Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjo S. B. atstovei Simonai Žadeikytei, atsakovo atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde (b. l. 1–4) ir patikslintame skunde (b. l. 32–34; toliau tekste skundui ir patikslintam skundui įvardinti vartojama skundo sąvoka) paaiškino, kad yra statutinis valstybės tarnautojas ir dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos valdybos 2-ojo skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu. Jo statusą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, taip kitus tarnybos ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), kurio 37 str. nustatyti 5 į vidaus tarnybos stažą įskaitytini laikotarpiai.

Pažymi, kad nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d. mokėsi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje. 1995 m. kovo 1 d. jam buvo išduotas Vilniaus aukštesniosios technikos mokyklos aukštesniojo mokslo diplomas ir suteikta telekomunikacijų techniko inžinieriaus kvalifikacija.

1995 m. balandžio 10 d. Transporto policijos valdybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsakymu Nr. 26T/E(TPV) buvo priimtas į vidaus tarnybą, paskirtas į Transporto policijos valdybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kriminalinės policijos skyriaus Operatyvinės tarnybos grupės jaunesniojo inspektoriaus pareigas.

Tvirtina, kad į jo stažą turi būti įskaitoma pusė mokymosi laiko, kadangi į vidaus tarnybą buvau priimtas 1995 m. balandžio 10 d. – nepraėjus trims mėnesiams nuo aukštosios švietimo įstaigos baigimo, t. y. nuo 1995 m. kovo 1 d. Pažymi, jog iki 2003 m. gegužės 1 d. minėtas laikotarpis į jo vidaus tarnybos stažą buvo įskaitomas.

S. B. 2011 m. liepos 19 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK viršininką, prašydamas perskaičiuoti jo vidaus tarnybos stažą ir įskaityti pusę mokymosi aukštojoje švietimo įstaigoje laiko. Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 10-TE-379 pareiškėjo vidaus tarnybos stažas buvo perskaičiuotas.

Mano, kad atsakovas, neįskaitydamas į jo tarnybos stažą mokymosi aukštojoje švietimo įstaigoje laiko (dalies, kuri įskaitytina pagal teisės aktų nuostatas), netinkamai skaičiavo ir priedą už tarnybą Lietuvos valstybei stažą, o tai reiškia, kad netinkamai skaičiavo ir neišmokėjo dalies darbo užmokesčio.

S. B. 2011 m. spalio 17 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK viršininką, prašydamas perskaičiuoti darbo užmokestį bei išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl netinkamai skaičiuoto procentinio priedo už tarnybos stažą bei apskaičiuoti, kiek nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų jam priklauso dėl netinkamai skaičiuoto tarnybos stažo. 2011 m. spalio 25 d. Vilniaus apskrities VPK viršininkas raštu Nr. 10-S-18237 atsakė, jog Vilniaus apskrities VPK neturi teisinio pagrindo už ankstesnius laikotarpius perskaičiuoti ir išmokėti priemoką už stažą Lietuvos valstybei. Sprendimą motyvavo tuo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 11 str. 3 d., teisė į naujai perskaičiuotą ir patvirtintą stažą atsirado nuo įsakymo įsigaliojimo datos, t. y. nuo 2011 m. liepos 27 d. Su tokia atsakovo pozicija nesutinka.

2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Statuto 3 str. 1 d. nustatyta, jog vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais. Šio straipsnio 8 d. atskleidžiamas teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principo turinys. Pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.

Kadangi nuo vidaus tarnybos stažo priklauso pareigūnams suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė, nustatomas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis, kvalifikacinė kategorija bei pareiginis laipsnis, darytina išvada, jog vidaus tarnybos stažas ir jo apskaičiavimo tvarka turi esminę įtaką pareigūnams garantuojamų socialinių garantijų dydžiui.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 str. numatyta, kad valstybės tarnautojams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kuris sudaro 3 procentus pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. Pagal šio įstatymo 23 str. 1 d., priedas už stažą Lietuvos valstybei yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis.

Nesutinku su atsakovo argumentu, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 11 str. 3 d. teisė į naujai perskaičiuotą ir patvirtintą stažą atsiranda nuo įsakymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2011 m. liepos 27 d., todėl nėra pagrindo už ankstesnius laikotarpius perskaičiuoti ir išmokėti priemoką už stažą Lietuvos valstybei. Mano, kad atsakovas 2011 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 10-TE-379 perskaičiuodamas jo vidaus tarnybos stažą bei stažą Lietuvos valstybei ir į juos įskaičiuodamas pusę mokymosi laiko, pripažino S. B. teisę į stažą bei iš to kylančias kitas socialines garantijas, o taip pat ir subjektinę teisę į priedą už stažą Lietuvos valstybei. Atsakovas, nepagrįstai neįskaitydamas pusės S. B. mokymosi laiko į stažą, šią subjektinę teisę pažeidė.

2011 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 10-TE-379 perskaičiavęs stažą, atsakovas nutraukė savo neteisėtą neveikimą, t. y. pripažino, kad pusė mokymosi laiko į stažą Lietuvos valstybei neįskaityta nepagrįstai. Šiuo pagrindu atsirado teisė reikalauti išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, o 2011 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 10-TE-379 priėmimas negali panaikinti įgytos teisės gauti priedą už praeitą laikotarpį, kadangi tai pažeistų konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės, taip pat socialinių garantijų tęstinumo, teisinio tikrumo principus.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 str. darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 str. numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pagal šį straipsnį, jeigu darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį ar kitokias išmokas už daugiau nei trejus metus, jis gali pasirinkti finansiškai palankiausią trejų metų laikotarpį, kadangi toks draudimas nėra numatytas.

Tvirtina, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 27 d. Vilniaus apskrities VPK jam neišmokėjo 1 293,96 Lt teisėtai priklausančios darbo užmokesčio dalies.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo įstatymo 11 str. 3 d. nustatyta, kad ministrų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Jeigu minėti teisės aktai šio įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, jie įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jei pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d. numatyta, kad indvidualus teisės aktas – tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Dėl S. B. stažo paskaičiavimo Vilniaus apskrities VPK viršininkas priėmė individualų teisės aktą. Pagal norminių aktų galiojimo laike principą lex retro non agit, Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymas sukūrė teises ir pareigas tik nukreiptas į ateitį, t. y. teisė pareiškėjui į paskaičiuotą ir patvirtintą stažą atsirado nuo įsakymo įsigaliojimo, o įstaigai pareiga mokėti kituose norminiuose aktuose nustatytus priedus, priklausančius nuo stažo dydžio, atsirado nuo konkretaus stažo patvirtinimo momento. Mano, kad Vilniaus apskrities VPK darbo užmokestį S. B. mokėjo teisingai, o pareiga mokėti už paskaičiuotą stažą Lietuvos valstybei atsirado nuo 2011 m. liepos 27 d., kai buvo paskaičiuotas ir patvirtintas tarnybos Lietuvos valstybei stažas.

Pažymi, kad reikalavimams dėl darbo užmokesčio ar kitų socialinių garantijų išmokų priteisimo taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis trijų metų senaties terminas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi ne anksčiau kaip 2011 lapkričio 15 d., todėl senaties terminas yra skaičiuojamas būtent nuo kreipimosi į teismą dienos. Vilniaus apskrities VPK vertinimu, S. B. piniginius reikalavimus gali reikšti tik už 3 metus nuo skundo padavimo teismui dienos.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. B. nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d. mokėsi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje, o 1995 m. balandžio 10 d. buvo priimtas dirbti į vidaus tarnybą, paskirtas Transporto policijos valdybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kriminalinės policijos skyriaus Operatyvinės tarnybos grupės jaunesniojo inspektoriaus pareigas. Nurodytas faktines bylos aplinkybes patvirtina atitinkami byloje esantys įrodymai, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu jos laikytinos nustatytomis šioje administracinėje byloje.

S. B. 2011 m. liepos 19 d. Vilniaus apskrities VPK viršininkui pateikė prašymą perskaičiuoti jo tarnybos stažą – įskaityti pusę mokymosi aukštojoje švietimo įstaigoje laiko, taip pat paskaičiuoti, kiek nepanaudotų atostogų priklauso už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 10 d. (Tarnybos byla Nr. 17 (toliau – Tarnybos byla) I d., l. 10–11). Išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą, Vilniaus apskrities VPK stažų skaičiavimo komisija 2011 m. liepos 25 d. išvadoje nusprendė pusę S. B. mokymosi laikotarpio nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. kovo 1 d., t. y. 2 metus ir 3 mėnesius, įskaityti į jo vidaus tarnybos stažą (Tarnybos bylos I d. l. 13).

Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 10-TE-379 „Dėl tarnybos eigos“ buvo patvirtintas perskaičiuotas pareiškėjo vidaus tarnybos stažas, kuris sudaro 18 metų 6 mėnesius ir 18 dienų, stažas valstybei toks pat (b. l. 6–7).

S. B. 2011 m. spalio 17 d. Vilniaus apskrities VPK pateikė prašymą dėl darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo ir šios institucijos viršininko 2011 m. spalio 25 d. raštu Nr. 10-S-18237„Dėl darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo“ buvo informuotas, kad sprendimas įskaičiuoti į naujai perskaičiuotą ir patvirtintą stažą atsirado nuo 2011 m. liepos 27 d. ir taikomas tik į priekį, todėl nėra pagrindo už ankstesnius laikotarpius perskaičiuoti ir išmokėti priemoką už stažą Lietuvos valstybei (b. l. 5).

Ginčas šioje byloje vyksta dėl to, ar 2011 m. liepos 27 d. perskaičiavus pareiškėjo stažą ir į jį įskaičiavus pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko, S. B. turi būti išmokėta darbo užmokesčio nepriemoka, susidariusi nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 27 d.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p. vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme.

Iki Statuto įsigaliojimo, tarnybos vidaus reikalų sistemoje santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1992 m. sausio 31 d., o tarnybos Lietuvos Respublikos policijoje – Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1991 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304, patvirtino Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutą. Tačiau nei vienas iš išvardintų teisės aktų nereglamentavo tarnybos stažo, pagal kurį nustatomos kvalifikacinės kategorijos (Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 71 p.) ir pareigūnų laipsniai (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 str. 1 d., Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 73 p.), apskaičiavimo tvarkos. Šie santykiai buvo sureglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“, kuriame buvo išvardinti atvejai, kokia tarnyba įskaitoma į minėtą stažą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1995 m. sausio 20 d. priėmus nutarimą Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“, minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 240 neteko galios.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 4.2 punkte nustatė, jog asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str.

Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 4 d. 6 p. nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.

Vienas iš principų, įtvirtintų Statute – tai teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas. Pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.

Siekdamas užtikrinti minėtą pareigą, įstatymų leidėjas, patvirtindamas Statutą, taip pat priėmė ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kurio 2 str. 2 d. nustatė, jog iki Statuto įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Statutui. Kadangi nuo vidaus tarnybos stažo priklauso pareigūnams suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė, nustatomas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis, kvalifikacinė kategorija bei pareiginis laipsnis, konstatuotina, jog vidaus tarnybos stažas ir jo apskaičiavimo tvarka turi esminę įtaką pareigūnams garantuojamų socialinių garantijų dydžiui, todėl šiems santykiams yra taikomi Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. reikalavimai.

Teisėja, sistemiškai įvertinusi minėtas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad iki Statuto įsigaliojimo galioję teisės aktai numatė, kad į S. B. vidaus tarnybos stažą turi būti įskaityta pusę studijų aukštojoje švietimo įstaigoje laiko, todėl ir po Statuto įsigaliojimo, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus, į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą įskaitytinas minėtas laikotarpis. Būtent tai ir padarė Vilniaus apskrities VPK, priimdamas 2011 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 10-TE-379, t. y. įskaitė pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko į S. B. stažą Lietuvos valstybei.

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos vidaus tarnybos pareigūnas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. numato, kad valstybės tarnautojams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kuris sudaro 3 procentus pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. Pagal šio Įstatymo 23 str. 1 d., priedas už stažą Lietuvos valstybei yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas 2011 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 10-TE-379 perskaičiuodamas pareiškėjo vidaus tarnybos stažą bei stažą Lietuvos valstybei ir į juos įskaičiuodamas pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko, pripažino jo teisę į stažą bei iš to išplaukiančias kitas socialines garantijas (3 procentų dydžio priedą, papildomas atostogų dienas).

Teismas atmeta atsakovo argumentą, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 11 str. 3 d. teisė į S. B. naujai perskaičiuotą ir patvirtintą stažą atsiranda nuo įsakymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2011 m. liepos 27 d., todėl nėra pagrindo už ankstesnius laikotarpius perskaičiuoti ir išmokėti priemoką už stažą Lietuvos valstybei. Atsakovas, nepagrįstai neįskaitydamas pusės pareiškėjo mokymosi laiko į stažą, jo subjektinę teisę pažeidė.

Kaip teisingai nurodė S. B., Vilniaus apskrities VPK 2011 m. liepos 27 d. nutraukė savo neteisėtą neveikimą, t. y. pripažino, kad pusė pareiškėjo mokymosi laiko į jo stažą Lietuvos valstybei neįskaityta nepagrįstai, taigi S. B. atsirado teisė reikalauti išmokėti jam jau nuo 2008 m. spalio 1 d. susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką. Teismo vertinimu, įsakymo priėmimas tik 2011 m. liepos 27 d., nors pareiškėjo subjektinė teisė į priedą atsirado anksčiau, negali panaikinti įgytos teisės gauti priedą už praeitą laikotarpį.

Vilniaus apskrities VPK argumentai, kad teisė į priedą pareiškėjui atsiranda tik nuo įsakymo priėmimo, pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės, paneigia socialinių garantijų tęstinumo, teisinio tikrumo principus.

Teisėja, įvertinusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 ir 2 d. nuostatas, konstatuoja, kad teisė gauti 3 procentų pareiginės algos priedą už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus S. B. atsiranda teisės aktų pagrindu ir nepriklauso nuo atsakovo valios. Vilniaus apskrities VPK nevykdė teisės aktuose numatytos pareigos įskaityti į stažą pusės mokymosi laiko Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje, t. y. nepagrįstai jo neįskaitė ir tą pats pripažino priimdamas 2011 m. liepos 27 d. įsakymą, taigi darytina išvada, kad atsakovo argumentas, jog pareiškėjui teisė gauti priedą atsirado tik priėmus šį įsakymą, nepagrįstas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 10-S-18237, kuriame nurodoma, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti priedą už ankstesnius laikotarpius, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Remiantis Vilniaus apskrities VPK operatyvinės veiklos valdybos tarnybos stažo perskaičiavimu nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. liepos 27 d. (b. l. 13) matyti, kad S. B. nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 27 d. buvo nepagrįstai neišmokėta 1 293,96 Lt (priedo už stažą Lietuvos valstybei) darbo užmokesčio, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 str. darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 298 str. numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pagal šį straipsnį, jeigu darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį ar kitokias išmokas už daugiau nei trejus metus, jis gali pasirinkti jam finansiškai palankiausią trejų metų laikotarpį, kadangi toks draudimas nėra numatytas.

S. B. prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemoka neviršija trejų metų laikotarpio (2008 m. spalio 1 d. – 2011 m. liepos 27 d.), todėl jam priteistina 1 293,96 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalis.

Vilniaus apskrities VPK prašo taikyti DK 27 str. 2 d. numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Teigia, kad pareiškėjas gali reikšti piniginius reikalavimus už 3 metus atgal nuo kreipimosi į teismą dienos.

Teisėjos vertinimu, atsakovas neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties terminą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 str. ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Šiuo atveju sprendžiant, ar S. B. nepraleido 3 metų kreipimosi į teismą termino, būtina nustatyti, kada sužinojo apie tai, kad jam turi būti įskaičiuojama pusė mokymosi laiko į stažą Lietuvos valstybei ir dėl to priklauso 3 procentų dydžio priedas. Vilniaus apskrities VPK 2011 m. liepos 27 d. perskaičiavus pareiškėjo stažą, tačiau neapskaičiavus ir neišmokėjus susidariusio procentinio priedo skirtumo, S. B. pakartotinai 2011 m. spalio 25 d. kreipėsi į atsakovą (b. l. 5), prašydamas išmokėti susidariusį procentinio priedo skirtumą.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apie nesumokėtą priedą pareiškėjas sužinojo po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. priimto sprendimo (b. l. 48). Teisėja, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad S. B. apie tai, jog jam nepagrįstai neįskaityta pusė mokymosi laiko ir nepagrįstai nemokėtas priedas, sužinojo 2011 m. liepos 27 d., t. y. kai buvo perskaičiuotas pareiškėjo stažas, todėl S. B. 3 metų senaties termino, numatyto DK 27 str. 2 d., nepraleido.

Objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjusi nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teisėja konstatuoja, kad Vilniaus apskrities VPK 2011 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 10-S-18237 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo“ naikintinas kaip nepagrįstas, o iš atsakovo Vilniaus apskrities VPK pareiškėjo S. B. naudai priteistina 1 293,96 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (priedo už stažą Lietuvos valstybei), įpareigojant atsakovą minėtą sumą išmokėti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 2 d., 85–88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo S. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 10-S-18237 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo“.

Pareiškėjui S. B. iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 1 293,96 (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt tris litus ir devyniasdešimt šešis centus) neišmokėto darbo užmokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.