).

CPK 508 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių.

Nustatyta, kad VĮ Registro centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis V. V. vardu registruoto nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto nėra. Jai teisės aktų nustatyta tvarka paskirta ir mokama šalpos neįgalumo pensija – (duomenys neskelbtini) EUR, našlių arba našlaičių pensiją – (duomenys neskelbtini) EUR, transporto išlaidų kompensacija – (duomenys neskelbtini) EUR per mėnesį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, V. V. pripažinus ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; darbo teisinių santykių srityse, ir pripažinus neveiksnia dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus srityse, V. V. nustatytina globa (rūpyba) (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.239 straipsnio 1 dalis).

CPK 507 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad skiriant globėją ar rūpintoją, turi būti atsižvelgta į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam reikalinga globa ar rūpyba, taip pat, jeigu galima, į globos ar rūpybos reikalingo asmens pageidavimus.

A. V. sutinka būti V. V. globėja (rūpintoja); suinteresuotas asmuo L. V. neprieštarauja, kad jo motina būtų paskirta sesers globėja (rūpintoja); pati V. V. neprieštarauja, kad jos motina būtų paskirta jos globėja (rūpintoja); institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius siūlo tam tikrose srityse neveiksnia ir ribotai veiksnia pripažintos V. V. globėja (rūpintoja) skirti jos motiną A. V., kuri yra sveika, neteista, administracine tvarka nebausta.

Todėl A. V. sutinkant, suinteresuotam asmeniui ir institucijai, teikiančiai išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui pritariant, suinteresuotam asmeniui L. V. neprieštaraujant, atsižvelgiant į tai, kad A. V. šiuo metu rūpinasi savo dukra, V. V. neprieštarauja, kad jos globėja (rūpintoja) taptų jos motina, neveiksnia ir ribotai veiksnia pripažintinos V. V. globėja dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; šeimos santykių; gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus; sveikatos priežiūros srityse, ir rūpintoja asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir kita; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių ir darbo teisinių santykių srityse, skirtina jos motina A. V. (CK 3.242 straipsnis, CPK 508 straipsnis). Turto administratoriaus paskyrimo klausimas nesprendžiamas, kadangi savo vardu registruotų nekilnojamųjų ar privalomų registruoti kilnojamųjų daiktų V. V. neturi, be to, jos veiksnumas asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais nėra ribojamas (CK 3.245 straipsnis).

A. V. išaiškintina, kad neveiksnaus tam tikrose srityse ir ribotai veiksnaus tam tikrose srityse asmens globėjas ir rūpintojas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius, o rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat globėjas (rūpintojas) privalo: 1) atstovauti globotinį kaip atstovas pagal įstatymą ir ginti neveiksnaus asmens teises bei interesus be specialaus pavedimo; 2) padėti ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugoti jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje; 3) informuoti globos ir rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, jeigu išnyksta aplinkybės dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; 3) neveiksnaus ir ribotai veiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesais; 4) gauti išankstinį teismo leidimą sandoriams, kurių vertė didesnė negu 1500 EUR, sudaryti; 5) gauti išankstinį teismo leidimą visais atvejais, jeigu globėjas (rūpintojas) nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio (rūpintinio) nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio (rūpintinio) turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio (rūpintinio) daiktinės teisės. Globėjas (rūpintojas) turi teises ir pareigas, nustatytas CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniuose. A. V. taip pat išaiškintina, kad savo, kaip rūpintojo pareigas jis turi vykdyti išimtinai dukros V. V. interesais.

CPK 496 straipsnio nustatyta tvarka sprendimas dalyje dėl globos ir rūpybos nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vykdytinas skubiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 468, 473, 508 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. V. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo;

- nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo;

- paveldėjimo teisinių santykių;

- darbo teisinių santykių.

Pripažinti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje;

- sveikatos priežiūros;

- šeimos santykių;

- asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus.

Nustatyti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pripažintai ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir kita; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; darbo teisinių santykių srityse, rūpybą.

Nustatyti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pripažintai neveiksnia dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; šeimos santykių; gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus; sveikatos priežiūros srityse, globą.

Paskirti A. V., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia tam tikrose srityse ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse pripažintos V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), globėja (rūpintoja).

Išaiškinti A. V. teises būti neveiksnaus tam tikrose srityse ir ribotai veiksnaus tam tikrose srityse asmens atstovu pagal įstatymą ir ginti jo teises bei teisėtus interesus.

Likusioje dalyje A. V. pareiškimą atmesti.

Sprendimą dalyje dėl globos ir rūpybos nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.