Kauno apygardos teismo sprendimas

2024-08-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-218-919/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2024-08-07
Bylos Nr.
AN2-218-919/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00447-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Pažeidėjas
U. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-218-919/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00447-2024-5Procesinio sprendimo kategorija: 16.11; 21.11.10 (S)
Kaunoapygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos U. B. atstovo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 19 d. nutarties U. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. U. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. balandžio 5 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur bauda už tai, kad ji 2023 m. rugsėjo 18 d. 07.59 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ir sustojo kelio ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) su papildoma lentele Nr. 808 (galiojimo zonos pabaiga) galiojimo zonoje. Tokiais veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto 1 priedo 332, 808 punktus.

2. Nesutikdama su Institucijos 2024 m. balandžio 5 d. nutarimu U. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. birželio 19 d. nutartimi skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog U. B. vairuojama transporto priemonė akivaizdžiai stovi kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 808 „Galiojimo zonos pabaiga“ galiojimo zonoje. Apylinkės teismo įsitikinimu, byloje esančios nuotraukos yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad U. B. vairuojama transporto priemonė yra sustojusi ir stovi draudžiamoje zonoje. Pažymima, kad transporto priemonė buvo sustojusi iš karto už pėsčiųjų perėjos, kas yra taip pat draudžiama.

Šalies argumentai

3. U. B. atstovas advokatas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną U. B. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra neobjektyvi, neteisingai vertinti administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo vien tik nustatytų aplinkybių aprašymu, todėl esant objektyviems duomenims dėl apylinkės teismo šališkumo, buvo suvaržytos apeliantės teisės į nešališką teismą, o tai sukliudė apylinkės teismui priimti teisėtą ir objektyviai pagrįstą procesinį sprendimą.

3.2. Apeliaciniame skunde sutinkama, jog nagrinėjamu atveju U. B., formaliai galėtų būti laikoma padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nes nutarime nurodytu laiku ir vietoje buvo sustojusi ženklo sustoti draudžiama galiojimo zonoje, tačiau negalima sutikti, jog jos veiksmuose buvo kaltės požymių. Nes akivaizdu, kad ji sustojo turėdama ir privalėdama praleisti, priešinga eismo juosta judantį kitą automobilį ką ir padarė, o tik pravažiavus automobiliui kuris sudarė kliūtį, pajudėjo į priekį. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo medžiagos, U. B. automobilis sustojo dešinėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, nes laukė, kol atsilaisvins kairė kelio pusė, kad galėtų judėti gatve toliau, nes visa dešinė kelio pusė buvo užstatyta automobiliais, kurie sudarė kliūtį judėti pirmyn dešine puse. Atkreipiamas dėmesys, kad sustojus šioje vietoje ji net neišlipo iš automobilio ir sėdėjo laukdama, kol pravažiuos baltos spalvos automobilis BMW. Apeliantės atstovo teigimu, šias aplinkybes įrodo administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, jog U. B. sėdi už savo automobilio vairo, automobilio variklis net neišjungtas ir kaire kelio puse juda automobilis BMW, kuris sudaro kliūtį jai važiuoti kaire kelio puse.

3.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog vadovaujantis tokia teisine logika, priverstinai sustojus kelio ženklo Nr. 332 (Sustoti draudžiama) su papildoma lentele Nr. 808 „Galiojimo zonos pabaiga“ galiojimo zonoje, bet kuris vairuotojas turėtu būti baudžiamas, neatsižvelgiant į sustojimo priežastį ar atsiradusią kliūtį. Pažymima, kad priverstinai sustojus, jokios eismo taisyklės nedraudžia keleiviams išlipti ar įlipti į automobilį, jei tai nesudaro pavojaus kitiems eismo dalyviams ar netrukdo normalaus eismo. Šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Apylinkės teismas pripažįsta, kad kliūtis buvo, tačiau kaip ir Institucija priėmusi sprendimą nurodo, kad U. B. galėjo sustoti kitoje vietoje. Apeliantės atstovo nuomone, tai yra visiškai nelogiška, nes apeliantė sustojo toje vietoje, kur galėjo netrukdomai praleisti priešais važiuojančią transporto priemonę - automobilį BMW .

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti viršininkės funkcijas A. U. atsiliepimu į U. B. atstovo advokato A. B. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos nuomone apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai patikrino ir ištyrė bylos medžiagą, bei priėmė teisėtą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir pagrindais nėra teisinio pagrindo.

4.2. Atsiliepime pažymima, kad Institucija apylinkės teismui teikė išsamų atsiliepimą į šio asmens skundą bei prašo remtis apylinkės teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstyta Institucijos pozicija, kuri nekinta.

4.3. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinio skundo argu­mentas susijęs su priešingoje eismo juostoje susijusia transporto priemone, kuri apeliantei tariamai sudarė kliūtį, nėra niekuo pagrįstas, nes iš bylos medžiagoje esančių nuotraukų aiškiai matoma, jog nuvažiuojantis baltos spalvos BMW markės automobilis nebesudaro jokios kliūties apvažiuoti kitas sustojusias transporto priemones ir netgi yra prasilenkęs su apeliantės automobiliu, kai apeliantė vis dar yra sustojusi (vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 80 punkto api­brėžimu) prie šaligatvio ir bendrauja su išlipančiu vaiku.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

U. B. atstovo advokato A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucijos 2024 m. balandžio 5 d. nutarimu pagrįstai U. B. paskirta administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti teismo procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas U. B. atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties panaikinimui.

8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Aptarta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, būtina įvertinti ir KET, reglamentuojančias automobilių stovėjimą tam tikrose vietose. Kaip numatyta KET 8 punkte, kuris, be kita ko, buvo inkriminuotas ir U. B., eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede <...>.

9. Kaip matyti iš bylos duomenų U. B. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už tai, kad vairuodama automobilį ji sustojo ir stovėjo pažeisdama kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama” su papildoma lentele Nr. 808 „Galiojimo zonos pabaiga” galiojimo zonoje. Asmuo nesilaikydamas šių taisyklių pažeidžia minėto kelio ženklo reikalavimus, už ką numatyta administracinė atsakomybė ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

10. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

11. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

12. Nagrinėjamu atveju U. B. gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog ji vairuodama transporto priemonę sustojo KET draudžiamoje vietoje, tuo pažeisdama KET 8 punkto 1 priedo 332, 808 punktus. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų, U. B. vairuojama transporto priemonė akivaizdžiai stovi kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 808 „Galiojimo zonos pabaiga“ galiojimo zonoje.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad U. B. sustojo draudžiamoje vietoje, kadangi privalėjo praleisti priešinga eismo juosta judantį kitą automobilį (jis sudarė kliūtį apvažiuoti dešinėje kelio pusėje stovinčius automobilius) ir tik automobiliui pravažiavus pajudėjo į priekį. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutiki negali, ir pažymi, kad apylinkės teismas šias aplinkybes išsamiai įvertino skundžiamoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančios nuotraukos yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą ir paneigiančios apeliaciniame skunde keliamą versija, jog apeliantė vairuodama transporto priemonę sustojo draudžiamoje vietoje tam, kad galėtų apvažiuoti prieš jos automobilį esančias kliūtis (kelkraštyje pastatytas mašinas), o to padaryti iškart negalėjo, nes priešinga puse atvažiavo automobilis, kuris jai trukdė. Tačiau, iš administracinėje nusižengimo byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog priešinga puse atvažiuojanti transporto priemonė pravažiuoti apeliantei netrukdė. Iš nuotraukų matyti, kad apeliantė sustojusi draudžiamoje stovėti vietoje bendrauja su vaiku, kuomet priešinga kryptimi važiuojanti transporto priemonė jau yra pravažiavusi apeliantės transporto priemonę ir jai judėti netrukdo. Taigi, nagrinėjamu atveju, aukštesniojo teismo vertinimu yra akivaizdu, jog apeliantė vairuodama transporto priemonę sustojo draudžiamojo vietoje be pateisinamos priežasties bei to norėdama, o priešinga puse atvažiuojanti transporto priemonė jai važiuoti netrukdė. Taigi, konstatuojama, kad apeliantė vairuodama transporto priemonę ir sustodama draudžiamoje vietoje, tokiu būdu pažeidė ANK 417 straipsnio 2 dalį bei KET 8 punkto 1 priedo 332, 808 punktus.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad U. B. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga, teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Konstatavus, jog administracinis nusižengimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai, atsižvelgus į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantei paskirta administracinė nuobauda tinkamai individualizuota. Byloje nustatyti, ištirti ir įvertinti įrodymai yra pakankami apeliantės kaltei pagrįsti, o jos lūkesčių neatitinkantis bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimas bei įstatymo taikymas, kas yra teismo prerogatyva, nesuponuoja absoliutaus pagrindo aukštesnės instancijos teismui daryti priešingas išvadas nei jas padarė pirmosios instancijos teismas ir tenkinti skundą taip, kaip to prašoma.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo apeliantė, nėra pakankama aplinkybė laikyti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio teisėjo nešališkumo, U. B. atstovas apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

16. Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįsta išvadą, kad U. B. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl nutraukti administracinę teiseną nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda U. B. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų, todėl U. B. atstovo advokato A. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir U. B. atstovo advokato A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis