Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2018-06-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-704-224/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-06-26
Bylos Nr.
A17.-704-224/2018
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00287-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Pažeidėjas
R. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A17.-704-224/2018Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00287-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.4; 1.4.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 18.13; 21.9.9; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. birželio 26 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas,sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R., jo gynėjai advokatei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2018 m. kovo 6 d. apie 20 val. 53 min. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu numeriu 112 iš telefono be SIM kortelės, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešė, kad (duomenys neskelbtini) dega namas. Vėliau jis perskambino ir patikslino adresą – (duomenys neskelbtini). Į nurodytą vietą atvykusios specialiosios tarnybos gaisro požymių nenustatė. Tokiais savo veiksmais R. R. sutrukdė priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbą žinodamas, kad jokia pagalba nereikalinga.

Teismo posėdžio metu R. R. su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu sutiko, savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, jog 2018 m. kovo 6 d. jis neturėjo ką veikti, todėl nusprendė paskambinti pagalbos numeriu 112. Į jo nurodytą vietą atvyko gaisrinė, tačiau ten nebuvo jokio gaisro, todėl ir išvyko. Pro langą jis matė atvykusią gaisrinę. Paaiškino ir tai, jog administracinio nusižengimo protokole esančiame jo pasiaiškinime bei atskirame apklausos protokole nurodytos aplinkybės yra melagingos, teisme jis nurodė teisingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes.

Teisme R. R. gynėja advokatė R. K. prašė atsižvelgti į tai, jog yra dvi R. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pats R. R. dar yra jauno amžiaus, gauna nedidelę neįgalumo pašalpą, todėl prašo jam skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Tai, jog R. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina toliau aptariama rašytinė bylos medžiaga, kuri pripažįstama įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas bei visos jo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 1 – 2).

Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko vidaus tarnybos pulkininko A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 m. kovo 6 d. 20 val. 53 min. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie degantį namą adresu (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko pranešėjas perskambino ir patikslino adresą – (duomenys neskelbtini). Skambinta buvo iš telefono be SIM kortelės, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Į nurodytą vietą buvo išsiųstos ugniagesių pajėgos bei greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Atvykus pirmoms pajėgoms, atlikus žvalgybą, abiem nurodytais adresais gaisro požymių nebuvo rasta (b. l. 3).

Iš išrašų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir dalyvius matyti visa aktuali informacija apie telefoną apartą, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6 – 24).

Šalies argumentai

E. B. apklausos metu nurodė, jog ji naudojasi jai priklausančiu telefonu „Red Mi Not 4“. 2018 m. kovo 5 ir 6 dienomis pas ją namuose svečiavosi R. R., kuris galėjo jos telefonu paskambinti pagalbos numeriu, kadangi iš garso įrašo ji atpažįsta jo balsą. R. R. ne pirmą kartą melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas (b. l. 25).

Kompaktiniame diske įrašyti melagingų pranešimų garso įrašai (b. l. 29).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog R. R. iškvietė priešgaisrinės apsaugos tarnybą žinodamas, kad jokia pagalba nereikalinga ir tuo padarė ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).

Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pažymėtina ir tai, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju R. R. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis). R. R. atsakomybę lengvina aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. R. R. neteistas, nagrinėjamą administracinį nusižengimą jis padarė būdamas nebaustas administracine tvarka (b. l. 27 – 28, 39, 40 – 41). R. R. nedirbantis, nesimokantis, turintis sveikatos problemų, neįgalus, jo pajamas sudaro neįgalumo pašalpa (b. l. 34, 35, 36, 37, 38). Byloje nėra kitų R. R. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Įvertinęs R. R. nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, kilusias pasekmes, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta jam paskyrus mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

R. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusio Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.

Teisėjas Jonas MalinauskasPapildoma informacija: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 1001 ir nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:18080781562.Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.