Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai S.M., atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovams – advokatui Giedriui Justui Baranauskui ir Sergejui Juzikui (Sergej Juzik), 2009 m. sausio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.M. prašymą atsakovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pareiškėjos atstovas advokatas Romanas Lupeika, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 58), į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys. Pareiškėja sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant jos atstovui ( b.l. 62). Byla nagrinėjama pareiškėjos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškėja kelia reikalavimą dėl nesumokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo teismo spendimo paskelbimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos priteisimo.

Administracinės bylos Nr. I-540-243/2006 m. medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2006 m. kovo 14 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės įsakymus dėl nuobaudų paskyrimo bei atleidimo iš darbo; 2) pripažinti, kad yra atleista iš darbo dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo; 3) priteisti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (t.1, b.l. 4-6). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjos prašymas patenkintas iš dalies: panaikintas Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės 2006 m. sausio 17 d. įsakymas, kuriuo pareiškėja atleista iš Finansų skyriaus vedėjos pareigų, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir 4 dalimi; laikyta, kad pareiškėja atleista iš pareigų teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pareiškėjai priteista 13 913,48 Lt išeitinė išmoka ir 25 587,77 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos – 2006 m. gruodžio 11 d. (t. 2, b.l. 69-72). Teismas sprendime nurodė, jog gindamas pareiškėjos, kaip silpnesnės tarnybos santykių šalies teises, priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, nors toks prašymas ir nebuvo pateiktas. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad priteistina vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo paskelbimo dienos, nes nežinoma teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimas įsiteisėjo 2007 m. rugsėjo 7 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nutraukus apeliacinį procesą (t. 2, b.l. 73-75).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos prašymas išaiškinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą: pareiškėja prašė išaiškinti atsakovės Kurių nerijos nacionalinio parko direkcijos pareigos sumokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje konstatavo, kad sprendimas, kurį prašoma išaiškinti, jau įvykdytas, todėl nebegali būti aiškinamas. Nurodė, kad reikalavimas dėl priteisimo kompensacijos už nepanaudotas atostogas nebuvo reiškiamas bylos nagrinėjimo metu, o vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinę pravaikštą teismo sprendimu nebuvo priteista visa, nes nebuvo žinoma, kada įsiteisės teismo sprendimas. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta pareiškėjos teisė gauti su tarnybos teisiniais santykiais susijusias išmokas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o šią teisę ji gali realizuoti kreipdamasi į teismą su prašymu dėl dalies kompensacijos už priverstinę pravaikštą priteisimo, kartu pateikdama naują reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo (adm. byla Nr. I-540-243/2006, t. 2, b.l. 124-126).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis numato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 297 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą pripažinti darbuotojo atleidimą neteisėtu, tačiau dėl įstatyme numatytų priežasčių jo negražinęs į darbą, priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Taigi aptartos teisės normos pagrindu pareiškėja įgijo teisę į vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimą nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, tačiau teismas 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu priteisė jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tik iki teismo sprendimo paskelbimo dienos argumentuodamas tuo, jog teismo sprendimo įsiteisėjimo diena nėra žinoma. Teismas 2006 m. gruodžio 11 d. sprendime nekvestionavo pareiškėjos įstatymu nustatytos teisės gauti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Atsakovė bylą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo paskelbimo iki jo įsiteisėjimo dienos prašo nutraukti, remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnis reglamentuoja bylos nutraukimo pagrindus. Pagal šio straipsnio 2 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, t.y. pripažįstama, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Skirtingai nuo teismo sprendimo privalomumo savybės, kuri taikoma neribotam asmenų ratui, res judicata savybė taikoma šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Skiriami materialieji ir procesiniai sprendimo res judicata padariniai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa išimtiniu dokumentu. Išimtinumas – tai materialusis res judicata principo aspektas, reiškiantis, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir jos ar jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje.

Pagal ABTĮ 101 straipsnio 2 punktą byla nutraukiama, jei yra įsiteisėjęs sprendimas dėl tapačių trijų elementų – proceso šalių, ginčo dalyko bei ginčo faktinio pagrindo.

Pripažįstamas nepagrįstu atsakovės prašymas bylą nutraukti, nes nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas nėra tapatus, kadangi prašoma priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 31 254,86 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d.

Atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pateiktais apskaičiavimais (b.l. 59-61) nustatyta, kad pareiškėjos vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 145,62 Lt. Atsakovė pareiškėjos vidutinį vienos dienos darbo užmokestį apskaičiavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Aprašo 6.1 punktas numato, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas apmokėjimo rūšis, nurodytas šio Aprašo 3.1-3.4 punktuose, ir mėnesines premijas. Pagal Aprašo 6.2 punktą vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojama taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Aptartų teisės aktų pagrindu pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjos prašymas vidutinį vienos dienos darbo užmokestį laikyti 171,73 Lt, t.y. tokį, koks buvo nurodytas 2006 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime, nes minėtame sprendime apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį remtasi pareiškėjos pateiktais priskaitymų ir atskaitymų lapeliais, darbuotojo asmeninio uždarbio kortelės duomenimis (adm. byla Nr. I-540-143/2006 m., b.l. 191-194, 211), o ne vidutinį darbo užmokestį apskaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą.

Aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjai priteistina 26 974,08 Lt vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo paskelbimo iki jo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d. ((184 d.d.x 145,62 Lt).

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

Pareiškėja prašo priteisti 6 888,09 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo atleidimo iš tarnybos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2006 m. sausio 18 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d.

Atsakovė teigia, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas negali būti skaičiuojama tuo atveju, kai darbuotojas nėra gražinamas į darbą, todėl pareiškėjos reikalavimą prašo atmesti. Atsakovės argumentai pripažįstami nepagrįstais.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170 straipsnis reglamentuoja darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomas: „1) faktiškai dirbtas laikas; <...> 9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą.“ Aptariamo straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta garantinė nuostata, pagal kurią į stažą kasmetinėms atostogoms gauti įskaitomas darbuotojo, grąžinto į ankstesnį darbą, priverstinės pravaikštos laikas. Ši nuostata sietina ir su DK 297 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas, grąžindamas neteisėtai atleistą darbuotoją į pirmesnį darbą, priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t.y. iš esmės priverstinė pravaikšta prilyginama faktiškai dirbtam laikui. Į stažą kasmetinėms atostogoms gauti priverstinės pravaikštos laikas įskaitomas ir tuo atveju, jeigu teismas vietoj grąžinimo į darbą nusprendžia taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, t.y. jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtą ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Kadangi šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, analogiškai ir priverstinės pravaikštos laikas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos įskaitomas į stažą kasmetinės atostogoms gauti. Todėl teismas turėtų priteisti ne tik DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą išmoką, bet ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Toks darbo stažo kasmetinėms atostogoms gauti skaičiavimas pateiktas Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaro III dalyje „Individualūs darbo santykiai“ (Justitia, Vilnius, 2004 m.), komentuojant DK 170 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėja į ankstesnes pareigas negrąžinama dėl padarytų organizacinių pakeitimų, t.y. dėl to, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Finansų skyriaus vedėjo pareigybė panaikinta nuo 2006 m. kovo 15 d. Teismas sprendime nurodė, jog ji iš pareigų atleista teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjai turi būti sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas nuo atleidimo iš tarnybos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2006 m. sausio 18 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d. Pareiškėja prašo priteisti 6 888,09 Lt kompensaciją. Atsakovės 2008 m. gruodžio 4 d. pažyma Nr. S1-(2.9)-1/-1033 bei 2008 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. S1-(2.9)1/-1081 nustatyta, kad pareiškėjai už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 18 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d. priklausytų 62 kalendorinės dienos atostogų, tačiau S.M. nepagrįstai apmokėta už 55 kalendorines dienas atostogų. Pateiktomis pažymomis nustatyta, kad pareiškėjai, dirbusiai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje nuo 1995 m. gegužės 8 d. iki 2006 m. sausio 17 d., priklausė 329 kalendorinės dienos atostogų, o jai buvo apmokėta už 384 kalendorines dienas, t.y. 55 kalendorinėmis dienomis per daug (b.l. 42-44, 59-61). Šios faktinės aplinkybės pareiškėja patikimais įrodymais nenuneigė, todėl jai priteistina kompensacija už 7 kalendorines atostogų dienas arba 5 darbo dienas – 728,10 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendė:

1) pareiškėjai S.M. iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos priteisti 728,10 Lt (septynis šimtus dvidešimt aštuonis litus dešimt centų) kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 18 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d.

2) pareiškėjai S.M. iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos priteisti 26 794,08 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt keturis litus aštuonis centus) vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinę pravaikštą nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d.

Kitoje dalyje prašymą kaip nepagrįstą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.