Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-11 · Administracinė byla Nr. I-437-739/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-11
Bylos Nr.
I-437-739/2012
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00167-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-437-739/2012Proceso Nr. 3-65-3-00167-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 16.4, 74 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 11d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,pareiškėjai A. R., jos atstovui R. R., atsakovo atstovėms V. A., J. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo panaikinti atsakovo 2012-06-21 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos“. Pareiškėja ir jos atstovas reikalavimą panaikinti skundžiamą įsakymą dėl jai paskirtos tarnybinės nuobaudos grindžia tuo, kad tarnybinė nuobauda paskirta praleidus įstatyme numatytą 6 mėnesių terminą nuobaudai skirti bei nėra išimtinių aplinkybių, kai tarnybinė nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo. Taip pat pareiškėja nesutinka su jai paskirta tarnybine nuobauda, nes ji asmens duomenis tvarkė, būdama paskirta atsakinga už atsakovo darbuotojų prisijungimų prie mokesčių mokėtojų duomenų bazių pagrįstumo kontrolę, atsakovas suteikė jai teisę naudotis atitinkamomis asmens duomenų bazėmis, kuriomis ji naudojosi tam, kad atsirinktų, kuriais atvejais reikalauti darbuotojų paaiškinimų dėl asmens duomenų tvarkymo pagrįstumo. Tuo tikslu ji atlikdavo tuos pačius asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kuriuos buvo atlikę jos tikrinami darbuotojai. Be to, atsakovas jos pasirašytinai nesupažindino su teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą, ji nežinojo, kaip vykdyti jai priskirtą kontrolės funkciją. Taip pat pareiškėja nurodo, kad skiriant jai tarnybinę nuobaudą buvo pažeista tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Pareiškėjos atstovas palaiko pareiškėjos skundą ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą bei atsakovo atstovai teismo posėdyje su skundu nesutinka. Atsakovo nuomone, nuobauda pareiškėjai paskirta nepažeidžiant įstatymo numatyto 3 metų nuo nusižengimo padarymo dienos termino, kadangi būtent Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), atlikusi teminį Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos(toliau – PAVMI)patikrinimą, rekomendavo atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo padaryta išvada, kad dėl pareiškėjos veiklos yra reikalinga pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Atsakovas nurodo, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, sudarytos komisijos sudėtis buvo pakeista, atsižvelgiant į pareiškėjos ir jos atstovo pareiškimus dėl nušalinimų, komisijos narė E.D. buvo tiesioginė pareiškėjos viršininkė, atsakinga už atsakovo personalo tvarkymą, todėl negalėjo būti nušalinta nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo, buvo atliktas išsamus tyrimas ir surašyta išvada bei priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimo, jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovo atstovė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš bylos rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. 2008-01-03 pareiškėja priimta į PAVMI Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus A lygio 9 kategorijos vyriausiosios specialistės pareigas. 2010-04-30 atsakovo viršininko įsakymu ji perkelta į atsakovo A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, kurias eidama pareiškėja pagal pareigybės aprašymą buvo tiesiogiai pavaldi atsakovo viršininkui(1t.,139-140b.l.).Pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatyta, kad vyriausiojo specialisto pareigybė reikalinga korupcijos prevencijai ir kontrolei bei atsakovo veiklos teisiniam reglamentavimui atlikti. 2011-10-04 pareiškėja perkelta į Administravimo ir personalo skyrių A lygio 9 kategorijos vyriausios specialistės pareigas ir tapo pavaldi šio skyriaus vedėjui(1t. 130b.l., 141-412b.l.).2007-02-01 VMI viršininko įsakymu Nr.V-60 apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų viršininkams pavesta paskirti už darbuotojų prisijungimų prie VMI informacinių sistemų(toliau tekste-IS),taikomųjų programinių įrangų(toliau tekste-TPĮ), kurių pagalba bus tvarkomi fizinių asmenų ir įmonių finansinės atskaitomybės duomenys bei kitų institucijų ir organizacijų duomenų bazių, prie kurių tiesioginio režimo būdu gali jungtis apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų darbuotojai, metu duomenų peržiūrėjimo pagrįstumo kontrolę atsakingą asmenį.2009-06-22 atsakovo viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau ir 2010-11-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai pavesta atsakovo tarnautojų ir darbuotojų naudojimosi suteiktomis prieigos teisėmis prie VMI IS bei jų prisijungimų prie atsakovo IS, TPĮ bei kitų institucijų duomenų bazių, prie kurių gali jungtis atsakovo darbuotojai, duomenų peržiūrėjimo pagrįstumo kontrolės funkcija, jai nurodyta vykdyti tokių prisijungimų atranką, pagal kurią būtų atliekami patikrinimai, siekiant nustatyti kokius duomenis ir dėl kokių priežasčių jie tvarkė bei kontrolės veiksmus atitinkamai įforminti(1t.57-59b.l.).2011-06-20 pareiškėja, nurodydama, kad dėl jai pavestos duomenų peržiūrėjimo pagrįstumo kontrolės funkcijos yra reikalinga naudotis prieigomis prie tų duomenų bazių, prašė atsakovo viršininko leisti jai naudotis tam tikromis IS ir TPĮ(1t. 16 b.l.).2011-07-26 įsakymais Nr.1-86 ir 1-87 pareiškėjai leista naudotis Gyventojų registro duomenų paieškos intranete(toliau tekste - GR PP) ir Nekilnojamojo turto registro duomenų programinėmis priemonėmis(toliau tekste - NTR RC), įtraukiant ją į tokių naudotojų sąrašą.Vykdydama pavestą duomenų peržiūrėjimo kontrolės funkciją, pareiškėja atliko 2010-01-01 – 2010-12-31 laikotarpio patikrinimus ir parengė bei atsakovo viršininkui pateikė ataskaitas: 2011-08-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-11-14 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-05-10 Nr. (duomenys neskelbtini) (1t. 158-178 b.l.).2012-01-16 – 2012-04-17 vykdydama VMI viršininko pavedimą. VMI patikrinimo darbo grupė atliko teminį atsakovo veiklos patikrinimą, kurio 2012-04-17 ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priede esančioje suvestinėje užfiksuoti 208 pareiškėjos atliktų mokesčių mokėtojų asmens duomenų tvarkymo atvejai GR PP ir 21 NTR RC. Pareiškėjos buvo paprašyta paaiškinti dėl 40 mokesčių mokėtojų asmens duomenų tvarkymo GR PP atvejų bei 10 atvejų NTR RC, o pareiškėja paaiškino, kad visi duomenys, išskyrus 1 atvejį, buvo tvarkyti darbo reikalais. Teminio patikrinimo vykdymo metu pareiškėja atsakovo viršininkui yra pateikusi 2012-03-22 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad visi jos atlikti asmens duomenų tvarkymo veiksmai buvo atlikti tik vykdant jai pavestą kontrolės funkciją (1t. 106 b.l.). Patikrinimo ataskaitos išvadose nurodyta, kad pareiškėja galimai teisėtai atliko mokesčių mokėtojų asmens duomenų tvarkymo veiksmus GR PP ir NTR RC, kadangi VMI nėra teisės akto, reglamentuojančio mokesčių mokėtojų asmens duomenų tvarkymo pagrįstumo kontrolės procedūrą. VMI teminio patikrinimo ataskaitoje atsakovo viršininkui buvo rekomenduota atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar tikrai dėl pareiškėjos pateiktuose paaiškinimuose nurodytų priežasčių buvo tvarkyti išrašuose iš GR PP įvykių žurnalų pažymėti mokesčių mokėtojų asmens duomenys(1t. 60-73b.l.).Vadovaudamasis ataskaitos rekomendacijomis atsakovo viršininkas 2012-05-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė laikiną komisiją, kuriai kartu su kitais pavedimais, pavedė papildomai patikrinti pareiškėjos paaiškinime nurodytas priežastis, dėl kurių pareiškėja tvarkė išrašuose iš GR PP įvykių žurnalo pažymėtų mokesčių mokėtojų asmens duomenis ir pateikti išvadą(1t.74 b.l.).Sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą ir išvadas atsakovo viršininkui pateikė 2012-05-28(1t.75-77b.l.). Komisija pasiūlė atsakovo viršininkui inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą.2012-06-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo viršininkas sudarė laikiną komisiją tarnybiniam nusižengimui ištirti ir jai pavedė tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu bei įpareigojo iki 2012-06-20 pateikti motyvuotą išvadą(1t.37b.l.).Komisijos tarnybiniam nusižengimui ištirti sudėtis, atsižvelgiant tiek į atsakovo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko prašymą, tiek ir pareiškėjos atstovo prašymą dėl komisijos narės nušalinimo, buvo papildyta ir pakeista atsakovo viršininko įsakymais 2012-06-05 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-06-13 Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1t. 38-39, 49-50b.l.).2012-06-05 pareiškėjai pasirašytinai įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr.(duomenys neskelbtini) (1t.40b.l.),kurį pasirašė tiesioginė pareiškėjos viršininkė - atsakovo Administravimo ir personalo skyriaus vedėja E.D. 2012-06-20 tarnybinio tyrimo komisija atsakovo viršininkui pateikė išvadą dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo. Komisija išvadoje konstatavo, kad pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja ir vykdydama jai atsakovo viršininko 2010-11-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pavestą mokesčių mokėtojų asmens duomenų tvarkymo pagrįstumo kontrolės funkciją, susipažinusi su duomenų saugą reglamentuojančiais teisės aktais, sąmoningai, siekdama asmeninių tikslų, 2011-08-01 – 2011-10-10 laikotarpiu iš nagrinėtų 208 atvejų 100 proc. tvarkė mokesčių mokėtojų duomenis neteisėtai, t.y. netinkamai atliko valstybės tarnautojui pavestas pareigas, tuo pažeisdama asmens duomenų tvarkymo reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo(Žin.1996, Nr.63-1479; 2008, Nr.22-804)(toliau - Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas),3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacinių sistemų naudotojų administravimo taisyklių(toliau -VMI IS naudotojų administravimo taisyklės), patvirtintų VMI viršininko 2007-12-29 įsakymu Nr.455(VMI viršininko 2009-12-11 įsakymo Nr.V-330 redakcija, 2011-05-23 įsakymo Nr.V-183 redakcija)18.2. ir 18.4. punktuose, Mokesčių mokėtojų asmens duomenų tvarkymo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių(toliau - Mokesčių mokėtojų asmens duomenų tvarkymo VMI taisyklės), patvirtintų VMI viršininko 2008-04-04 įsakymu Nr.V-130(2011-05-19 įsakymo Nr.V-166 redakcija) 6.1 ir 6.3 punktuose. Šiais veiksmais pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktų nuostatas, tuo padarydama tarnybinį nusižengimą. Komisija savo išvada siūlė pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą(1t. 94-100b.l.).Su komisijos išvada tą pačią dieną pasirašytinai susipažino pareiškėjai tarnybinio nusižengimo tyrime atstovaujantis asmuo. 2012-06-21 atsakovo viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, kad pareiškėja netinkamai atlikdama mokesčių mokėtojų asmens duomenų tvarkymo veiksmus Gyventojų registre, padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1,9 punktų nuostatas ir jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba( 1t. 25 b.l.).

Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams nuo nusižengimo, kuris truko laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-10-10, pabaigos. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją(inventorizaciją)arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat, kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo viršininkas, vykdydamas VMI teminio patikrinimo išvados rekomendacijas dėl pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo priežasčių nustatymo ir vadovaudamasis PAVMI nuostatų 17 punkte įtvirtintais įgalinimais, teisėtai tuo tikslu sudarė laikiną komisiją bei jai pavedė atlikti patikrinimą, kuris iš esmės laikytinas tarnybiniu patikrinimu Valstybės tarnybos 30 straipsnio nuostatų prasme. 2012-05-28 šios tarnybinio patikrinimo komisijos išvados pagrindu 2012-06-04 atsakovo viršininko įsakymu buvo pradėtos pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros. Esant šioms aplinkybėms bei įstatymų leidėjui tuo atveju, kai yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, nustačius ilgesnį, tai yra 3 metų nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos terminą tarnybinei nuobaudai skirti, teismas daro išvadą, kad atsakovas nepraleido termino tarnybinei nuobaudai skirti. Pareiškėja mano, kad atsakovas pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras, kadangi pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pasirašė ne atsakovo viršininko įsakymu sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti, bet vienasmeniškai atsakovo Administravimo ir personalo skyriaus vedėja E.D. Taip pat pareiškėja mano, kad ši komisijos narė nepagrįstai nebuvo nušalinta iš komisijos narių, nes pareiškėjos atžvilgiu buvo šališka-pareiškėja nustatė jos padarytus pažeidimus.Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių(toliau - Taisyklės) 5 ir 6 punktai nustato atvejus, kuriems esant tarnybinio nusižengimo tyrimui gali būti sudaroma komisija, bei atvejus, kuriems esant tokią komisiją sudaryti būtina. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Taisyklės nenumato būtinumo sudaryti komisiją dėl pareiškėjos padaryto nusižengimo tyrimo, todėl atsakovo viršininkas komisiją sudarė pasirinktinai, remdamasis diskrecijos teise. Pagal Taisyklių 7 punktą, sudaryta komisija surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą.Byloje tokį pranešimą pasirašė ne komisija, bet viena iš jos narių, tai yra atsakovo Administravimo ir personalo skyriaus, kuris yra atsakingas už atsakovo personalo tvarkymą, vedėja E.D. Apklausta liudytoja E.D. parodė, kad pranešimo tekstą parengė ir derino komisija, o ji tik pasirašė pranešimą komisijos pavedimu. Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados nustatyta, kad pareiškėjos nusižengimui tirti sudaryta komisija patvirtina pranešimą pareiškėjai kaip surašytą komisijos vardu. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pranešimą apie tarnybinį nusižengimą su komisijos pritarimu surašius ir pasirašius vienam iš komisijos narių, padarytas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimas nėra esminis, nes dėl jo nebuvo suvaržytos pareiškėjos teisės bei tai neturėjo įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Remdamasis liudytojos E.D. parodymais, kuriais ji pripažino pareiškėjos nustatytus jos pačios padarytus pažeidimus tvarkant asmens duomenis ir nurodė, kad dėl padarytų pažeidimų apgailestavo bei neturėjo jokio šališkumo pareiškėjos atžvilgiu, o taip pat byloje nustatytu faktu, kad būtent E.D. buvo tiesioginė pareiškėjos viršininkė bei atsakinga už įstaigos personalo tvarkymą, kas pagal Taisyklių 5 punkto reikalavimus sudarė pagrindą įtraukti ją į komisijos sudėtį, tiriant pareiškėjos nusižengimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos atstovo prašymo nušalinti komisijos narę E. D. netenkinimas bei šios narės dalyvavimas pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos veikloje nepažeidė ir nesutrukdė pareiškėjai tarnybinio tyrimo procedūros metu įgyvendinti teisės aktais įtvirtintas teises. Iš liudytojos E.D. parodymų teismas nustatė, kad pareiškėjai kartu su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą buvo įteikta ir 2012-05-28 komisijos išvados pareiškėjos atžvilgiu kopija, pareiškėjai ir jos atstovui buvo užtikrinta galimybė susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada ir tyrimo metu surinkta medžiaga. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai buvo pasiūlyta pasinaudoti išrašais apie pareiškėjos tvarkytus asmens duomenis iš GR PP įvykių žurnalo, dėl kurių buvo atliekamas tyrimas, tačiau pareiškėja išrašais nesinaudojo. Siekiant apsaugoti asmens duomenų slaptumą, pareiškėjos atstovui buvo pasiūlyta sudaryti susitarimą dėl susipažinimo su pareiškėjos tvarkytais duomenimis, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti, todėl šie duomenys jam nebuvo pateikti. Nors pareiškėja 2012m. birželio 6 ir 7 dienomis buvo nedarbinga, tačiau byloje nustatyta, kad ši aplinkybė nesutrukdė jai įgyvendinti savo teises ir gintis nuo įtarimo dėl tarnybinio pažeidimo, pateikti paaiškinimą, ji turėjo atstovą, per jį reiškė įvairius prašymus, o atsakovas juos sprendė(1t.41-56).Pareiškėjos atstovas taip pat nurodė, kad tarnybinio nusižengimo komisijos atliekamo tyrimo metu dalyvavo ir J.Z., tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad ji nebuvo komisijos narė ir jokių sprendimų tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu nepriėmė, tuo tarpu teisės aktai nereglamentuoja, kad komisijos posėdžiai yra uždari ir juose negali dalyvauti jokie kiti asmenys. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodyti ir aukščiau aptarti formalūs tarnybinio pažeidimo tyrimo procedūros pažeidimai nėra esminiai, dėl jų nebuvo suvaržytos pareiškėjos teisės ir jie neįtakojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo jos atžvilgiu priėmimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, taigi, įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo neprivalo būti nurodyti visi nuobaudos skyrimo motyvai, kaip skunde teigia pareiškėja. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas, įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimo nenurodydamas šio įsakymo apskundimo tvarkos, nesutrukdė pareiškėjai įgyvendinti teisę apskųsti šį įsakymą teismui, todėl negali būti pripažįstama, kad buvo padarytas esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas.

Pareiškėja nurodo, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą nėra nurodytos tarnybinio nusižengimo aplinkybės. Taisyklių 7 punktas nustato, kad pranešimo apie tarnybinį nusižengimą tikslas yra pasirašytinai informuoti valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas ir kartu pateikti nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje administracinių teismų praktikoje yra pažymėjęs, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas, nurodomi jo veiksmai ar neveikimas, nusižengimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės, o tarnybinė nuobauda turi būti skiriama už to nusižengimo padarymą, apie kurį buvo nurodyta pranešime. Nustatyta, kad pareiškėjai pasirašytinai įteiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą yra pakankamai informacijos apie nusižengimą, kurio padarymu ji įtariama. Pranešime yra nurodytas nusižengimo padarymo laikas ir jo esmė, tai yra, kad 2011-08-01 – 2011-10-10 laikotarpiu pareiškėja galimai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktų nuostatas, atlikdama mokesčių mokėtojų asmens duomenų tvarkymo veiksmus Gyventojų registre. Be to, kaip jau byloje nustatyta, kartu su pranešimo pareiškėjai įteikimu, jai taip pat buvo pasiūlyta pasinaudoti kopija išrašo iš GR PP įvykių žurnalo apie pareiškėjos atliktus asmens duomenų tvarkymo veiksmus. Taigi, pranešimo apie tarnybinį nusižengimą tikslai informuoti pareiškėją bei suteikti jai galimybę paaiškinti dėl įtarimo, pateikti įrodymus bei naudotis kitomis savo teisėmis tyrimo metu buvo įgyvendinti. Be to, iš tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados ir įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nustatyta, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už tą patį nusižengimą, dėl kurio padarymo pareiškėja buvo įtariama pranešime apie tarnybinį nusižengimą. Laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-10-10 GR PP įvykių žurnale buvo užfiksuoti 208 pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo atvejai. Ši aplinkybė yra patvirtinta rašytiniais bylos įrodymais(1t.65, 184-193b.l.,2t.63-72,84-111b.l.)atsakovo atstovės paaiškinimais bei liudytojos E.D. parodymais. Nors pareiškėja, jos atstovas abejoja rašytinių įrodymų patikimumu, teismui nėra pagrindo jų nepripažinti bylos įrodymais, kadangi jie surinkti įstatymo nustatyta tvarka ir atitinka ABTĮ 57 straipsnio reikalavimus. Pareiškėja paaiškino, kad ji, vykdydama jai pavestą kontrolės funkciją bei siekdama atrinkti tuos atvejus, kai kontroliuojami darbuotojai nepagrįstai jungėsi prie GR PP duomenų bazės ir pareikalauti paaiškinimų dėl tokių atvejų, pati jungėsi ir tvarkė atsakovo darbuotojų asmens duomenis, o taip pat tų pačių asmenų asmens duomenis, kuriuos tvarkė jos kontroliuojamieji darbuotojai. Tai yra pareiškėja 208 atvejais tvarkė atsakovo valstybės tarnautojų, darbuotojų, jų šeimos narių, buvusių šeimos narių, bendrapavardžių ir kitų asmenų asmens duomenis. Taip pat ji tvarkė savo, sutuoktinio ir motinos asmens duomenis, kaip paaiškino teismo posėdyje, siekdama patikrinti, ar programa gerai veikia. Nustatyta, kad pareiškėja yra tikrinusi, ar atsakovo Personalo skyriaus, Nepriemokų išieškojimo skyriaus ir Operatyvios kontrolės skyriaus valstybės tarnautojams ir darbuotojams suteiktos prieigos prie GR PP ir NTR RC lygmuo atitinka tų tarnautojų ir darbuotojų pareigybių aprašymuose išdėstytus veiklos tikslus ir atliekamas funkcijas ir nustačiusi, kad 2010 metais ne visais atvejais tikrintų skyrių tarnautojai ir darbuotojai prieigas naudoja tarnybos tikslais, dėl to teikusi ataskaitas atsakovo viršininkui.Byloje nustatyta, kad pareiškėja parengė VMI adresuotą raštą dėl 2010 metais trijų atsakovo skyrių darbuotojų atliktų prisijungimų prie Gyventojų ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės detalių sąrašų pateikimo (1t. 182 b.l.). Kaip paaiškino teismo posėdyje pareiškėja, pagal šį raštą iš VMI buvo atsiųsti detalūs sąrašai, kuriuose tokia pat forma, kaip ir byloje esantis pačios pareiškėjos prisijungimų detalus sąrašas(1t. 184-193b.l.; 2t .94-111b.l),buvo pateikti duomenys apie darbuotojų prisijungimus prie duomenų bazių programinių priemonių. Tai reiškia, kad pareiškėja gavo pakankamus duomenis jai priskirtai funkcijai atlikti, tai yra duomenis apie tai, kada, koks atsakovo darbuotojas, kokių asmenų, nurodant jų asmens kodus bei darbovietes, asmens duomenis tvarkė. Tačiau, kaip nustatyta iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje, norėdama palengvinti sau atranką, dėl kokių asmens duomenų tvarkymo atvejų atlikti patikrinimą, ji pati prisijungė prie GR PP ir tvarkė gautame sąraše įrašytų darbuotojų asmens duomenis bei tų darbuotojų tvarkytus kitų asmenų – mokesčių mokėtojų asmens duomenis, nors atlikti tokius prisijungimus prie duomenų bazių iš pareiškėjos nebuvo reikalauta(liudytojo A.S. parodymai), o pagal pareiškėjos pareigybės aprašyme išdėstytus veiklos tikslus ir funkcijas bei įsakymą dėl papildomos kontrolės funkcijos pavedimo pareiškėja neatlieka su mokesčių administravimu susijusių funkcijų, kurioms įgyvendinti teisės aktai suteikia teisę gauti mokesčių mokėtojų asmens duomenis. Taip pat iš VMI organizuoto darbinio pasitarimo dėl duomenų panaudojimo kontrolės, kuriame dalyvavo pareiškėja, protokolo(1t.89-92b.l.)nustatyta, kad jo dalyviams, tame tarpe ir pareiškėjai buvo pateiktos rekomendacijos, kaip daryti darbuotojų atranką patikrinimui, pačiam tikrintojui netvarkant mokesčių mokėtojų duomenų bei akcentuojant, kad tikrinami ne mokesčių mokėtojų asmens duomenys, o duomenų bazių naudotojų veiksmai. Būdama valstybės tarnautoja pareiškėja turi paisyti teisėtumo reikalavimų, nepiktnaudžiauti jai nustatytomis galiomis ir nepažeisti teisės aktų. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, PAVMI nuostatuose bei kituose teisės aktuose nustatyta, kad tik vykdydamas šiais teisės aktais jam pavestas mokesčių administravimo funkcijas, atsakovas turi teisę gauti duomenis apie asmenį ir tik teisės aktuose nustatyta tvarka naudotis AVMI ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija, kartu jam yra nustatyta pareiga nepažeisti mokesčių mokėtojų teisių, užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtojų slaptumą bei vykdyti įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisė aktuose nustatytas pareigas. Asmens duomenų apsaugos įstatymas, gindamas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis, nustatė asmens duomenų tvarkymo reikalavimus bei kriterijus jiems tvarkyti: asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą, kai sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas, kai pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis, kai siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kai reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni(5 straipsnis 1 dalis).Šių teisės aktų reikalavimų, asmens duomenų tvarkymo kriterijų pareiškėja nevykdė. Tokie pareiškėjos duomenų tvarkymo veiksmai, net ir tais atvejais, kai kiti darbuotojai taip pat nevykdė teisės aktų reikalavimų dėl asmens duomenų tvarkymo, yra neteisėti, t.y. visais atvejais atlikti pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius asmens duomenų apsaugą. Tvarkydama mokesčių mokėtojų duomenis, pareiškėja turėjo galimybę sužinoti šių asmenų sutuoktinių, buvusių sutuoktinių, vaikų ir kitus privataus gyvenimo duomenis, tokiu būdu sukeldama neigiamas pasekmes, tai yra be teisėto pagrindo pažeisdama tų asmenų konstitucinę teisę į jų privataus gyvenimo neliečiamumą.Nors pareiškėja nurodo, kad ji nebuvo apmokyta, atsakovas nebuvo parengęs metodikos, kaip vykdyti jai priskirtą atsakovo darbuotojų prisijungimų prie duomenų bazių kontrolės funkciją, tačiau ji privalėjo vykdyti valstybės tarnautojo pareigas taip, kad būtų laikomasi Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei nesinaudoti su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai(Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1,9 punktai) Byloje nustatyta, kad pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta su VMI viršininko 2007-12-29 įsakymu Nr. 455 patvirtintomis VMI IS naudotojų administravimo taisyklėmis(1t.,147 b.l.), kuriose buvo nustatyta, kad duomenų bazių naudotojams griežtai draudžiama naudoti asmens duomenis, pažeidžiant Asmenų duomenų apsaugos įstatymą bei naudoti duomenis kitokiais nei atitinkamojoje duomenų teikimo sutartyje nurodytais tikslais(17.2 bei 17.4 punktai). Šie draudimai yra visiškai analogiški ir naujos redakcijos - 2011-05-23 VMI viršininko įsakymo Nr. V-183 patvirtintose taisyklėse nustatytiems draudimams(18.2 ir 18.1 punktai), todėl pareiškėjai turėjo būti žinomi. Nors su kitu teisės aktu – VMI viršininko 2008-04-04 įsakymu Nr. V-130(2011-05-19 įsakymo Nr. V-166 redakcija), pareiškėja nustatyta tvarka nebuvo supažindinta pasirašytinai, tačiau šis teisės aktas VMI buvo skelbiamas viešai ir pareiškėja turėjo galimybę su juo susipažinti( 2t.52,53b.l.), šį teisės aktą ji ne kartą minėjo savo ataskaitose atsakovo viršininkui, yra pasirašiusi pasižadėjimą tvarkyti mokesčių mokėtojų ir su jais susijusių asmenų asmens duomenis pagal teisės aktus, reglamentuojančius saugų informacijos naudojimą(1t. 155 b.l.), be to, pagal 2007-12-29 įsakymu Nr.455 patvirtintų VMI IS naudotojų administravimo taisyklių 6p., kuris iš esmės tik papildytas vėlesnės redakcijos įsakymu, nustatyta, kad tvarkyti asmens duomenis gali tik naudotojai, susipažinę su informacijos saugos dokumentais ir raštu sutikę jų laikytis. Todėl pareiškėja pati turėjo pareigą žinoti šių teisės aktų reikalavimus ir, vykdydama valstybės tarnautojos pareigas, privalėjo jų laikytis. Pareiškėja pati nedalyvavo komisijos, tyrusios tarnybinį nusižengimą, posėdyje ir nebuvo pateikusi konkrečių paaiškinimų dėl asmens duomenų tvarkymo atvejų. Apie tai ji paaiškino tik teisme. Atsižvelgdamas į pareiškėjos paaiškinimus bei byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja asmens duomenis tvarkė išimtinai asmeniniais tikslais, tačiau nustatyta, kad mokesčių mokėtojų asmens duomenis ji tvarkė nepaisydama teisės aktų reikalavimų, kas įrodo jos kaltę dėl pažeidimo padarymo. Tai, kad atsakovas taip pat buvo nepakankamai atidus, savo įsakymais suteikdamas pareiškėjai teisę naudotis IS ir TPĮ, nesupažindino VMI nustatyta tvarka pareiškėjos pasirašytinai su visais VMI teisės aktais, reglamentuojančiais saugų informacijos naudojimą, pavedė mokesčių mokėtojų duomenų naudojimo pagrįstumo kontrolės funkciją, neparengęs jos vykdymui reikalingų teisės aktų, mažina pareiškėjos kaltės laipsnį ir turi įtakos jai skiriamos nuobaudos griežtumui. Nors atsakovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjai, neatsižvelgė į šias aplinkybes, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas iš esmės teisingai nustatė pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo faktą, jo sudėties elementus, teisingai jį kvalifikavo pagal pažeistų teisės aktų normas ir pareiškėjai paskyrė švelniausią iš įstatyme numatytų nuobaudų, todėl nėra pagrindo nuobaudą keisti ar naikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmetamas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos administracinį teismą arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Pranckienė