Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškis) prokurorės Dianos Suvaizdytės-Makšimienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2025 m. sausio 27 d. apie 16.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo tėvui N. P. užsimojęs peiliu, juo grasindamas ir sakydamas: „Užlenksiu, užmušiu“, taip sukeldamas realų pagrindą nukentėjusiajam N. P. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti N. P. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.

M. P. parodė, kad 2025 m. sausio 27 d. sukonfliktavo su tėvu. Pripažįsta, kad tėvo atžvilgiu pasakė įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius, pamatęs peilį ant stalo jį paėmė į ranką ir užsimojo. Pripažįsta, kad supykęs galėjo pasakyti grasinančius žodžius, tačiau nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nesiekė, norėjo tik pagąsdinti. Supranta, pripažįsta, kad buvo agresyvus ir tėvas tikrai galėjo išsigąsti. Gyvena kartu su tėvais (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 27 d. pavakare, tikrai galėjo būti tokiu laiku, koks ir nurodytas įtarime, parūkęs iš lauko grįžo į kambarį, tėvas tuo metu buvo kambaryje. Tėvas pradėjo jį mokyti, kaip gyventi, siūlė važiuoti gydytis. Tėvui atsakė, kad jis pats kreiptųsi į gydytojus, nuo stalo paėmė virtuvinį peilį ir su juo pagrasino tėvui. Tėtis, pamatęs jo rankoje peilį, kažką dar jam pasakė ir išėjo į kitą kambarį, užsidarė duris. Tada jis peilį padėjo kažkur virtuvėje, nuėjo ir atsigulė į lovą. Išgirdo, kad tėvas skambina policijai, apsirengė, išėjo į kiemą ir laukė pareigūnų. Surūkė cigaretę, atvyko pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. Pareigūnai tikrino blaivumą, buvo visiškai blaivus, neparūkęs nei „žolės“, nei apsvaigęs psichotropinėmis medžiagomis. Atvykus pareigūnams tėvas sakė, kad jo bijo. Jis supranta ir pripažįsta, kad jis galėjo tėvą išsigąsti, kai į ranką paėmė peilį ir juo užsimojo. Supranta, kad tėvas išsigando ir jam nebuvo kito pasirinkimo kaip kviesti policijos pareigūnus. Supranta ir labai gailisi dėl įvykusio konflikto. Kai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą 2025 m. sausio 29 d., tada nurodė, kad prisipažįsta iš dalies, buvo sulaikytas išsigandęs, gėda buvo pripažinti, kad grasino savo tėvui. Dabar nuoširdžiai sako, kad pripažįsta pilnai ir labai gailisi. Šiuo metu išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten ir gyvena. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis N. P. parodė, kad 2025 m. sausio 27 d. apie 16.50 val. buvo prieangyje namų, esančių (duomenys neskelbtini), kai jo sūnus M. P., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo kalbėti nebūtus ir tarpusavyje nesusijusius dalykus, todėl jam pasiūlė kreiptis medicininės pagalbos. Jis siūlė kreiptis medicininės pagalbos iš geros valios, kadangi jis žino, kad sūnus ilgai vartojo narkotines medžiagas. Į pasiūlymą kreiptis pagalbos sūnus sureagavo agresyviai ir pasiėmęs peilį nuo stalo atsistojo priešais jį ir užsimojo peiliu sakydamas: „Užlenksiu, užmušiu“. Jis labai išsigando dėl savo gyvybės ir sveikatos, savo sūnų gerai pažįsta, todėl užtikrintai gali nurodyti, kad jo grasinimai yra realūs. Jis nedelsiant išsikvietė pagalbą. Iki kol atvažiavo policija sūnus jį vadino visaip necenzūriniais žodžiais, o jis užsirakino kitoje namo dalyje, nes labai jo bijojo. Prašo iškeldinti sūnų iš namų, kadangi jo bijo. Taip pat yra ankstesnių smurto atvejų, dėl kurių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereikš, pretenzijų neturi.

Liudytoja L. P. parodė, kad konflikto, įvykusio 2025 m. sausio 27 d. tarp jos vyro N. P. ir sūnaus M. P., ji nematė ir negirdėjo, buvo su anūke kituose kambariuose. Sužinojo apie įvykusi konfliktą tik tada, kai pamatė atvykusius į kiemą policijos pareigūnus. Kai išvyko pareigūnai vyras jai sakė, kad sūnus jam grasino užsimojęs peiliu.

N. P. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2025 m. sausio 27 d. apie 16.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sūnus M. P., jam pasiūlius ieškotis medicininės pagalbos, sureagavo agresyviai, užsimojo peiliu sakydamas žodžius: „Užlenksiu, užmušiu“. Jis labai išsigando dėl savo gyvybės ir sveikatos, mano, kad jo grasinimai yra realūs. Prašo nubausti sūnų M. P. įstatymo nustatyta tvarka.

Apžiūros protokole su priedais užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)esantis privatus vieno aukšto namas. Pagalbinėje patalpoje šalia virtuvės ant galimai medinio stalo juodos spalvos skardoje rastas peilis. Peilio rankena juodos spalvos su taškeliais. Peilio geležtė galimai metalinė. Įvykio vietoje rastas tyrimui reikšmingas objektas (peilis) paimtas.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas peilis, kuris buvo paimtas iš įvykio vietos apžiūros metu 2025 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini). Peilio bendras ilgis – 23 cm, peilio rankena – 11 cm, geležtė –12 cm. Peilio rankena plastmasinė juodos spalvos su taškeliais. Peilio rankena ties geležimi nuskilusi 2x1,5x2,3 cm dydžio dalimi.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, už tai asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų (apklausų, apžiūrų protokolai) leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo M. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis 2025 m. sausio 27 d. apie 16.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grasino savo tėvui N. P. jį užmušti, užlenkti, t. y. grasino nužudyti N. P. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, ir tai darė būdamas užsimojęs peiliu. Dėl tokios situacijos nukentėjusysis turėjo realų pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes, kaip jis pats nurodė, gerai žino savo sūnaus būdą. Tai, kad kaltinamasis, kaip jis pats teigia, neketino įvykdyti grasinimų, neturi reikšmės kvalifikavimui, nes jis sudarė įspūdį nukentėjusiajam, jog jo grasinimai gali būti įvykdyti, t. y. jie buvo realūs, ir dėl to N. P. iš karto po tokių grasinimų kreipėsi į policiją.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų apskundęs prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Teismas, skirdamas bausmę M. P., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas nesunkus nusikaltimas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, pasekmes, kaltinamojo asmenybę (dirbantis, praeityje ne kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – 6 mėn. laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant lankytis nukentėjusiojo N. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 4 mėnesių laisvės apribojimo (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (2 paros), 1 sulaikymo parą prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyviosios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant lankytis nukentėjusiojo N. P. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini).

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant M. P. galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyviosios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant lankytis nukentėjusiojo N. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 27 d. iki 2025 m. sausio 29 d. – 2 paras, jas prilyginant 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad M. P., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.