Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-22 · Civilinė byla Nr. 2S-2189-324/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-22
Bylos Nr.
2S-2189-324/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10121-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
R. I.
Atsakovas
A. I.
Kategorijos
  • 104.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2189-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10121-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 104.9; 106.3; 122.4; 128.13 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14196-329/2014 pagal R. I. ieškinį atsakovei A. I. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

R. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2010 m. rugsėjo 30 d. apskaitos įrašą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovės kaltės. Ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad, nepavykus procesinius dokumentus atsakovei įteikti CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, jie įteiktini viešo paskelbimo būdu.

2014 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teisme priimtas R. I. ieškinys atsakovei A. I. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Nepavykus atsakovei įteikti procesinius dokumentus ieškovo nurodytu adresu, Kauno apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog atsakovei skirtą ieškinio kopiją ieškovas pateikė išverstą į ukrainiečių kalbą, manė, jog atsakovė A. I. nemoka valstybinės lietuvių kalbos, todėl, įvertinęs aplinkybę, kad procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikiami paskelbiant pranešimą valstybine lietuvių kalba specialiame internetiniame tinklalapyje www.teismai.lt, 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei viešo paskelbimo būdu ir nustatė jam 10 dienų terminą nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – pasirinkti tinkamą procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą, nurodyti atsakovės adresą pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos adresu (CPK 111 str. 2 d. 3 p.), pateikti teismui įrodymus, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti, nurodyti atsakovės asmenį identifikuojančius duomenis (asmens kodą).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Nepagrįstai spręsta dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu atsakovei negalimumo. Ieškovas su atsakove gyveno ir Lietuvoje, ir užsienyje. Lietuvoje jie gyveno trumpą laikotarpį, atsakovė nesistengė mokytis lietuvių kalbos, jos neišmoko, bet šis faktas nesudaro pagrindo daryti prielaidą, kad viešo paskelbimo būdu įteikti procesiniai dokumentai atsakovei bus nepasiekiami.

Neaišku, kokį kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą turėtų pasirinkti ieškovas, nes nutartyje pasisakyta dėl viešo paskelbimo negalimumo ir kuratoriaus paskyrimo nepageidavimo.

Neatsižvelgta, kad teismas, o ne ieškovas turi didesnes galias nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą. Ieškovas nurodė paskutinį jam žinomą atsakovės adresą Lietuvoje, nežino kitų atsakovės adresų. Teismas turi teisę savo iniciatyva skelbti atsakovės paiešką. Ieškovo pareiga buvo pateikti teismui visus žinomus atsakovės kontaktinius duomenis, tarp jų ir paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, o teismas, nepavykus įteikti dokumentų nurodytu adresu, turi apsvarstyti kitus dokumentų įteikimo variantus.

Nepagrįstai spręsta, kad, nežinant atsakovės asmens kodo, nėra galimybės patikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenis apie atsakovės gyvenamąją vietą. Ieškovui Gyventojų registro tarnyba nurodė, jog teismui tokia informacija yra suteikiama pagal asmens gimimo datą, o ne pagal asmens kodą.

Nepagrįstas įpareigojimas nurodyti atsakovės asmens kodą. Atsakovė labai trumpai gyveno Lietuvoje, jai nebuvo suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje, todėl atsakovei nebuvo suteikti asmens identifikavimo duomenys pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nepagrįstai atsisakyta vykdyti teismams įstatymo numatytas pareigas – imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, bendradarbiaujant su dalyvaujančiais byloje asmenimis, nustatyta tvarka imtis priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta, tuo pažeidžiant proceso koncentracijos, kooperacijos, ekonomiškumo, teisingumo, protingumo principus.

Prašo panaikinti nutartį ir priimti pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei viešo paskelbimo būdu ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Ieškinyje suformuluoti ieškovo reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo proceso veiklos ribas, t. y. teismas gauna informaciją apie bylos įrodinėjimo dalyką, ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir ieškovo reikalavimą bei jo pagrindimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovė santuoką įregistravo 2009 m. lapkričio 11 d. Kijeve, Ukrainoje, ją apskaitė 2010 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateiktas santuokos liudijimas. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo panaikinti 2010 m. rugsėjo 30 d. santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl kito sutuoktinio kaltės, remdamasis CK normomis, reglamentuojančiomis santuokos nutraukimą (CK 3.60 str.) ir santuokos nutraukimo pasekmių klausimus (CK 3.59 str.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas ieškovo ieškinį, neatkreipė dėmesio į tai, jog tinkamai išspręsti šalių reikalavimus galima tik tinkamai apibrėžus teisminio nagrinėjimo dalyką, kuris formuluojamas ieškinyje. Civilinės būklės aktų registravimo ir įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigose tvarką reguliuoja Civilinės metrikacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160. Šių taisyklių VIII skyriuje reglamentuota užsienio valstybėje sudarytų santuokų apskaitos tvarka. Vadovaujantis šia tvarka, 2009 m. lapkričio 11 d. Kijeve, Ukrainoje, sudaryta šalių santuoka buvo įtraukta į apskaitą 2010 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). CPK 514 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Taigi, ieškovui neprašant nutraukti 2009 m. lapkričio 11 d. Kijeve, Ukrainoje, sudarytos santuokos ir keliant klausimą tik dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. santuokos apskaitos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyto Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, panaikinimo, pastarasis jo prašymas nagrinėtinas ne ginčo, o ypatingąja teisena CPK XXXII skyriuje nustatyta tvarka. Tokiu atveju, vadovaujantis CPK 514 straipsnio 1, 3 dalimis, pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o pareiškime, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodoma, koks yra pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti, akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada ir kuri civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė, taip pat šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Procesiniame dokumente ieškinio pagrindas ir dalykas negali būti formuluojami taip, kad jie būtų abstraktūs, netikslūs ir prieštarautų vienas kitam. Ieškinio pagrindo ir dalyko prieštaravimas tarpusavyje šalintinas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, grindžiamą CK normomis, reglamentuojančiomis santuokos nutraukimą (CK 3.60 str.) ir santuokos nutraukimo pasekmių klausimus (CK 3.59 str.), turėjo ieškovui nustatyti terminą aiškiai suformuluoti savo reikalavimus (ieškinio dalyką), tinkamai nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą). Priešingu atveju, bylos nagrinėjimas nėra galimas dėl ieškinio pagrindo ir dalyko prieštaringumo.

Pažymėtina, kad po ieškinio trūkumų pašalinimo ieškovui pareiškus reikalavimą nutraukti 2009 m. lapkričio 11 d. Kijeve, Ukrainoje, sudarytą šalių santuoką, o ne panaikinti 2010 m. rugsėjo 30 d. santuokos apskaitos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai būtų aktualūs ir pagrįsti.

Ieškinyje, kaip ir kiekviename procesiniame dokumente, turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, taip pat jas patvirtinantys įrodymai (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 135 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jei procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Taigi ieškovas, teigdamas, kad jam nėra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, turėjo pateikti duomenis apie tai, kad jis ėmėsi visų priemonių dabartinei atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti, o nurodęs paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog jo nurodytu adresu atsakovė tikrai gyveno. Nurodytų duomenų ir įrodymų pateikimas svarbus užtikrinant atsakovės teisę būti išklausytai byloje, kadangi tikslių duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą nurodymas yra glaudžiai susijęs su galimybe atsakovei įteikti procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad ieškovo teiginys apie paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą Lietuvoje nepagrįstas rašytiniais įrodymais, o, vertinant jį kitų bylos duomenų kontekste, kyla abejonių dėl jo teisingumo. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad, sudariusios santuoką, šalys gyveno keliose skirtingose valstybėse: Lietuvoje, Ukrainoje, Prancūzijoje. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, jog atsakovė Lietuvoje gyveno labai trumpai, jai nebuvo suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės suponuoja prielaidą, kad atsakovė iš viso negyveno Lietuvoje. Šią abejonę dar labiau sustiprina b. l. 18 esantis išrašas apie ieškovą, gautas iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, iš kurio duomenų matyti, kad ieškovas yra deklaravęs išvykimą į Prancūziją nuo 2009 m. liepos 2 d. Šalių santuoka Ukrainoje sudaryta 2009 m. lapkričio 11 d., ieškovas ir atsakovė Lietuvoje neturi jokio turto, todėl šių ir atskirajame skunde nurodytų duomenų pagrindu nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas su atsakove gyveno Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini). Iš b. l. 34 duomenų matyti, kad ieškovo nurodytu jo ir atsakovės gyvenamosios vietos adresu iš tikrųjų gyvena ieškovo tėvas. Vien santuokos liudijimas ir ieškovo paaiškinimai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė Lietuvoje yra turėjusi gyvenamąją vietą ir kad jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo ieškovo nurodytu adresu. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinyje nurodytus duomenis apie atsakovės paskutinę žinomą gyvenamąją vietą ir teisingai sprendė dėl būtinybės ieškovui imtis priemonių atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti. Atsakovė nėra Lietuvos pilietė, nėra duomenų, kad ji moka lietuvių kalbą, kad gyveno Lietuvos Respublikoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie negalimumą procesinius dokumentus jai įteikti viešo paskelbimo būdu. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad nėra kito būdo atsakovei įteikti procesinius dokumentus. Nustačius jos gyvenamąją vietą, procesiniai dokumentai atsakovei gali būti įteikti kitais CPK 117 straipsnyje nustatytais būdais.

Apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl teismo aktyvumo nagrinėjant šią bylą, teisės savo iniciatyva skelbti atsakovės paiešką. Pažymėtina, kad teismo teisė būti aktyviam ir rinkti įrodymus savo iniciatyva šeimos bylose nėra absoliuti. Teismas šeimos bylose gali būti aktyvus tik tiek, kiek tai susiję su nepilnamečių vaikų interesais, tačiau nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis remiasi. Ieškovui nepateikus įrodymų apie priemones, kurių jis ėmėsi atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti, pirmosios instancijos teismas negalėjo skelbti ir atsakovės paieškos per policiją. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovą byloje atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam įstatymai suteikia teisę gauti teisinėms paslaugoms teikti reikšmingą informaciją ir rinkti reikalingus duomenis (Advokatūros įstatymo 44 str.), tačiau byloje nėra įrodymų, kad advokatas būtų ėmęsis priemonių informacijai apie atsakovės gyvenamąją vietą gauti ir kad jam šią informaciją buvo atsisakyta suteikti.

Vienintelis reikalavimas, kurį apeliacinės instancijos teismas galėtų pripažinti pertekliniu – atsakovės asmens kodo nurodymas. Visgi pažymėtina, kad, ieškovui pašalinus visus kitus pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, pastarasis reikalavimas prarastų aktualumą, nes atsakovės asmens kodas reikalingas tik siekiant išsiaiškinti jos gyvenamąją vietą.

Taigi, ieškovui pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, apeliacinės instancijos teismas Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus galėtų pripažinti iš esmės teisėtais ir pagrįstais. Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, pastarasis, kaip minėta, nagrinėtinas CPK XXXII skyriuje nustatyta tvarka. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinį, kuriame ieškinio pagrindas ir dalykas prieštarauja vienas kitam, pirmiausiai privalėjo nustatyti terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Virginija Gudynienė