Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Simono Genio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 2022 m. sausio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir 10 mėnesių dalyvauti elgesio pataisos programoje. 2022 m. gruodžio 15 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A., mušdamas savo šeimos narį, nežymiai jį sužalojo:

Jis, 2025 m. gegužės 11 d., apie 18.15 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu vieną kartą ranka sudavė sugyventinei B. K. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Iš įtariamojo V. A. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad 2025 m. gegužės 11 d., tikslaus laiko nepamena, apie 17.30 val., su sugyventine grįžo iš krikštynų stipriai neblaivus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas; B. ji pirmoji jam trenkė ranka vieną smūgį į veidą, taip sukeldama jam momentinį fizinį skausmą, todėl jis supykęs taip pat trenkė jai vieną smūgį ranka į veidą. Jeigu B. nebūtų išprovokavusi, nebūtų trenkęs to smūgio. B. dėl jam suduoto smūgio pretenzijų neturi, nenukentėjo, sužalotas nebuvo. Kodėl atvykusiems pareigūnams iš karto nenurodė įvykio aplinkybių, nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji B. K. parodė, kad 205 m. gegužės 11 d., apie 17.00 – 17.30 val., su sugyventiniu V. grįžo iš krikštynų, buvo abu neblaivūs; sukonfliktavo, ji neiškentusi sugyventinio kibimo prie jos vaikų trenkė jam vieną kartą ranka į veidą, o jis taip pat vieną kartą trenkė jai ranka į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Supykusi, kad sugyventinis prieš ją pakėlė ranką, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad dėl konflikto trenkė pirma sugyventiniui. Greitoji pagalba jai reikalinga nebuvo, kadangi sužalota nebuvo; sugyventiniui pretenzijų neturi. Atsisako vykti pas teismo medicinos ekspertus, kadangi sužalojimų nepatyrė.

Iš 2025 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2025 m. gegužės 11 d., adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai nuvykę į įvykio vietą nustatė, jog prieš pranešėją B. K. smurtavo sugyventinis V. A.. Pareigūnams būnant įvykio vietoje, V. A. buvo stipriai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,52 promilių neblaivumas. Aiškinantis aplinkybes, V. A. žodžiais pradėjo grasinti savo sugyventinei, įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, buvo agresyviai nusiteikęs prieš ją. B. K. teigė, jog sugyventinis prieš ją yra smurtavęs ne vieną kartą, bet policijos nekvietė. Pabendravus su kaimynais S. N. ir I. N., šie nurodė, jog konflikto negirdėjo. B. K. nustatytas 2,75 promilių neblaivumas.

Iš 2025 m. gegužės 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Iš 2025 m. gegužės 12-13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti vaizdo ir garso įrašai, daryti policijos pareigūnų „body“ kameromis, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitinka B. K., kuri nurodo, kad konflikto metu ji pirma trinktelėjo sugyventiniui V. A., po to jis jai vieną kartą trenkė atgal į veidą, praskėlė lūpą; V. A. neigia smurtavęs, priekaištauja, kad jam buvo suduota. V. A. nustatytas 2,52 promilių neblaivumas.

Iš 2025 m. gegužės 11 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėta B. K., kurios lūpos viduje matomas kraujuojantis maždaug 2 cm prakirtimas.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis V. A., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę B. K., sukėlė jai fizinį skausmą. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. A. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs, per pastaruosius metus administracine tvarka nebaustas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, o jo nusikalstamą elgesį išprovokavo analogiškas nukentėjusiosios elgesys jo atžvilgiu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai); jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalto, būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). V. A. yra darbingo amžiaus, dirbantis, turi faktinę šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro pareiškime siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus, tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ( BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 11 d. 18.58 val. iki 2025 m. gegužės 12 d. 13.24 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginti trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą vieną programų ciklą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.