Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. D. nuteistas 2018 m. sausio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 75 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat M. D. 2018 m. rugsėjo 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. sausio 3 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. rugsėjo 21 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 6 d.

2. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam M. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisijos sprendė, kad nuteistojo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, savo nusikalstamu elgesiu padarytos žalos menkinimas, prognostinių įgūdžių stoka, duomenų apie gyvenamąją vietą laisvėje nebuvimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis M. D. dar negali būti paleistas lygtinai.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. D. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

7. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Tačiau iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant.

8. Išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus patvirtina, kad M. D. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Taigi vieną iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų nuteistasis atitinka. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą bylą, skundžiamą nutartį, nuteistojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam M. D. šiuo metu vis tik dar negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vienos iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – M. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadai, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nuteistojo M. D. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 64 balai ir priskiriama ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalis, o vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.).

10. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam M. D., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai; draugų įtaka; socialinių, prognostinių įgūdžiu stoka. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių nustatymas rodo, kad dalyvavimas atitinkamose programose reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturėjo, nuteistojo atžvilgiu vykdomas pataisos procesas nebuvo pakankamai efektyvus. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Taigi vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo M. D. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 64 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (25 balai), bet ir dinaminiai (39 balai) veiksniai, kuriuos nuteistasis M. D., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai (iki minimalios) sumažinti. Išvadą, kad nuteistajam taikoma priežiūra reikšmingos įtakos jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimui vis tik neturi, patvirtina ir tai, kad M. D. vis dar nustatomi tiek patys kriminogeniniai veiksniai (kurių dalis yra kintantys), kurie buvo nustatyti ir ankstesnių svarstymų metu (duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko).

11. Nors socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nuo 75 balų iki 64 balų, šis pokytis, įvertinus kitų aplinkybių visumą, nelaikytinas pagrindu pripažinti, kad ši pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tokią išvadą visų pirma patvirtina tai, kad nuteistasis, nors ir turėdamas priteistą nemažą civilinį ieškinį, bausmės atlikimo metu nedirba. Nuteistojo teigimu, jis nedirba, nes nėra darbo, tačiau objektyvių duomenų, kad M. D. ieškojo galimybės įsidarbinti, teismui pateiktoje byloje nėra. Didelių finansinių įsipareigojimų turėjimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis jokios profesijos nėra įgijęs, ilgalaikės oficialios darbinės patirties neturi, gali būti vienas iš veiksnių, skatinančių nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, siekiant gauti pajamų neteisėtu būdu. Tokį manymą šiuo atveju suponuoja ir tai, kad nuteistasis M. D. anksčiau teistas dešimt kartų, tame tarpe ir už nusikaltimus, įvykdytus siekiant gauti turtinės naudos (vagystes, prekybą žmonėmis), ne kartą atliko realią laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimai buvo vykdomi periodiškai. Šių duomenų kontekste pažymima, kad nors ankstesnė kriminalinė nuteistojo patirtis ir negali būti laikoma savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek ankstesni teistumai atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Tuo labiau, kad ankstesni nusikalstami veiksmai Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys, tačiau aplinkybės, rodančios neabejotinus teigiamus nuteistojo požiūrio į savo nusikalstamą elgesį pokyčius, jo pasiryžimą keisti gyvenimo būdą, patvirtinančių, kad nuteistasis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, supranta savo elgesio žalingumą ir tokiu elgesiu sukeltas pasekmes, pateiktoje byloje nėra.

12. Aplinkybės, kad nuteistasis nėra baustas, iki jo prašymo svarstymo Komisijoje priėmimo dienos skatintas tris kartus (šiuo metu skatintas keturis kartus), mokosi, siekia įgyti profesiją, asmenį charakterizuoja teigiamai. Tačiau bausmę atlikti tinkamai, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Todėl paminėtos aplinkybės, nenustačius pažangos mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nelaikytinos pakankamu pagrindu pripažinti, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo nuostatas ir toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Šiuo atveju teismui pateikti duomenys apie ankstesnius teistumus, taikytas bausmes ir jų neveiksmingumą, neefektyvų bausmės vykdymo atidėjimo institutą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tuo pačiu leidžia spręsti apie jo gebėjimų vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas neturėjimą bei nenorą pasitaisyti. Šiuos duomenis apylinkės teismas įvertino tinkamai, juos vertino ne atsietai, o kitų BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių kontekste ir juos vertindamas nei BPK, nei BVK nepažeidė.

13. Skunde minima aplinkybė dėl gyvenamosios vietos turėjimo vertinamu atveju išvadai dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo reikšmės neturi. Komisijos nutarime iš tikrųjų pažymėta, kad atsakymas išsiuntus užklausą dėl gyvenamosios vietos nėra gautas. Tačiau Komisijos nutarimo turinys, taip pat apylinkės teismo nutarties argumentacija patvirtina, kad atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą M. D. yra pagrįstas šio bausmės vykdymo instituto taikymui reikšmės turinčių aplinkybių visumos vertinimu, o ne pavieniais faktais ir duomenimis, kaip skunde teigia nuteistasis.

14. Pagrindo abejoti Komisijos nutarime padarytų išvadų pagrįstumu neteikia ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad Komisija anksčiau buvo nutarusi nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo aspektu pažymima, kad vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę yra analizuojami ir vertinami prašymo taikyti lygtinį paleidimą nagrinėjimo metu aktualūs nuteistojo pataisos procesą ir jo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką apibūdinantys duomenys. Todėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, priešingai, nei mano nuteistasis, nėra saistoma to paties nuteistojo atžvilgiu anksčiau priimtų nutarimų. BVK 164 straipsnio 2 dalis įpareigoja Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją kiekvienu atveju, kai nagrinėjamas nuteistojo prašymas, apsvarstyti ir įvertinti socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir šių duomenų visumos pagrindu priimti atitinkamą nutarimą – taikyti lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Vertinamu atveju paminėtų reikalavimų Komisija laikėsi, BVK nuostatų nepažeidė.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, daryti priešingą išvadą, negu Komisijos nutarime, neturėjo pagrindo, kadangi nuteistasis M. D. šiuo metu dar neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų – jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai, kad nuteistasis nesutinka su teismo nutartyje pateiktu vertinimu ir su lygtinio paleidimo taikymu susijusius duomenis vertina kitaip, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas šiuos duomenis įvertino neteisingai ir dėl to priėmę nepagrįstą sprendimą.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo tinkamai, laikydamasis įstatymo reikalavimų, atsakė į visus esminius skundo argumentus, pateikė motyvuotas išvadas kodėl mano, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.