Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-116/2009

2.4.; 1.2.4.5.; 1.1.8.1.1.

2009 m. birželio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė E. A. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 1 d. apie 21 val., visuomeninio transporto stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų koja spyrė nukentėjusiajam V. Č. į galvą, nuo smūgio V. Č. nukrito ir susitrenkė galvą į betoninę šaligatvio dangą, dėl ko pastarajam buvo diagnozuota galvos smegenų trauminė liga ūmaus periodo vidutinės sunkumo formos, galvos smegenų sumušimas, epiduralinė kraujosruva kairėje parietalinėje srityje, komocinis sindromas, t. y. V. Č. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 138 str. 1 d. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nuteistasis E. A., prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę apeliuoja į tai, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Atsakydama į šį apelianto argumentą, kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja ne tik prisipažinimo, bet ir nuoširdaus gailėjimosi. Norint pripažinti minėtą aplinkybę kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad E. A. savo veiksmų kritiškai nevertino, nukentėjusiojo iki teismo posėdžio dienos net nebandė atsiprašyti, jam padarytos žalos neatlygino, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo pripažinti apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. A. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. A. anksčiau buvo teistas, naują nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, teismui jau priėmus nutartį panaikinti lygtinį paleidimą, 2007-04-02 nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė praėjus vos valandai po nusikaltimo, kurio padarymu jis buvo kaltinamas nagrinėjamoje byloje, padarymo, kas rodo pastarojo įžūlumą ir susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, atsižvelgė ir į tai, kad E. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kur jis atlikinėjo 2007-04-02 nuosprendžiu paskirtą bausmę, laikotarpiu, pažeidinėjo teismo įpareigojimus. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. A. realią laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė, mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 1 m. 7 mėn. 15 d.), taip pat galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus E. A. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu buvo taikomi jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – įstatymas „Dėl amnestijos“, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus.

Apeliantas prašo sušvelninti jam bausmę atsižvelgiant į tai, kad jo tėvas sunkiai serga ir jo motinai reikalinga pagalba, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog nuteistojo motinai Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), būtų reikalinga kito asmens pagalba, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis dėl ligos negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 str., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymu ir kitais norminiais aktais, laisvės atėmimo vietose vykdoma laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūra, todėl E. A. medicininė pagalba turi būti užtikrinta ir jam atliekant nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka LR BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.