Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

D. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, kad jis, būdamas UAB „Nostrada“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, leido nelegaliai dirbti vairuotojais – ekspeditoriais šiems asmenims: H. S. nuo 2009 m. lapkričio 17 d. iki 2010 m. balandžio 16 d., V. S. nuo 2009 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. balandžio 2 d., V. B. nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. balandžio 17 d., S. K. nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2010 m. balandžio 16 d., A. P. nuo 2009 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. balandžio 12 d. Nustatyta, kad nutraukus darbo sutartis su minėtais asmenimis ir nepranešus apie tai teritorinei darbo biržai bei po atitinkamų laikotarpių vėl su jais sudarius darbo sutartis to paties leidimo dirbti pagrindu, buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka. Protokole nustatyta, kad D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarimą ir įpareigoti Šiaulių miesto apylinkės teismą nagrinėti administracinę bylą iš naujo, pažeidimą kvalifikuojant pagal Protokole nurodytą ATPK straipsnį (b. l. 67-68). Apelianto manymu, teismas nepagrįstai perkvalifikavo D. S. veiką iš ATPK 41³ straipsnio į ATPK 41 straipsnio 1 dalį, kadangi nelegalaus darbo pažeidimo sudėtis įrodyta byloje esančiais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2-3) galima daryti išvadą, kad šioje byloje D. S. kaltinamas ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido užsienio valstybės piliečiams dirbti nelegalų darbą, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 64 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti. Įstatymo 63 straipsnio 2 punktas numato, kad leidimas dirbti panaikinamas, jeigu darbo sutartis nutraukta. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. A1-500 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 49 punktas numato, kad darbdavys privalo per 3 kalendorines dienas raštu pranešti Lietuvos darbo biržai apie darbo sutarties nutraukimą ir pateikti leidimą dirbti, o 39 punktas nustato, kad Lietuvos darbo birža panaikina užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 straipsnyje nustatytais pagrindais. Lietuvos darbo birža sprendimą dėl leidimą dirbti panaikinimo priima per 7 kalendorines dienas nuo nustatytų pagrindų atsiradimo ar paaiškėjimo dienos.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei tinkamai vertino bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija nustatė, jog, vadovaujantis Įstatymo 63 straipsnio 2 punktu bei Aprašo 39 punktu, 2009 m. vasario 3, 4 ir 6 d. bei 2009 m. balandžio 14 d. nutraukus darbo sutartis su užsieniečiais H. S., V. S., V. B., A. P. ir S. K., atsirado pagrindas panaikinti minėtiems asmenims išduotus leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje (b. l. 10-13, 18-21, 27-30, 36-38, 43-45), o D. S., kaip Bendrovės direktoriui, pagal Aprašo 49 punktą atsirado pareiga per 3 kalendorines dienas raštu pranešti Lietuvos darbo biržai apie darbo sutarčių nutraukimą ir pateikti leidimus dirbti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš naujo sudarant darbo sutartis su minėtais asmenimis jiems išduoti leidimai dirbti vis dar galiojo, t. y., vadovaujantis Aprašo 39 punktu, nebuvo panaikinti Lietuvos darbo biržos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. S. laikytinas pažeidusiu Aprašo nustatytą leidimų dirbti užsienio piliečiams grąžinimo tvarką, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta asmens atsakomybė dėl leidimų dirbti užsieniečio piliečiams grąžinimo tvarkos pažeidimo, todėl sudarius naujas darbo sutartis dar galiojant minėtų užsieniečių leidimams dirbti Lietuvos Respublikoje, konstatuotina, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis D. S. veikoje nenustatyta.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.