- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- T-1017-932/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- G. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Bausmės vykdymo pradžia – 2017-07-28, pabaiga – 2019-03-28, 1/3 bausmės dalį nuteistasis atliko 2018-02-18. Neatliktos bausmės dalis 2018-09-06 – 6 mėnesiai 22 dienos.
2018 m. rugsėjo 6 d. priimtu nutarimu Nr. 89-32 nutarta taikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad G. J. anksčiau teistas 5 kartus. Kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. 2018-02-22 G. J. skirtas papeikimas už pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis, nuteistasis turi tris vykdomuosius raštus, kurių bendra išieškomų pinigų suma sudaro 1 998,79 eurų. Iki šių metų rugpjūčio 1 d. iš G. J. darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 289,13 eurai ieškinių padengimui. Pagal Utenos r. apylinkės teismo 2017-03-30 nuosprendį iš G. J. priteista nukentėjusiajam L. K. 450 eurų turtinės ir 2 900 eurų neturtinės žalos atlyginti, taip pat priteista 672 eurų Panevėžio teritorinei ligonių kasai ir 100 eurų nukentėjusiajam L. K. advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. G. J. teigia, kad priteistas sumas atlygins, kai išeis į laisvę ir pradės dirbti.
Socialinius ryšius nuteistasis palaiko su mama V. J., gyvenančia (duomenys neskelbtini) ir drauge E. P., gyvenančia (duomenys neskelbtini), pasiskambindamas telefonu, laiškais, yra lankomas pasimatymų metu. Savo santykius apibūdina kaip teikiančius didelį pasitenkinimą, nekritikuojančius, palaikančius. Nuteistasis nevedęs, su sugyventine E. P. susilaukė sūnaus D. J., gim. 2016-05-03. Nuteistasis pasakojo, kad po ankstesnio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, jis planavo sudaryti santuoką su savo drauge, tačiau nespėjo, nes vėl teko atlikti laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad susituoks, kai bus paleistas į laisvę. Ryšys yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Iki nuteisimo G. J. dirbo UAB „V.“ operatoriumi. Apie savo ankstesnes darbo vietas nuteistasis pasakojo, kad UAB „R.“ automobilių plovėjų dirbo laikotarpiu nuo 2012-03-21 iki 2012-10-02 ir nuo 2013-04-12 iki 2014-08-28, taip pat apie 3 mėnesius iš karto, kai buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo lygtinai. Iš darbo išėjo pats, nes atlyginimas buvo per mažas. Registravosi darbo biržoje apie 1 mėnesį. Tada pradėjo dirbti neoficialiai stogų dengėju. Po trijų mėnesių iš darbo išėjo ir dirbo atsitiktinius darbus. 2016 m. sausio mėn. įsidarbino UAB „V.“ operatoriumi ir iš darbo išėjo pats, nes įtarė, kad jam moka per mažą algą. Vėliau iki nuteisimo legaliai niekur nedirbo. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti UAB „R.“ automobilių plovėju. G. J. pateikė minėtos bendrovės direktoriaus V. Ž. 2018-07-12 išduotą pažymą apie G. J. ankstesnį darbą jo vadovaujamoje įmonėje bei sutikimą suteikti jam darbą užimant automobilio plovėjo pareigas.
Ankstesnio bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2014-11-17 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dirbo maisto dalintoju. 2014-12-04 buvo perkeltas dirbti virtuvės darbininku, o nuo 2015-01-02 dirbo valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ virtuvės darbininku. Šiuo metu nuo 2017-09-14 paliktas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus įdarbinant maisto dalintoju. Darbui motyvuotas, dėl nuteistojo darbo kokybės nusiskundimų negauta.
Nuteistasis nurodo pagrindinį išsilavinimą įgijęs (duomenys neskelbtini). Mokslų toliau netęsė, nes pradėjo dirbti. Mokydamasis mokykloje retkarčiais praleidinėdavo pamokas. 2018 m. Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą. Paklaustas, kodėl nesimokė būdamas laisvėje, atsakė, kad neturėjo laiko, nes reikėjo dirbti. Neturi įgijęs jokios profesijos ar specialybės.
Apie psichotropinių medžiagų vartojimą duomenų negauta. Alkoholio vartojimo pataisos įstaigoje užfiksuota nebuvo. G. J. teigimu, anksčiau alkoholį vartodavo šiokiadieniais, kartais išgerdavo alaus. Dėl alkoholio vartojimo turėjo sveikatos sutrikimų, dažniausiai dėl skrandžio. 2017 m. balandžio mėn. jam darė skrandžio opaligės operaciją. Anot nuteistojo, jam daktarai visai uždraudė vartoti alkoholį; pusei metų buvo užsikodavęs. Dažniausiai atkrisdavo, kai susipykdavo su drauge. Daugiau kaip metus laiko nevartoja alkoholio, todėl lkoholio vartojimas jam šiuo metu nėra aktuali problema.
2017-10-10 dieną nuteistajam taip pat buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais, nuteistojo smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. G. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 63 balai (vidutinė), 2018-02-20 buvo 69 balai (vidutinė), nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, gailisi dėl savo veiksmų, lygtinio paleidimo atveju galės gyventi ir dirbti pasirinktoje vietoje, 2018 m. įgijo vidurinį išsilavinimą, sutinka su intensyvia priežiūra ir jo pasirinktu adresu ją galima taikyti, nuteistasis neturi problemų dėl narkotikų vartojimo, išreiškia motyvaciją psichokorekcijai, aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, AA ir NA grupių užsiėmimuose.
Taigi Komisija siūlo nuteistajam G. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies pagrindu, nuteistajam nustatant intensyvią priežiūrą.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius. BVK 157 straipsnio 3 dalyje, kuria vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Teismas, susipažinęs su Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo pateikta medžiaga, konstatuoja, kad visų pirma nagrinėjamu atveju kyla abejonės net ir dėl formalaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą buvimo – nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nuteistasis nepadarė (nusikalstamo elgesio rizika po paskutinio vertinimo sumažėjo tik 6 balais). Nuteistojo G. J. nusikalstamo elgesio rizika vertinama 63 balais, iš jų statiniai veiksniai sudaro 22 balus, dinaminiai - net 41 balą. Akivaizdu, jog nuteistojo rizikos vertinimas yra artimesnis ribai, skiriančiai žemą ir vidutinę ribas ir, įvertinus tai, kad net 41 balas iš 63 yra dinaminiai, laikytina, jog nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš byloje esančios 2018-08-30 socialinio tyrimo išvados Nr. 52-298 matyti, kad G. J. nusikalstamas elgesys praeityje buvo impulsyvus, nuteistasis pripažįsta turintis sunkumų kontroliuojant savo emocijas. Nors ir dėjo pastangas, tačiau nuteistasis praeityje savo planų kryptingai įgyvendinti nesugebėdavo, esant probleminėms situacijoms, išgyvenimus slopindavo alkoholio vartojimu bei nekonstruktyviu elgesiu, dėl ko vėliau gailėdavosi. Nuteistojo tikslų įgyvendinimas galimai ir šiuo metu priklauso nuo nuteistojo motyvacijos bei išorės stimuliacijos. G. J. impulsyvumas ir nepakankami problemų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Pažymėtina, jog didžioji dalis nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susiję su netinkama G. J. savitvarda, perdėtu impulsyvumu, nepakankamais problemų sprendimo įgūdžiais bei pasekmių įvertinimo stoka. Šie veiksniai neabejotinai gali būti keičiami, nuteistajam dedant maksimalias pastangas lavinti gebėjimą socialiai priimtinais būdais realizuoti save visuomenėje. G. J. 2018-02-22 buvo nubaustas dėl to, jog kalbėdamas telefonu garsiai šaukė necenzūrinius žodžius, o, nutraukus jo telefoninį pokalbį, pastarasis toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais, teigė, jog neprivalo aiškintis pareigūnei ir ji turės bėdų. Toks, nors ir daugiau kaip prieš pusę metų fiksuotas nuteistojo elgesys, yra nesuderinamas su jo individualiu socialiniu tobulėjimu ir byloja apie išlikusias savitvardos bei impulsyvaus elgesio problemas, kurios, kaip minėta aukščiau, yra vienos iš opiausių nuteistojo kriminogeninių veiksnių.
Nuteistojo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam nėra lengva laikytis nustatytų taisyklių. Asmeniui taikyta drausminė nuobauda neturi išskirtinės reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau yra svarbi nuteistojo asmenybei apibūdinti.
Nors nuteistojo rizika nuo paeito svarstymo sumažėjo 6 balais, ką teismas vertina išties teigiamai, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo asmenines savybes bei elgesį bausmės atlikimo metu, teismas laiko, jog šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo (mažinant būtent dinaminius veiksmus, kurių yra dar net 41), kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į G. J. įvykdytų nusikaltimų pavojingumą bei praeityje buvusių teistumų skaičių, yra būtina išnaudoti absoliučiai visas galimybes mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 52-298 pažymėta, kad nuteistasis linkęs pasirinkti situacijas, kurios didina jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nusikaltimai, už kuriuos G. J. šiuo metu atlieka bausmę, yra įvykdyti impulsyviai, iš esmės praradus savitvardą, o būtent elgesio kontrolė ir bausmės atlikimo metu išliko problemine nuteistojo sritimi.
Be abejonės negalima nepastebėti, jog nuteistasis konsultavosi su įstaigos psichologais, jis dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, be to, dalyvauja įstaigos administracijos organizuojamuose renginiuose bei veikloje, integracijos į visuomenę programoje, bendruose nuteistųjų susirinkimuose, dailės terapijos programoje, psichoterapinėse programose, susijusiose su streso valdymu, 2018 m. įgijo vidurinį išsilavinimą, turi realius ateities planus, motyvaciją dirbti. Šias anksčiau nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog G. J. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Tos aplinkybės, kad nuteistasis išėjęs į laisvę planuoja dirbti bei susituokti yra reikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą. Kita vertus, pažymėtina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo praeito svarstymo pakito 6 balais, nors pastarasis turi realias galimybes sumažinti riziką iki minimumo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog, nors nuteistojo socialiniai įgūdžiai gerėja, tačiau išlieka emocinės bei gyvenimo stiliaus problemos, kurios gali būti siejamos su nusikalstamu elgesiu ateityje.
Kaip reikšminga aplinkybė paminėtina ir tai, jog nuteistasis ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką, jo nusikalstamumui yra būdingas viešosios tvarkos pažeidimo modelis, o bausmės atlikimo metu G. J. buvo baustas už vartotus necenzūrinius žodžius, įžūlų elgesį, kas rodo nuteistojo polinkį nesitvardyti bei savo emocijas reikšti visuotinai nepriimtinu būdu. Pastebėtina ir tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nei karto neskatintas, palyginti menkai dengia turimus civilinius ieškinius.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį G. J. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar gali būti sumažinta iki minimumo, dėl ko negalima teigti, kad nuteistasis pilnai pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, G. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės, paskirtos už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, neatliktos bausmės dalis yra dar palyginti nemaža, dėl ko nuteistajam G. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, atsisakant patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugsėjo 6 d. priimtą nutarimą Nr. 89-32 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. J.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugsėjo 6 d. priimtą nutarimą Nr. 89-32 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam G. J.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.