Šiaulių apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-11038-987/2026, kurioje išspręstas pareiškėjų V. ir uždarosios akcinės bendrovės „P.“ prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti nagrinėti pareiškėjos V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl atskirojo skundo esmės

9. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos V. (apeliantės) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju 2025-08-11 vykdomasis raštas Nr. 1-15-417/2023 baudžiamojoje byloje dėl valstybei neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „P.“ nebuvo perduotas antstoliui vykdyti, taigi vykdymo procesas nėra pradėtas, dėl to nesutiktina su teismo išvada, kad prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo turėjo būti pateiktas vykdymo procese antstoliui.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad šalys sudarė taikos sutartį vykdymo procese, kuria išdėstė 58 893,00 Eur piniginės prievolės valstybei sumokėjimą pagal 2025 m. rugpjūčio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-15-417/2023, išduotą baudžiamojoje byloje dėl neturinės žalos valstybei atlyginimo, konstatavo, kad pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo turėjo būti pateiktas vykdymo procese antstoliui ir pateiktas antstolio teismui tvirtinti pagal CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles, taikomas bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka.

13. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai – jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Kitaip tariant, taikos sutarties patvirtinimas nėra galimas, kai teismas nustato, kad ja yra siekiama apeiti kuriuos nors imperatyvius draudimus ar reikalavimus, arba kai jos patvirtinimas gali sukelti padarinių trečiųjų asmenų teisėms ir tesėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju keliamas reikalavimas pagal 2025 m. rugpjūčio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-15-417/2023, išduotą baudžiamojoje byloje dėl neturinės žalos valstybei atlyginimo.

14. Pažymėtina, kad BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai. BPK 113 straipsnyje įtvirtinta, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimas BPK normomis nereglamentuojamas, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.

15. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad paprastai prašymas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios, kadangi priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-93-626/2023).

16. Nagrinėjamu atveju, iš pareiškėjos pateikto prašymo, nėra aišku ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu prašymas išdėstyti neturtinę žalą buvo teiktas, ir ar toks klausimas teisiamajame posėdyje buvo nagrinėjamas ir teismas dėl to nuosprendyje nepasisakė. Konstatuotina, kad apeliantė prašymą išdėstyti priteistą sumą iš juridinio asmens pateikė atskiru prašymu civiliniame procese apylinkės teismui, beveik po dviejų metų išnagrinėjus baudžiamąją bylą.

17. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami, suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 595 straipsnyje numatyta galimybė vykdymo proceso metu išieškotojui ir skolininkui sudaryti taikos sutartį. Taigi, įstatyme nustatyta, kad antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja turėjo kreiptis į antstolį su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir tokiu būdu gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamus padarinius.

18. Pakartotinai pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymo procese, kai civiliniam ieškovui yra išduoti vykdomieji dokumentai, būtent civilinis ieškovas turi teisę realizuoti savo teises ir antstoliui pateikti vykdyti tiek jam išduotus vykdomuosius raštus, tiek ir sudarytus susitarimus, kaip tai numatyta CPK 595 straipsnyje. Taigi, šiuo atveju nesant nagrinėjamoje byloje duomenų ar baudžiamojoje byloje teismo patvirtinto susitarimo ar taikos sutarties dėl civilinio ieškinio atlyginimo Valstybinei mokesčių inspekcijai sąlygų, tvarkos bei termino, nėra pagrindo spręsti ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuria išdėstomas priteistos neturtinės žalos atlyginimas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo bei išaiškino pareiškėjai su tokiu prašymu kreiptis į antstolį remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytomis taisyklėmis.

Dėl bylos baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines normas dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinta tvarka, atsižvelgė į teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl sprendžia atskirąjį skundą netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.