Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Šiuo nuosprendžiu už nusikaltimų numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymą, taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas D. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis iki 2016 m. rugsėjo 13 d., tiksliau tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatytų asmenų, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo du šaunamuosius ginklus – fabrikinės gamybos 6 mm kalibro, C kategorijos, revolverį (duomenys neskelbtini) modelio, numeris (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais ir fabrikinės gamybos 9 mm kalibro, C kategorijos, dujinį pistoletą GAP , numeris (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, ne mažiau kaip 9 vnt. fabrikinės gamybos, 6 mm kalibro kraštinio įskėlimo „Flobert“ šovinių, skirtų 6 mm kalibro „Flobert“ tipo revolveriams ir kitiems šio kalibro ginklams, kurie yra šaudmenys, skirti C kategorijų šaunamiesiems ginklams, ne mažiau kaip 6 vnt. fabrikinės gamybos, 9 mm kalibro garsinius šovinius, kurie skirti šaudyti iš įvairių 9 mm kalibro dujinių pistoletų, kurie yra šaudmenys, skirti C kategorijų šaunamiesiems ginklams. A. K. paminėtus du šaunamuosius ginklus ir 15 vnt. šaudmenų, neturėdamas leidimo, laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. rugsėjo 13 d., 15.03 val., kol juos surado ir paėmė policijos pareigūnai. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašė panaikinti 2018 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir jį iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti. Skunde apeliantas nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 13 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), pas namo savininkę D. Č., buvo rasti dujiniai „C“ kategorijos pistoletai, kurie buvo įsigyti jos tėvo S. E. Č.. Apie tai, kad dujiniai pistoletai priklausė jos tėvui D. Č. nurodė kratos protokole ir patvirtino tai savo parašu. Taip pat apie tai nurodė ir nuteistasis A. K. jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau neįvertinus šių faktinių aplinkybių, kurios turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai taikant in dubio pro reo principą, A. K. nepagrįstai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nuteistojo teigimu, šios dvi aplinkybės nevertintos ir visiškai nenagrinėtos, nors jos paneigia apelianto kaltę ir turėtų būti įvertintos apeliacinės instancijos teisme ištyrus įrodymus. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamos bylos atveju teismas turėjo suabejoti tuo, kad esant kratos protokole D. Č. paaiškinimui, jog dujiniai pistoletai priklausė jos tėvui S. E. Č., kaltinamas asmuo (apeliantas) nepagrįstai prisiėmė sau kaltę.Skunde atkreipiamas dėmesys, jog tik 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nauja redakcija, dujinius pistoletus priskyrė „C“ kategorijos ginklams. Iki to laiko, dujiniai pistoletai, garsiniai jiems pritaikyti šoviniai, būdavo laisvai parduodami parduotuvėse ir jokių leidimų nereikėjo. Nebuvo taikoma jokia atsakomybė už įsigijimą. Leidimai galėjo būti gauti iki 2014 metų pagal advokatų paaiškinimus. Kodėl S. E. Č. nesikreipė dėl reikalingo leidimo, ar kreipėsi – nuteistasis A. K. nežino ir negalėjo žinoti, nes ginklai nebuvo jo. Taip pat apeliantas nesidomėjo S. E. Č. reikalais, asmeniniu gyvenimu. Nuteistojo teigimu, asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nenustatyta aplamai, kada S. E. Č. įsigijo leistinus naudoti dujinius pistoletus, kurie buvo leistini tuo metu ir pagal faktines aplinkybes įgyti teisiškai. Apelianto teigimu, būtina pašalinti abejotinas aplinkybes, kurių nepašalino pirmosios instancijos teismas dėl dviejų dujinių pistoletų faktinio savininko nustatymo ir kurios sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį bei visas abejones vertinti kaltinamojo naudai. Nuteistojo manymu tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimą BPK 324 straipsnio 6 dalies pagrindu dėl faktinių aplinkybių įvertinimo - D. Č. paaiškinimo, jog dujiniai pistoletai priklausė jos tėvui S. E. Č., kurį ji pateikė 2016 m. rugsėjo 13 d. kratos metu bei minėtos liudytojos D. Č. apklausimo teisme.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas.Nuteistasis savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino jį kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Baudžiamojo proceso įstatyme įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.).Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą ir atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su nuteistojo ir jo gynėjo argumentais dėl nepagrįsto A. K. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis padarė šią nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl A. K. kaltumo, išnagrinėtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, pernelyg sureikšmino teisiamojo posėdžio metu nuteistojo duotus parodymus, kuriais jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, neįvertino įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumos. Apylinkės teismas visiškai neištyrė, kodėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. tvirtino, kad ginklai ne jo, o E. Č., Tai patvirtina apylinkės teismo posėdžio protokolas. Taip pat netyrė ant kratos protokolo namo savininkės D. Č. nurodytos faktinės aplinkybės, kad rasti ginklai priklauso jos tėvui E. Č.. Tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą a. K. atžvilgiu.Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog neįrodyta, kad A. K. dalyvavo padarant BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir visapusiškai įvertinusi bylos aplinkybes, nustatė, kad A. K. buvo kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis iki 2016 m. rugsėjo 13 d., tiksliau tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatytų asmenų, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo du šaunamuosius ginklus – fabrikinės gamybos 6 mm kalibro, C kategorijos, revolverį (duomenys neskelbtini) modelio, numeris (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais ir fabrikinės gamybos 9 mm kalibro, C kategorijos, dujinį pistoletą GAP , numeris (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, ne mažiau kaip 9 vnt. fabrikinės gamybos, 6 mm kalibro kraštinio įskėlimo „Flobert“ šovinių, skirtų 6 mm kalibro „Flobert“ tipo revolveriams ir kitiems šio kalibro ginklams, kurie yra šaudmenys, skirti C kategorijų šaunamiesiems ginklams, ne mažiau kaip 6 vnt. fabrikinės gamybos, 9 mm kalibro garsinius šovinius, kurie skirti šaudyti iš įvairių 9 mm kalibro dujinių pistoletų, kurie yra šaudmenys, skirti C kategorijų šaunamiesiems ginklams. A. K. paminėtus du šaunamuosius ginklus ir 15 vnt. šaudmenų, neturėdamas leidimo, laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. rugsėjo 13 d., 15.03 val., kol juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė A. K. kaltę grindė kratos protokolo duomenimis, kuriame nurodyta, jog atliekant kratą pas A. K., adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti mobilaus ryšio telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, atminties kortelės, pistoletas „Alfa“ su 9 šoviniais ir dėklu bei dėklas su pistoletu, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su šoviniais ir dėtuve (t.1 b. l. 45 – 51); Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. 30-(U-2737)-IS1-839) (t. 1 b. l. 60 – 64); kaltinamojo A. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 71-73). Visi šie bylos duomenys buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. A. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad prisipažįsta padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Gyvena (duomenys neskelbtini). Turėjo įsigijęs dujinį pistoletą labai seniai dar jaunas būdamas. Tuo metu leidimai ginklams įsigyti buvo nereikalingi. Dar turėjo vieną šratinį ginklą. Ginklai buvo supakuoti dėžėse ir apie juos pamiršo. Blogai vertina savo elgesį (t. 3 b. l. 22). Tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. kaltu neprisipažino bei nurodė, jog name rasti dveji pistoletai su šoviniais yra jo draugės D. Č. tėvo S. E. Č., kuris mirė prieš tris mėnesius. Apie tai, kad D. tėvas turėjo tuos pistoletus, kiek prisimena žinojo. Be to, vieną pistoletą, kuris buvo nebaigtame įrengti vonios kambaryje matė, nes toje dėžėje buvo ir jo asmeninių daiktų. Ar pistoletai buvo registruoti, ir ar D. tėvas turėjo jiems leidimą nežino, be to žinojo, kad jie paprasti dujiniai, tai nesijaudino dėl jų. Visi D. tėvo daiktai į namą (duomenys neskelbtini), kuris registruotas D. Č. vardu, buvo pervežti po jos tėvo mirties. Prieš tai jis, D., jos tėvas ir D. močiutė gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ir dabar gyvena D. močiutė. Kai padėjo pervežti D. įvairius daiktus iš buto (duomenys neskelbtini), pistoletų šių nepastebėjo. Jie matomai buvo parvežti su kitais įvairiais daiktais, kurie buvo sudėti į įvairias pakuotes. Tik vėliau vieną pistoletą, kuris buvo vonios kambaryje pastebėjo. D. tėvas sirgo alzheimerio liga. Jis į namus tempdavo įvairius daiktus, vis grasindavo nusižudyti, padegti namus. Su D., nuolat kaip pora negyvena, tik tiek, kad ji yra vaiko motina. Su D. jokio bendro ūkio neveda, pinigai yra jo, o jos pinigai yra jos. Tik padeda išlaikyti savo dukrą (t. 1., b.l. 71-73).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir davė parodymus, analogiškus duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. K. parodė, kad kratos metu jis pasakė kaip iš tikrųjų yra, kad ginklai priklauso S. Č.. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja neatliko jokio tyrimo dėl ginklų, kad išsiaiškintų. Buvo galima apklausti ir močiutę, ir daug kitų žmonių, tačiau niekas nieko nedarė. D. Č., taip pat, per kratą buvo pasakiusi, kad S. Č. tie ginklai buvo. Kai atvežė jį teismą, prieš tai advokato jis nebuvo matęs. Teismo salėje advokatas pasakė, jog kalbėjo su prokurore, jeigu jis prisipažins kaltu, tai ji nesidraskys. Todėl pirmosios instancijos teisme prisipažino kaltu dėl ginklų įsigijimo, kad gailisi. Tačiau dabar vėl pasidarė, kad kabos. Jau prieš tai laisvės apribojimą už nieką 3 mėnesius pakeitė. Teismo posėdžio metu niekas nesiaiškino, kodėl jis pakeitė parodymus. Rasti ginklai yra ne jo. Žino, kad S. Č. turėjo tuos ginklus, nes jis su D. Č. tuo metu gyveno. S. Č. turėjo sodą, tai vieną ginklą turėjo sode, o kitas buvo namuose (duomenys neskelbtini) kur jis ir gyveno. Vėliau kai jis išvažiavo į užsienį, jo keliai su D. Č. išsiskyrė. Tėvas nupirko jai namus (duomenys neskelbtini), bet jis ten negyveno. Kadangi jo tėvai savo kampo neturėjo, tai D. Č. jo tėvus priėmė į namo pusrūsį, kur yra atskiras butas ir atskiras įėjimas. Pradžioje kai jis grįždavo iš užsienio gyvendavau pas savo tetą (duomenys neskelbtini), tačiau kai jam buvo nustatyti metus laiko apribojimai ir policija naktimis važiuodavo patikrinimus daryti, teta kategoriškai atsisakė, kad pas ją policija važinėtų, todėl jis pas savo tėvus prisiglaudė (duomenys neskelbtini). Ten D. Č. namai, bet ji priėmė jo tėvus, todėl ir jis prisiglaudė tame pusrūsyje. D. Č. viršuje pirmame ir antrame aukštuose gyveno. Kai darė kratą, tai kratą darė būtent pas D. Č. Ginklus pas ją ir rado. Jo daiktų ten visiškai nebuvo. Ginklus rado antram aukšte, o jis gyvena pusrūsyje. Tyrėja nieko nesiaiškino, galėjo apklausti jo tėvus, D. Č., močiutę ir būtų aiškus vaizdas susidaręs. Su D. Č. jie gyveno nuo 2005 m., į užsienį jis išvyko 2008 m., trumpam išvykdavo. Ar D. Č. tėvas turėjo leidimus ginklams nežino. Jis mirė 2016 m. birželio mėnesio viduryje. Paskutiniu metu jis gyveno (duomenys neskelbtini). Kur yra tie ginklai nežinojo. Kai padarė kratą, vienas ginklas buvo rastas specifinėje dėžutėje vonios kambaryje. Jo manymu, tie ginklai (duomenys neskelbtini) atsirado per kraustymąsi. Kraustėsi gal 2014 m. ar 2013 m. Pačiame stambiajame kraustymesi jo nebuvo, nes buvo išvykęs. Visi kiti kratos metu išimti daiktai, tai gal D., o gal D. tėvo. Antram aukšte buvo tik jam priklausančių kažkokių dokumentų rasta tose dėžėse. Dėl jo dokumentų rastų virtuvės stalčiuje, tai gali paaiškinti jog kai atvažiuoja naktį patikrinti policija eina į D. Č. namus, todėl tie dokumentai ten buvo padėti. Skambina, kad jie prie durų stovi, tada jis pakyla laiptine ir tie dokumentai visą laiką po ranka yra. Teisme pasakė, kad tie ginklai yra jo, nes daug lėmė. Jau buvo „užknisę“, nes nuo 2015 m. neturėjo gyvenimo. Per posėdį advokatas pasakė, kad jeigu jis prisipažįsta, tai tai bus sumažinta trečdaliu bausmė, nes ji du metus norėjo paprašyti. Jis neturėjo savo apsisprendimo laisvės (t. 3 b. l. 69 – 73).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta D. Č. parodė, kad šiuo metu jokių santykių su A. K. neturi yra tik priėmusi jį gyventi. Bendro ūkio neveda, nėra šeimos nariai ar sugyventiniai tik yra bendro vaiko tėvai. Ginklus rado maždaug 2016 m. rugsėjo mėnesį kai darė kratą. Ji kratos metu pasakė, kad rasti ginklai yra jos tėvo, nes žinojo, kad tėvas juos turėjo, ji ir ant kratos protokolo pasirašė, kad tai jos tėvo ginklai. Tėvas maždaug 2008 m. buvo užpultas, kai nusiiminėjo pinigus iš bankomato, todėl jis pasiėmė kažkokį šaratinį ginklą, ar tai pistoletą. Vieną pistoletą jis nusivežė į sodą, kad apsisaugoti, o kitą jis išsikeitė į dujinį su draugu. Buvo toks atvejis vienas, kad ji paklausė A. K., ar čia rimtas ginklas ar ne, tai A. numojęs ranka pasakė, kad tai žaisliukas. Kai įsigijo namą (duomenys neskelbtini), tėvas pas ją kraustėsi ir su dėžėmis matomai atsivežė ginklus, nes ji nežinojo, kad pas ją yra tie ginklai. Kai padarė kratą pasimatė. Buvo toks atvejis 2015 m. pavasario pabaigoje vasaros pradžioje, kad jos tėvas dar būdamas (duomenys neskelbtini) triukšmavo girtas, rėkė, kad nušaus, kas jį vėl apvogė. Ji su A. K. mama kvietė greitąją ir policiją, kad išvežtų jį išblaivyti. Jos tada ieškojo (duomenys neskelbtini) ginklų, bet nerado ir ji tuos ginklus pamiršo iki to, kol padarė kratą ir juos pas ją name rado. (duomenys neskelbtini) yra jos namas. Jame yra pusrūsis, pirmas ir antras aukštai. Kadangi A. K. tėvus antstoliai išmetė iš jų nuosavo namo, tai ji juos priglaudė, nes A. sesuo prašė, kad padėtų. Jos yra pirmas ir antras aukštai. Dėžes su ginklais rado jos aukšte. Kai vyko bylos A. K. gyveno pas savo tetą (duomenys neskelbtini), bet kai jį nuteisė ir turėjo policija važiuoti tikrinti naktį ar jis miega namie, teta atsisakė jį laikyti, dėl to jo mama ir sesuo paprašė, kad ji leistų A. K. prisiglausti pas juos pusrūsyje. Jos ir A. K. vaikas gimęs (duomenys neskelbtini). Jie nesusituokę gyveno pas jo tėvus (duomenys neskelbtini). Nuo 2011 m. jų keliai išsiskyrė, nes jis išvažiavo į užsienį, tėvus iškraustė iš to namo antstoliai. Bendras ūkis pakriko. Tėvystė yra registruota. Alimentus vaiko išlaikymui ji yra prisiteisusi. Kratoje ji iš karto pasakė, kad ginklai jos tėvo. Ar ką nors rado A. K. nežino, kompiuteris rastas buvo jos. Gal ir buvo kas iš senų A. daiktų. Nes kai jie gyveno (duomenys neskelbtini) pas A. K. tėvus, tai buvo bendras ūkis ir jie kartu viename kambaryje laikė daiktus. Kai A. išsikraustė, tai visus daiktus jo krovė ir vežė į (duomenys neskelbtini) gatvę. O kai tėtis nupirko (duomenys neskelbtini) namą, tai aš vėl su tais daiktais kraustėsi į (duomenys neskelbtini) namą. Matomai taip ir išėjo, kad kažkokius tai A. daiktus ji ir parsivežė. Kaip A. daiktuose atsirado ginklas nežino. Tėtis mirė (duomenys neskelbtini), o krata buvo tais pačiais metais rugsėjį. Tėvas turėjo dalį daiktų (duomenys neskelbtini), ir dalį daiktų laikė (duomenys neskelbtini). Ginklus tikrai pamiršo. Kai pasakė, kad tie ginklai juokingi, tai nesureagavo, suprato, kad tėvas juos pirko tik pagąsdinimui (t. 3 b. l. 73-75).Liudytoju, pirmosios instancijos teisme, apklaustas E. K. parodė, jog pažinojo E. S. Č., jie užaugo Vilijampolėje. Jie susitikdavo, alaus išgerdavo, televizorių kartų pažiūrėdavo. Gal prieš 8-10 metų pakvietė jis ateiti pažiūrėti ir nuorinti sistemą. Buvo toks incidentas, kad kai atvažiavo pas E. S. Č. vakare pažiūrėti televizorių, jis pasakė, kad jį buvo užpuolę. Ir pasakė, kad ginklą įsigys, nes jam reikia. Po kurio laiko jis įsigijo tą ginklą ir pasakė, kad jau turi, ir, kad dabar bus saugesnis. Tai buvo apie 10 metų atgal. Jie turėjo vienas kito telefonus, pasiskambindavo. Jis vėliau persikė iš Vilijampolės gyventi kitur ir po kurio laiko jam paskambinusi moteris, pasakė, kad S. miręs, kad atsitiko nelaimė, kad rastas jo ginklas. Klausė ar galiu paliudyti, kad jis turėjo, pasakiau, kad galiu patvirtinti ką girdėjau. Kalbėdavome su juo, alų gerdavome. Tą ginklą jis matė, bet negali pasakyti koks jis. Buvo mažas pistoletukas. Jis pats pasakė, kad pirko dujinį. Ginklą matė du kartus, bet ne skirtingus. Matė juodą pistoletuką. Nesakė, kad turi daugiau. Iš kur įsigijo neaiškino, o jis per daug nesidomėjo tuo reikalu. Kai jie bendravo, tai Č. gyveno (duomenys neskelbtini). Tai buvo apie 8-10 metų atgal. Paskutinį kartą matė 3 – 4 metai atgal (t. 3 b. l. 75-76).Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų įrodymų visuma nepatvirtina, kad A. K. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-788/2016). Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Reikiamais atvejais teismas nuosprendyje motyvuoja, ar duomenys gauti teisėtais būdais ir ar laikytini įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje, be parodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, po to išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.Nagrinėjamu atveju skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrindė tik nuteistojo A. K. parodymais pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ir neišdėstė įrodymų, patvirtinančių teismo išvadas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016 ir kt.). Kaip jau minėta, analizuojamu atveju apkaltinamasis nuosprendis priimtas iš esmės atsižvelgus vien į A. K. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus (t. 3, b. l. 22), kur jis pripažino padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir parodė, jog turėjo įsigijęs dujinį pistoletą būdamas dar labai jaunas. Tuo metu leidimai ginklams įsigyti buvo nereikalingi. Taip pat turėjo dar vieną šratinį ginklą. Ginklai buvo supakuoti dėžėse, todėl apie juos pamiršo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu A. K. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo, kategoriškai nepripažino nurodydamas, jog name rasti dveji pistoletai su šoviniais yra jo draugės D. Č. tėvo S. E. Č., kuris mirė prieš tris mėnesius. Apie tai, kad D. tėvas turėjo pistoletus, žinojo. Visi D. tėvo daiktai į namą (duomenys neskelbtini), kuris registruotas D. Č. vardu, buvo pervežti po jos tėvo mirties (t. 1., b. l. 71-73). Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. K. davė prieštaringus parodymus ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tačiau pirmosios instancijos teismas, teisminio bylos nagrinėjimo metu net nebandė šalinti esamų prieštaravimų bei neatitikimų. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (t.3 b.l. 21-23) niekas iš proceso dalyvių neuždavė klausimo ir nesiaiškino aplinkybių, kodėl A. K. pakeitė parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, jog apklaustas apeliacinės instancijos teisme A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pakankamai argumentuotai nurodė priežastis dėl kurių pirmosios instancijos teisme pripažindamas kaltę pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė, tiek pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, A. K. kaltę taip pat grindė kratos protokolo duomenimis, kuriame nurodyta, jog atliekant kratą pas A. K., adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti mobilaus ryšio telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, atminties kortelės, pistoletas „Alfa“ su 9 šoviniais ir dėklu bei dėklas su pistoletu, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su šoviniais ir dėtuve (t.1 b. l. 45 – 51), tačiau nei prokurorė, nei teismas neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, jog kratos protokole yra kratos metu dalyvavusios namo savininkės D. Č. pareiškimas, kad kratos metu rasti du pistoletai priklausė jos tėvui S. E. Č., kuris yra miręs 2016 m. birželio 27 d., ką nurodė ir A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau nei prokurorė, nei pirmosios instancijos teismas, siekiant pašalinti bet kokius prieštaravimus, D. Č. kaip liudytojos net neapklausė. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. Č., patvirtino kratos protokole nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad ji kratos metu pasakė, kad rasti ginklai yra jos tėvo, nes žinojo, kad tėvas juos turėjo. Kadangi tėvas maždaug 2008 m. buvo užpultas, jis įsigijo kažkokį šaratinį ginklą, ar tai pistoletą. Vieną pistoletą jis nusivežė į sodą, kad apsisaugoti, o kitą jis išsikeitė į dujinį. Kai įsigijo namą (duomenys neskelbtini), tėvas pas ją kraustėsi ir su dėžėmis matomai atsivežė ginklus, nes ji nežinojo, kad pas ją yra tie ginklai. Kai padarė kratą tada pamatė. Tai, kad liudytoja D. Č. buvusi A. K. sugyventinė bei tai, kad jie turi bendrą vaiką, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo jos parodymais netikėti ar vertinti juos kaip nepatikimus, kadangi apie tai, kad rasti ginklai priklausė jos mirusiam tėvui, ji nuosekliai teigė jau kratos atlikimo metu, tas pačias aplinkybes liudytoja patvirtino ir apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Tai, kad pas S. E. Č. yra matęs ginklą, patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. K., kuris parodė, jog pažinojo E. S. Č., kadangi kartu užaugo Vilijampolėje. Po E. S. Č. užpuolimo gatvėje, jis įsigijo ginklą ir pasakė, kad dabar bus saugesnis. Ginklą jis pats matė, bet negali pasakyti koks jis. Matė juodą pistoletą.Apkaltinamajame nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, tačiau įrodinėtina byloje aplinkybė pripažinta įrodyta gali būti tik tais atvejais, kai ji nustatyta ištyrus įrodymų visumą, o ne vieną tiesioginį ar netiesioginį įrodymą. Šiuo atveju įrodymų visumos nėra, o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikto prisipažinimo nepakanka asmens kaltei konstatuoti. Įrodinėjimo našta byloje tenka valstybiniam kaltintojui ir ji negali būti perkelta kaltinamajam. Kaltinamasis gali sutikti duoti parodymus arba atsisakyti tai daryti, tačiau jis neturi pareigos rinkti savo nekaltumo įrodymų. Kaltinamajam netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą, todėl būtina įvertinti, jog šis asmuo gali ir meluoti, fantazuoti ar sąžiningai klysti. Nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Remiantis išdėstytu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendį A. K. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. K. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, padarius išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.