- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-16
- Bylos Nr.
- 2-754/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Pareiškėjas
- A. S.
- Advokatai
- Valdemaras Stančikas
- Kategorijos
- 114.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atstovo advokato Valdemaro Stančiko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria pareiškėjos atstovo prašymas dėl įrodymų užtikrinimo iki ieškinio pareiškimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjos A. S. atstovas advokatas V. Stančikas 2007 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydamas užtikrinti įrodymus iki pareiškiant ieškinį. Nurodė, jog yra būtina užtikrinti rašytinius įrodymus, kuriais disponuoja atsakovas VšĮ Pakruojo ligoninė, t. y. dokumentus, kuriuose užfiksuoti visi su A. S. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis susiję įrašai (medicinos kortelė, rentgeno nuotraukos bei kiti dokumentai); VšĮ Pakruojo ligoninės įstatus, vidaus tvarkos taisykles, 2007 m. II-ojo ketvirčio veiklos rezultatų rodiklius, taip pat paslaugų kokybės ir efektyvumo rodiklius; dokumentus, kuriais buvo nustatytos ir 2007 m. gegužės 17 d. galiojo priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo sąlygos; A. S. sveikatos sutrikimo diagnozės ir gydymo metodikas, kurios buvo nustatytos ir galiojo 2007 m. gegužės 17 d.; gydytojo M. M. profesinę kvalifikaciją ir darbo santykius 2007 m. gegužės 17 d. įtvirtinančius dokumentus; ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjo profesinę kvalifikaciją įtvirtinančius dokumentus; dokumentus, kuriais buvo nustatyta ir ligoninėje žalos padarymo metu galiojo informacijos teikimo ir kitų paciento teisių užtikrinimo tvarka; ligoninės vidaus tvarkos taisykles; ligoninės sutartį su teritorine ligonių kasa; dokumentus, patvirtinančius ligoninės civilinės atsakomybės draudimo faktą. Pažymėjo, jog šiuos dokumentus būtina užtikrinti, kadangi Pakruojo ligoninė bus traukiama atsakovu, todėl, ligoninė, sužinojusi apie pareikštą ieškinį, ir galimai siekdama išvengti įstaigos ir/ar jos darbuotojų kaltės nustatymo bei atsakomybės už neatliktas ar netinkamai atliktas sveikatos priežiūros paslaugas, gali sunaikinti turimus dokumentus, juos suklastoti ar pan. Dėl to, rizika prarasti įrodymus yra reali ir pagrįsta, nes visi įrodymai yra atsakovo dispozicijoje. Taip pat pareiškėjos atstovas prašo suteikti liudijimą apie teisę gauti dokumentus, kuriuose fiksuoti visi su pareiškėjai A. S. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje susiję įrašai. Pažymėjo, jog šiuos dokumentus būtina išsireikalauti. Šiems įrodymams gauti būtinas teismo liudijimas, kadangi praktikoje sveikatos priežiūros įstaigos dažniausiai atsisako pateikti prašomų medicininių dokumentų originalus, o juos pateikia tik teismo nurodymu. Be to, kai kurių dokumentų saugojimo terminai sveikatos priežiūros įstaigose yra labai trumpi, todėl šie dokumentai gali būti sunaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjos A. S. atstovo advokato V. Stančiko prašymo dėl įrodymų užtikrinimo.
Teismas nutartyje nurodė, jog prašymas dėl įrodymų užtikrinimo turi būti pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra reikalinga užtikrinti įrodymas. Pareiškėjos atstovas pareiškė prašymą užtikrinti įrodymus, kurių dauguma tiksliai net neįvardijami, apsiribojant bendrojo pobūdžio formuluotėmis. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos atstovas neįrodė, jog egzistuoja aplinkybės, dėl kurių yra kilęs pavojus bylai reikšmingai informacijai neišlikti. Pareiškimas grindžiamas tik prielaidomis apie sveikatos priežiūros įstaigos administracijos nesąžiningumą. Priežastys, dėl kurių prašoma užtikrinti įrodymus, esančius VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale (sveikatos priežiūros įstaigos dažniausiai atsisako pateikti medicininius dokumentus advokatui ir/ar pacientui, o juos pateikia tik teismui pareikalavus), teismo vertinimu, apskritai nesusijusios su teisiniu įrodymų užtikrinimo instituto taikymo pagrindu. Teismas taip pat nurodė, jog tuo atveju, kai nepareiškęs ieškinio asmuo prašo užtikrinti įrodymus, teismas, užtikrindamas įrodymus, paskiria ne ilgesnį kaip keturiolikos dienų terminą ieškiniui pateikti. Per nustatytą laiką ieškinio nepateikus, teismas nutartimi panaikina įrodymų užtikrinimo priemones. Advokatui išdavus teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus, o pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepareiškus ieškinio, ieškinio užtikrinimo priemonių panaikinimas būtų neįmanomas, ir tai, teismo vertinimu, pažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos atstovas adv. V. Stančikas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išspręsti parašymą iš esmės – tenkinti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo iki pareiškiant ieškinį.
Apeliantas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi nėra įmanoma tiksliai įvardinti dokumentų, kuriuos prašoma užtikrinti, nes tiek įstatymuose, reglamentuojančiuose sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, tiek kituose teisės aktuose nėra tiksliai apibrėžti visi dokumentai, kurie privalo būti sveikatos priežiūros įstaigose, todėl buvo apsiribota abstrakčia formuluote, t. y. nurodant, jog prašoma išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti dokumentus, kuriuose užfiksuoti visi su pareiškėjai teiktomis sveikatos paslaugomis susiję įrašai. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjos atstovas neįrodė esant realiam pavojui neišlikti bylai reikšmingai informacijai. Prašyme tiksliai nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašomi užtikrinti įrodymai gali neišlikti, o būtent: jei pareiškėja kreiptųsi į teismą dėl žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo, susidarytų tokia situacija, kad atsakovas disponuotų savo kaltės įrodymais ir turėtų galimybę juos pakeisti arba sunaikinti; teisės aktai, reglamentuojantys asmenų medicininius dokumentus, neįtvirtina jokios realios tokių dokumentų apsaugos. Teismas netinkamai išaiškino proceso normas, reglamentuojančias įrodymų užtikrinimo pagrindą, kadangi asmuo neprivalo įrodyti, jog įrodymai tikrai dings ar bus sunaikinti, pakanka pagrindo baimintis, jog įrodymai gali neišlikti. Apeliantas taip pat pažymi, jog tam, kad būtų kuo operatyviau surinkti visi su pareiškėjai suteiktų paslaugų kokybe susiję įrodymai, yra tikslinga išreikalauti įrodymus ir iš VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų, kadangi dažniausiai sveikatos priežiūros įstaigos atsisako išduoti medicininius dokumentus ir juos išduoda tik teismo nurodymu. Apeliantas mano, jog nepagrįstas ir teismo teiginys dėl abejonės ar pareiškėja tikrai pareikš ieškinį teisme. Tokia abejonė yra nepagrįsta ir neturi įtakos nei įrodymų užtikrinimo instituto taikymui, nei šalių lygiateisiškumo principui, o juo labiau teismo nešališkumui, nes kreipimasis į teismą bet kuriuo atveju priklauso tik nuo pareiškėjo valios. Be to, apeliantas pažymi, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos teismingumo, kai pateikiamas prašymas užtikrinti įrodymus, nepagrįstai rėmėsi tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančiomis normomis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. Teisinis įrodymų užtikrinimo instituto pagrindas – byloje dalyvaujančių asmenų pagrįsta abejonė, kad vėliau pateikti reikalingus įrodymus pasidarys negalima arba sunku (CPK 221 str.). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pareiškėjos atstovui išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos atstovas neįrodė, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių yra kilęs pavojus bylai reikšmingiems įrodymams neišlikti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto išsakyti argumentai dėl galimo sveikatos priežiūros įstaigų nesąžiningumo arba dėl atsisakymo išduoti bylai reikšmingus dokumentus, yra tik advokato samprotavimai apie galimą grėsmę ir nepagrįsti jokiais įrodymais, patvirtinančiais sveikatos priežiūros įstaigų nesąžiningumą ar vengimą bendradarbiauti, išduodant bylai reikšmingus įrodymus.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1, 2 punktai suteikia teisę advokatui gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus ar jų nuorašus. Advokatai taip pat turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. CPK 178 straipsnis nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims, tuo tarpu teismas gali išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių dėl tam tikrų priežasčių teismui negali pateikti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 227 str. 3 d.). Kadangi Advokatūros įstatymas suteikia teisę advokatui gauti visą teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, dokumentus ar jų nuorašus, o pareiškėjos atstovas nepateikė jokių VšĮ Pakruojo ligoninės ar Všį Vilniaus universiteto Santariškių klinikos atsisakymą išduoti ligoninės įstatus, gydytojų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, ligoninėje galiojusios informacijos teikimo tvarkos taisykles ir pan., patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, jog minėti sveikatos paslaugų teikėjai atsisakys suteikti reikiamą informaciją, dokumentus ar jų nuorašus advokatui. Be to, minėti duomenys nėra susiję su pareiškėjai A. S. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, todėl jokios rizikos, kad, teismui nesiėmus priemonių užtikrinti šiuos įrodymus, pasidarys nebegalima arba sunku juos pateikti vėliau, nėra.
Dokumentus, kurie susiję su A. S. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis VšĮ Pakruojo ligoninėje bei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje, ir kuriuos prašo užtikrinti pareiškėjos atstovas, gali išsireikalauti pati pareiškėja, kadangi ji, būdama minėtų sveikatos priežiūros įstaigų pacientė, pateikusi prašymą turi teisę gauti visą su jos gydymu susijusią informaciją, dokumentaciją ar jos nuorašus (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 str. 6, 7 d.). Šią informaciją, 2007 m. rugpjūčio 29 d. Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo pagrindu, kuriame išreikšta pareiškėjos valia, gali išsireikalauti ir pareiškėjos atstovas – advokatas V. Stančikas.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos atstovo 2007 m. spalio 1 d. paaiškinime nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-688/2007 nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi kaip precedentu, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju būtinybė taikyti įrodymų užtikrinimo priemones vertinama atsižvelgiant į faktinę situaciją bei egzistuojančių aplinkybių visetą. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje teismas konstatavo egzistuojant realią grėsmę, jog neužtikrinus įrodymų, susijusių su pacientui teiktomis paslaugomis, jie gali neišlikti, nes paslaugas suteikusi įstaiga jau buvo likviduota. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju prašoma užtikrinti įrodymus, esančius veikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, todėl jokios rizikos, kad prašomi užtikrinti įrodymai bus sunaikinti, neegzistuoja.
Pagrįstas apelianto argumentas, jog teismas, pasisakydamas dėl bylos, kai pateikiamas prašymas užtikrinti įrodymus, teismingumo, klaidingai rėmėsi CPK VII dalies ,,Tarptautinis civilinis procesas“ nuostatomis. LR CPK IX skirsnio nuostatos, reglamentuodamos įrodymų užtikrinimą, teismo veiklą sieja ne tik su vieninteliu procesiniu veiksmu užtikrinti grėsmėje esančius įrodymus, bet ir su tolesniais teismo veiksmais, t. y. su būsimu bylos nagrinėjimu ir jos teismingumu. Prašymas užtikrinti įrodymus turi būti pateikiamas teismui, kuriam bus teismingas ateityje reiškiamas ieškinys. Taigi nagrinėjamu atveju, kuomet dėl įrodymų, esančių Pakruojo ir Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinimo nepareiškus ieškinio buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos teismą, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovu trauktina VšĮ Pakruojo ligoninė, teismingumo taisyklės nebuvo pažeistos. Kita vertus, teismingumo taisyklių aiškinimas, sprendžiant klausimą dėl įrodymų užtikrinimo, nėra šios bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, objektas, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė išduoti pareiškėjos A. S. atstovui advokatui V. Stančikui liudijimą apie teisę gauti įrodymus, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą.