Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį (dvi veikos) 45 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 35 paros arešto.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal BK 286 straipsnį, 287 straipsnio 2 dalį ir 290 straipsnį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos paskiriant – 3 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi nuteistojo G. K. prašymas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio peržiūrėjimo tenkintas iš dalies, baudžiamąją bylą dalyje dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 straipsnyje, nutraukiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendis bei Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. gruodžio 21 d., 16.10 val. iki 2013 m. gruodžio 22 d., 11.10 val., taip pat nuo 2014 m. spalio 31 d., 15.55 val. iki 2014 m. lapkričio 2 d., 12.30 val. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. gruodžio 8 d., taip pat pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi G. K. baudžiamoji byla, kurioje jis Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 290 straipsnį nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir G. K. atleistas nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, paliekant Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi nuteistajam nustatytą galutinę subendrintą bausmę – 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. gruodžio 8 d., bausmės vykdymo pabaiga 2019 m. birželio 3 d. 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės G. K. faktiškai atliko 2017 m. kovo 3 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. sausio 25 d. – 1 metai 4 mėnesiai 9 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 59-6 nutarta taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis G. K. Komisijai pristatomas trečią kartą. Paskutinį kartą G. K. Komisijoje svarstytas 2017 m. rugsėjo 21 d. Komisija, atsižvelgusi į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (tuo metu buvo – 86 balai), teistumų skaičių, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, pasidavimą kitų įtakai, emocinę gerovę ir elgesį, silpną motyvaciją keistis, nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Teismams palikus galioti tokį nutarimą, Komisiją pateikė G. K. atitinkamas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Nuteistasis Komisijos rekomendacijas įvykdė pilnai, atliko gerbūvio darbus, mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, konsultavosi su įstaigos psichologais.

Komisija nurodė, jog G. K. anksčiau teistas 14 kartų, anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas jis pažeidė. Amžius pirmojo teistumo metu 16 metų, būdingas nusikaltimų modelis. Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2015 m. gruodžio 2 d. paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė keturis kartus, baustas du kartus: už reikalavimų nevykdymą ir narkotinių medžiagų vartojimą. Šiuo metu nuobaudos negalioja. Du kartus skatintas. Nuteistasis neneigia pavienių narkotinių medžiagų vartojimo atvejų, supranta kai kuriuos narkotikų vartojimo padarinius, ypač susijusius su asmens sveikata, elgesiu, tačiau nesieja jų su galimu nusikalstamumu, visuomenės patiriama žala. Nuteistasis taip pat pripažįsta, kad yra priklausomas nuo alkoholio. Turimos žalingo alkoholio vartojimo problemos glaudžiai sietinos su nuteistojo nusikalstamu elgesiu (nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas, įvykdė būdamas neblaivus). Nusikaltimą padarė grupėje asmenų, teigia, jog draugų įtaka turi didelę reikšmę jo nusikalstamam elgesiui.

Komisija taip pat nurodė, kad G. K. savo nusikalstamą elgesį vertina neigiamai, nelinkęs jį pateisinti, taikosi su priežiūros sąlygomis - po drausminės nuobaudos už narkotikų vartojimą yra skatintas už gerą elgesį. Įstatymų svarbą bei būtinybę jų laikytis supranta, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam dar sunku jomis visuotinai vadovautis. G. K. turi 11 klasių išsilavinimą. Vilniaus Pataisos namuose mokinasi 12 bendrojo lavinimo klasėje, yra įgijęs suvirintojo specialybę, baigęs Alfa kursus, nuo 2017 m. gruodžio 1 d. pradėjo lankyti psichokorekcinius užsiėmimus. Vilniaus komunalinių paslaugų mokymo centre baigė suvirintojų mokymus, šiuo metu mokosi batsiuviu. Pataisos namuose šiuo metu nedirba, atlieka gerbūvio darbus, gauna pinigines perlaidas, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Iki bausmės oficialiai nedirbo, gyveno iš laikinų ar atsitiktinių darbų, turi staliaus, elektros renginių remontininko specialybes. Įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų dėl ieškinio. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais – žmona, motina, seserimi telefonu, laiškais, lankomas pasimatymų metu. Pagal OASys vertinimo metodiką G. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė – 84 balai, iš jų 45 balai yra statiniai, 39 balai - dinaminiai. Atlikus G. K. smurtinio elgesio vertinimą, naudojant HCR-20 metodiką, nustatyta aukšta smurtinio elgesio rizika.

Nuteistasis pataisos įstaigoje baigė psichoedukacinę programą „Įžanginė grupė“, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims. G. K. nėra socialiai atsiskyręs, jam yra svarbus bendravimas su kitais žmonėmis, tačiau jis stokoja gebėjimo pasirinkti prosocialaus elgesio normas palaikančius draugus ir pažįstamus. Nuteistojo savivertė žema, saviveiksmingumas prastas, galios jausmas palaikomas per prisitaikančio, priklausomo santykio mezgimą, nebrandžią kylančių sunkumų įveiką. Nuteistasis gauna medikamentinį gydymą dėl turimų neurologinių problemų, turi psichiatrinio gydymosi istoriją dėl elgesio sutrikimų, yra buvę keletas suicidinių ketinimų ir bandymų. G. K. būdingas impulsyvus, neapgalvotas elgesys, neįvertinimas galimų savo elgesio pasekmių. Kalbėdamas apie padarytus nusikaltimus, G. K. pastebi, kad elgėsi spontaniškai, neplanuodamas, tiesiog atsidurdamas tam tikroje situacijoje. Jam būdingas ir agresyvus elgesys. Menki nuteistojo problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžiai, jis nepajėgus efektyviai siekti savo tikslų, numatyti savo elgesio pasekmių, linkęs kartoti tas pačias klaidas. Nuteistasis išsako norą daugiau nebenusikalsti, turi ateities planų, sietinų su prosocialiu gyvenimo būdu (darbu, šeimyniniu gyvenimu, laisvalaikio leidimu su alkoholį nevartojančiais asmenimis).

Atsižvelgus į vidutinę nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturėjimą, į tai, jog skatintas 3 kartus, turi suvirintojo specialybę, mokosi batsiuviu, dalyvavo korekcinėse programose, turi pastovią gyvenamąją vietą, be finansinių įsipareigojimų, palaiko socialinius ryšius, žino ir gali įvardinti neigiamus piktnaudžiavimo alkoholiu padarinius jo gyvenime, sutinka gydytis, išsako norą daugiau nebenusikalsti, turi ateities planų, sietinų su prosocialiu gyvenimo būdu, savo nusikalstamą elgesį vertina neigiamai, Komisijos nuomone, darytina išvada, jog G. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisme buvo gautas nuteistojo prašymas, kuriame jis nurodė, kad jam iš pradžių buvo įteikta Komisijos išvada su neteisingais duomenimis apie jo elgesį bausmės atlikimo metu, t. y. jo padarytus pažeidimus. Bijodamas, kad teismui taip pat galėjo būti pateikta klaidinga išvada, pateikė teismui Komisijos nutarimo originalą, kuris jam buvo įteiktas po jo pateiktų pastabų. Nurodė, kad režimo tvarką buvo pažeidęs 4 kartus, du kartus būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje naktį nemiegojo, Kauno tardymo izoliatoriuje bendravo su kitose kamerose laikomais asmenimis bei vieną kartą buvo vartojęs narkotinių medžiagų. Dėl šių pažeidimų prisipažįsta, gailisi. Po minėtų pažeidimų elgėsi gerai, buvo du kartus skatintas. Šiuo metu mokosi 12 klasėje bei avalyninko specialybės, nuo atvykimo į pataisos namus visą laiką mokosi, lanko įvairius užsiėmimus, psichologų kursus. Prieš metus sukūrė šeimą, yra pasirengęs laikytis visų įsipareigojimų, prašė taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

Prokuroro atsiliepimo negauta.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

G. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir atliktos bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad G. K. Komisijai pristatomas trečią kartą, praeityje teistas 14 kartų, būdingas nusikaltimų modelis, daugiausia teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, paskutiniu nuosprendžiu teistas už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą, kurie buvo nukreipti prieš savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose G. K. atlieka jau ne pirmą kartą, taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobūdis bei jų skaičius liudija apie didesnį G. K. asmenybės pavojingumą. Be to, paskutinės nusikalstamos veikos padarytos esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas. Nusikalstamas veikas G. K. darydavo asmenų grupėje, kas tik patvirtina Socialinio tyrimo išvadą, kad nuteistasis stokoja gebėjimo pasirinkti prosocialaus elgesio normas palaikančius draugus ir pažįstamus bei yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Pats nuteistasis neneigia, kad draugų įtaka turi didelę reikšmę jo nusikalstamam elgesiui.

Atkreiptinas dėmesys, kad G. K. atžvilgiu anksčiau, t. y. 2002 m. bei 2003 m. buvo taikytas Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymas dėl amnestijos Nr. IX-1182, vieną kartą atleidžiant jį nuo laisvės atėmimo bausmės dalies, kitą – nuo visos nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. G. K. atžvilgiu taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas (2002 m.), taip pat ne kartą taikytas lygtinis paleidimas (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. ir to paties teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimis), tačiau lygtinio paleidimo sąlygas nuteistasis buvo pažeidęs ir jo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas buvo panaikintas. Nustatytos aplinkybės rodo, kad nepaisant jam išreikšto pasitikėjimo, taikant jo padėtį palengvinančias įstatymų nuostatas bei teisės aktus, G. K. ir toliau darė nusikalstamas veikas, savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų.

Pagal nuteistojo asmens bylos duomenis, G. K. turi akivaizdžių problemų dėl alkoholio vartojimo. Nuteistojo teigimu vartoti alkoholį jis pradėjo nuo 15 metų. Pats nuteistasis neneigia, kad yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo. Dėl alkoholio vartojimo problemų susidurdavo su sunkumais darbinėje veikloje, neišlaikydavo pastovios darbo vietos. Alkoholio vartojimas turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamam ir smurtiniam elgesiui. Šiuo atveju pažymėtina, kad G. K. nusikalstamas veikas darydavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Aplinkybės, kad nuteistasis žino ir gali įvardinti neigiamus piktnaudžiavimo alkoholiu padarinius jo gyvenime, pataisos namuose nėra fiksuota alkoholio vartojimo atvejų, baigė psichoedukacinę programą, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, sutinka gydytis nuo alkoholizmo, rodo nuteistojo pastangas atsisakyti žalingų įpročių, tačiau alkoholio vartojimas, įvertinus Socialinio tyrimo išvadą, jog neigiamų elgesio ir gyvenimo būdo pasekmių nenumatymas turi įtakos G. K. nusikalstamam elgesiui, vis dar išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių. Be to, G. K. vartojo ir narkotines medžiagas, ta pripažįsta ir pats nuteistasis. Narkotinių medžiagų vartojimo atvejis buvo fiksuotas ir bausmės atlikimo metu. Nors G. K. supranta kai kuriuos narkotikų vartojimo padarinius, ypač susijusius su asmens sveikata, elgesiu, tačiau nesieja jų su galimu nusikalstamumu, visuomenės patiriama žala.

Nepaisant to, kad nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, yra du kartus skatintas, siekia išsilaikyti pataisos namuose be nuobaudų, tačiau bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus yra pažeidęs keturis kartus, baustas du kartus. 2014 m. gruodžio 31 d. G. K. baustas už tai, kad pro pravirą kameros langą, siūlo bei raštelio pagalba bendravo su suimtaisiais esančiais gretimuose kamerose (asmens bylos 1 t., b. l. 144). 2016 m. spalio 7 d. nubaustas už narkotinių medžiagų vartojimą (asmens bylos 4 t., b. l. 65), 2017 m. balandžio 27 d. už gerą elgesį G. K. paskirta nuobauda panaikinta anksčiau laiko (asmens b. l. 88). Paminėtina, kad teisme gautame Komisijos nutarime ir kartu su nuteistojo prašymu pateiktame Komisijos nutarime nurodyti analogiški nuteistojo pažeidimai padaryti bausmės atlikimo metu. Bausmės atlikimo metu nustatyti tvarkos pažeidimai rodo, kad nuteistajam vis tik yra sunku laikytis nustatytos tvarkos bei taisyklių. Nepaisant to, kad nuteistasis supranta įstatymų svarbą bei būtinybę jų laikytis, taip pat deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau remiantis Socialinio tyrimo išvada, pačiam nuteistajam dar sunku jomis visuotinai vadovautis.

Būdamas izoliacijos sąlygose nuteistasis jaučiasi ir yra pajėgus susidoroti su kasdieninėmis užduotimis, tačiau G. K. turi emocinių problemų, turinčių įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. K. savivertė yra žema, nuteistasis gauna medikamentinį gydymą dėl turimų neurologinių problemų (epilepsijos, miego sutrikimų), turi psichiatrinio (stacionarinio bei ambulatorinio) gydymosi istoriją dėl elgesio sutrikimų (agresyvaus, suicidinio elgesio, akademinių sunkumų, mokyklos nelankymo bei bėgimų iš gyvenamosios vietos), yra buvę keletas suicidinių ketinimų ir bandymų, kuriais, pasak nuteistojo, jis siekė įbauginti jį kontroliuojančius aplinkinius, tikėdamasis, kad bus patenkinti jo reikalavimai. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nuteistojo problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžiai yra pakankamai menki, jis nepajėgus efektyviai siekti savo tikslų, numatyti savo elgesio pasekmių, linkęs kartoti tas pačias klaidas. Nors G. K. geba adekvačiai bendrauti, išlaikyti taktą ir savikontrolę, vis tik jam yra būdingas impulsyvus, neapgalvotas elgesys, elgesio pasekmių neįvertinimas. Be to, jam sunkiai sekasi paaiškinti neapgalvotus savo poelgius, juos supranta kaip reakciją į tam tikras aplinkybes. Kalbėdamas apie padarytus nusikaltimus, pastebi, kad elgėsi spontaniškai, neplanuodamas, tiesiog atsidurdamas tam tikroje situacijoje. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota ir tai, kad nuteistajam yra būdingas agresyvus elgesys, agresiją dažniausiai naudoja, kaip impulsyvią gynybinę reakciją į susiklosčiusias jam nemalonias aplinkybes arba konfliktinių situacijų metu. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimui laisvėje, iš esmės pakeitė savo elgesio nuostatas ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.

Pagal OASys vertinimo metodiką G. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 84 balai. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Nors po paskutinio karto, kai nuteistasis buvo pristatomas Komisijai, jo rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo 2 balais, vis tik nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad toks pokytis yra esminis. Pažymėtina, kad iš 84 balų, net 39 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje būtent alkoholio vartojimas, prosocialios aplinkos trūkumas, žemas saviveiksmingumo lygis, sumažėjusi savivertė, menkas atsparumas stresui, agresyvus elgesys, problemų sprendimo įgūdžių stoka, paviršutiniškas elgesio normų ir nustatytų taisyklių laikymasis vertinami, kaip pagrindiniai G. K. nusikalstamam elgesiui įtakos turintys veiksniai, kurie beje yra priskiriami prie kintamų. Šiuo atveju pastebėtina, kad anksčiau pristatant G. K. Komisijai veiksniais, turinčiais įtakos nuteistojo nusikalstamas elgesiui, taip pat buvo pripažįstami emocinio stabilumo ir elgesio problemos, pasidavimas kitų asmenų įtakai, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Akivaizdu, kad šios asmenį charakterizuojančios savybės nėra iš esmės pakitusios ir šiuo metu. Be to, pagal smurtinio elgesio vertinimo HCR-20 metodiką, G. K. smurtinio elgesio rizika yra aukšta.

G. K. pataisos namuose mokosi 12 klasėje, baigė Vilniaus komunalinių paslaugų mokymo centre suvirintojų mokymus, yra įgijęs suvirintojo specialybę, šiuo metu mokosi batsiuviu, mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai, atlieka gerbūvio darbus, baigęs Alfa kursus, EPP programą, nuo 2017 m. gruodžio 1 d. pradėjęs dalyvauti psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose, taikosi su priežiūros sąlygomis, sutinka gydytis, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę planuoja gyventi pas žmoną L. K., adresu (duomenys neskelbtini), yra pateiktas raštas patvirtinantis, kad lygtinio paleidimo atveju žmona priimtų jį gyventi (asmens byla 4 t., b. l. 123, 130). Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkmę ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad nuteistojo pastangos išsilaikyti be nuobaudų, tam tikros teigiamos charakterio savybės, taikymasis su priežiūra, sutikimas gydytis priklausomybės ligas, gyvenamosios vietos laisvėje bei ateities planų dirbti turėjimas negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, nustatytas jo asmenines savybes, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pasiruošimą gyvenimui laisvėje bei likusią nemažą neatliktos bausmės dalį, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 59-6 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. K. (pažymėtina, kad toks Komisijos sprendimas nebuvo vienbalsis, du komisijos nariai atsižvelgę į didelį teistumų skaičių, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką bei aukštą smurtinio elgesio vertinimą, pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 59-6 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. K..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.