Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo (paramos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką esminės sąlygos CK 3.192¹ straipsnio nuostatoms taikyti yra paramos pilnamečiam būtinumas ir tėvų galimybės ją teikti. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai. Tai yra pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas: sunki vaiko turtinė padėtis, paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma vykdyti; paties tėvams turi būti nereikalinga parama, globa. Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant realių galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Pabrėžtina ir tai, kad kasacinis teismas dėl pilnametystės sulaukusių ir vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje tebesimokančių vaikų yra konstatavęs, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam, tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Tai yra tokiam pilnamečiam vaikui išlaikymas iš tėvų yra priteisiamas, kai vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. sprendimu, be kita ko, nustatė, kad D. V. yra K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 4-7, 8). Šiuo teismo sprendimu K. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. J., o iš D. V. priteistas išlaikymas dukrai K. G. po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Ieškovė K. G. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete (b. l. 8). Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).

8. Mokinio teisinio statuso specifika lemia tai, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį laiko privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Tačiau tam, kad pilnametis vidurinės mokyklos dieninės mokymo formos moksleivis būtų pripažintas būtinu paramos, turi būti nustatyta, ar tokio vaiko turimas visų rūšių turtas ir pajamos užtikrina jo būtinų poreikių tenkinimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė jokio turto neturi, duomenų, jog ieškovė gautų kokių nors pajamų (darbo užmokestį, pašalpas, palūkanas už terminuotus indėlius kredito įstaigose ir pan.), byloje nėra (b. l. 23-25). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad jai pamokos prasideda 8 val., baigiasi apie 14.30 val., tada prasideda būreliai, kurie baigiasi apie 16.30 val. Po jų grįžta namo (namai yra ne mieste) tik vakare, kur dar padeda mamai ir ruošia pamokas. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad norėtų dirbti, bet neturi galimybės, nes visą dieną yra užimta. Vasaros laikotarpiu ji truputį lėšų užsidirbo uogaudama, padėdama dirbti kitiems. Tai, kad ieškovė po pamokų būna užimta popamokinėje veikloje, patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovė gimnazijoje lanko (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), (duomenys neskelbtini) grupę (b. l. 15), (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Ieškovės teiginiai, kad ji norėtų dirbti, rodo jos sąmoningumą siekti užsitikrinti dalį reikiamų lėšų būtiniems poreikiams tenkinti. Kitais mokslo metais ieškovė mokysis paskutinėje gimnazijos klasėje, kurioje yra laikomi baigiamieji egzaminai, todėl ypatingą dėmesį reikės skirti mokslams ir sėkmingam mokslų baigimui. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad išlaikymą jai šiuo metu teikia tik motina. Ieškovės motina teisme patvirtino, kad atsakovo motina (ieškovės močiutė) mokėjo išlaikymą ieškovei po 80 Eur per mėnesį, iki ieškovė tapo pilnamete. Ieškovė nei su tėvu, nei su močiute nebendrauja. Jokios paramos ieškovei neteikia.

9. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovė neturi galimybių mokydamasi gimnazijoje tuo pačiu ir dirbti bei save išlaikyti. Iš ieškovės pateiktos pažymos apie jos 2019-2020 m. mokslo metų pirmojo pusmečio gautus pažymius matyti, kad ji nepatenkinamo vertinimo ar neįskaitytų dalykų neturi (b. l. 51). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė nerūpestingai ar aplaidžiai vykdo savo pareigą mokytis, nebuvo perkelta į aukštesnę klasę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pažangaus mokymosi sąvoką, konstatavo, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus, ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Nurodyti teismo išanalizuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovei, besimokančiai gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, parama yra būtina (CPK 185 straipsnis).

10. Ieškovė, patikslinusi savo ieškinio reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovo 150 Eur dydžio paramą, mokamą kas mėnesį, iki ieškovė baigs gimnaziją. Nurodo, kad jos mėnesio išlaidos yra pietūs mokykloje (50 Eur), mokslo reikmenys (30 Eur), drabužiai (60 Eur), maistas namuose (50 Eur), mokestis už telefoną 20,14 Eur, už (duomenys neskelbtini) būrelį mėnesinis mokestis 2,90 Eur, tačiau reikalinga įsigyti sportinė apranga. Ieškovė nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. sausio 1 d. gydėsi reabilitacijos ligoninėje, jai nustatyta (duomenys neskelbtini), kelionės ir gydymo išlaidos buvo apie 100 Eur. Taip pat reikalingos lėšos savišvietai, pramogoms, ekskursijoms, higienos priemonėms. Nurodė, kad planuoja lankyti kursus vairuotojo pažymėjimui gauti, kurie kainuos 120 Eur, taip pat nori išleisti knygą. Teismas sutinka su atsakovu, kad ieškovės nurodomos išlaidos, reikalingos knygai išleisti, nelaikytinos būtinosiomis išlaidomis, prie kurių turėtų prisidėti ir atsakovas. Tačiau visos kitos ieškovės nurodytos išlaidos jos poreikiams tenkinti yra realios ir užtikrinančios tik minimalius ir būtiniausius jos poreikius. Nereikia įrodinėti, jog jaunam besiformuojančiam žmogui būtinas maitinimas, apranga, avalynė, priemonės ugdymui, tobulėjimui bei laisvalaikiui (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti iš jos tėvo paramos dydis – 150 Eur suma, mokama per mėnesį, nėra per didelis ar neprotingo dydžio, nes tokio dydžio parama tėvas galėtų prisidėti tik prie būtiniausių dukters poreikių tenkinimo.

11. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat vertina, ar ieškovės prašoma priteisti 150 Eur suma atitinka atsakovo finansines galimybes tokią sumą ieškovei mokėti. Sprendžiant dėl pilnamečio moksleivio išlaikymo būtinumo ir galimybių jį teikti taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – „įrodinėja tas, kas teigia“, todėl aplinkybes, kad priteistas išlaikymas iš esmės pablogins paramą teikiančio tėvo ar kitų šeimos narių padėtį, darys jiems esminę žalą, negalės būti vykdomas, ar kad pačiam tėvui reikalingas išlaikymas, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti paramą (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime nurodė, kad negali teikti prašomos paramos ieškovei, nes jo turtinė padėtis yra sunki – jis yra bedarbis ir turi du nepilnamečius vaikus, kuriems priteistas išlaikymas po 150 Eur kiekvienam. Savo atsiliepime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė tris įrodymus – pažymą, kad registruotas Užimtumo tarnyboje, nepilnamečio sūnaus gimimo liudijimą ir duomenis, kad jo atžvilgiu vykdomas priverstinis išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas. Taigi iš byloje esančios pažymos matyti, kad atsakovas nedirba ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje (teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas Užimtumo tarnyboje užsiregistravo tą pačią dieną, kai gavo iš teismo ieškovės ieškinį su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo) (b. l. 35). Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), jokių duomenų apie tai, kad turi sveikatos problemų, yra tik iš dalies darbingas ir negali dirbti bei gauti reguliarių darbinių pajamų, atsakovas teismui nepateikė. Atsakovas taip pat nepaaiškino teismui, iš ko jis pats gyvena ir išlaiko nepilnamečius vaikus, negaudamas pajamų ir neturėdamas turto. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad visgi atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties ir neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki (CPK 185 straipsnis). Teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad jaunas, darbingas, be sveikatos problemų asmuo neturi galimybės pradėti dirbti, užsidirbti ir ne tik išlaikyti savo nepilnamečius sūnus, mokėti skolas, bet ir paremti savo pilnametę dukterį, kol ji mokosi gimnazijoje.

13. Svarbu paminėti tai, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. sprendimu iš D. V. ieškovei buvo priteisęs 80 Eur dydžio išlaikymą, kurį atsakovas ieškovei teikė iki jos pilnametystės. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo šio sprendimo priėmimo yra pasikeitusios kelios aplinkybės, lemiančios tai, kad atsakovas šiuo metu turėtų prisidėti didesne suma prie dukters paramos, nei teikė išlaikymą iki jos pilnametystės. Tokia aplinkybe visų pirma yra tai, kad yra pasikeitusi ieškovės motinos, kuri didžiąja dalimi ir išlaiko ieškovę, turtinė padėtis – o būtent tai, kad ji (duomenys neskelbtini) tapo našle (b. l. 10) ir nuo to laiko viena augina savo 7 vaikus (ieškovė vyriausia dukra), be to, ieškovei tapus pilnamete, ieškovės motina nebegauna universalios išmokos vaikui (vaiko pinigų). Taigi ieškovės motinos galimybės didesne dalimi nei atsakovas prisidėti prie ieškovės paramos, ką ji iki šiol ir darė, šiuo metu yra gerokai sumažėjusios ir tapo prastesnės nei atsakovo vien tuo aspektu, kad ieškovės motina turi daugiau išlaikytinių, nei turi atsakovas. Taip pat nuo 2017 m. liepos 31 d. sprendimo priėmimo padidėjo ir ieškovės poreikiai – ir dėl to, kad ieškovės poreikiai natūraliai augo, jai tampant vyresne, ir dėl to, kad 2018 m. ieškovei buvo nustatytas sveikatos sutrikimas – diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl ko ji buvo hospitalizuota ligoninėje, o po ligoninės rekomenduoti reabilitacijos kursai kasmet (b. l. 21), kas neabejotinai reiškia papildomas išlaidas.

14. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovei, nors ir sulaukusiai pilnametystės, yra reikalinga parama, nes ji, besimokydama gimnazijoje pagal švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą, pati negali pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokymuisi ir pragyvenimui. Pilnametės dukters, besimokančios gimnazijoje, išlaikymo naštos negalima palikti vien motinai, nes prie dukters išlaikymo turi prisidėti abu tėvai. Teismo vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo paramos dydis – 150 Eur per mėnesį, teismo manymu, nėra neprotingas ar neracionalus ir yra pagrįstas bylos medžiaga. Toks išlaikymo dydis užtikrins tik minimalių ieškovės poreikių tenkinimą. Atsakovas neįrodė, kad ieškovės prašomas priteisti 150 Eur išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, neatitinka atsakovo galimybės teikti tokią paramą nepilnametei dukrai, todėl ieškovės prašoma suma atsakovui nebus nepakeliama našta ir jis galės remti dukrą tokia suma.

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priteisiant išlaikymą prievolės pasibaigimo naikinamojo termino sprendime nereikia nurodyti, nes įprastinėmis sąlygomis, sąžiningai ir pažangiai mokantis vidurinė mokykla baigiama anksčiau nei sukanka 24 metai. Dėl to tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti išimtinės situacijos turi būti nurodomas tik teisiškai reikšmingas faktas, kad išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas mokykis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

16. Vadovaudamasis pirmiau šiame sprendime nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teismas priteisia ieškovei K. G. iš atsakovo D. V. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. sausio 29 d.) iki ji baigs mokytis (duomenys neskelbtini).

17. Teismas pažymi, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata galios neįgyja. Tai reiškia, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų ir pan.) kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Ieškinį patenkinus visiškai, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu nutarta teikti ieškovei K. G. antrinę teisinę pagalbą, šią pagalbą teikti paskirtas advokatas Stasys Kavaliūnas (b. l. 26-27). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 4 d. pažymos matyti, kad valstybė patyrė 224,15 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 42). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti 150 Eur materialinę paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra patenkintas visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 224,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą už ieškinio reikalavimą priteistinas 77 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas (skaičiuojama už 17 mėnesių), 96 straipsnio 1 dalis).

21. Bylos nagrinėjimo metu teismas turėjo 12,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo, kadangi ieškovės reikalavimas patenkintas visiškai (CPK 92 straipsnis.).

22. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 29 d. iki kol K. G. baigs mokytis (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 89,23 Eur (aštuoniasdešimt devyni eurai ir 23 eurocentai) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 224,15 Eur (du šimtai dvidešimt keturi eurai ir 15 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų (už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą) atlyginimo.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.