Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-08 · Civilinė byla Nr. 2A-581-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-08
Bylos Nr.
2A-581-357/2014
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-03760-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
Atsakovas
UAB ,,Vikreda”
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-581-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03760-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 73.2.6.1.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Vikreda” apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB ,,Vikreda”, trečiajam asmeniui A. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“ 21.443,58 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka; 6 procentų dydžio metines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 643 Lt žyminį mokestį ir 984,80 Lt už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą.

Nurodė, kad 2012-10-25 (duomenys neskelbtini) dėl A. K., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Trečiasis asmuo buvo samdomas atsakovės darbuotojas, o eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Atsakovė eismo įvykio dieną buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikoje registruota minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, jog minėtas eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai) eismo įvykio valstybės – (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė ieškovui reikalavimą 6 210,49 EUR (21 443,58 Lt) sumai. Ieškovas sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 6 210,49 EUR (21 443,58 Lt). Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsniu, kreipėsi į atsakovę reikalaudamas grąžinti (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui išmokėtą 21 443,58 Lt sumą, bet atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Vikreda“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 21 443,58 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos – 2013-12-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 643 Lt žyminio mokesčio ir 984,80 Lt už priedų vertimą į valstybinę kalbą.

Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną (2012-10-25) nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl laikytina, kad draudimas minėtos transporto priemonės atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo. Atsakovės ir (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės, galimai išdavusios žaliąją kortelę, tarpusavio santykiai, jų teisių ir pareigų apimtis bei pobūdis ieškovui, kaip žalą atlyginusiam asmeniui, nėra reikšmingi ir nepanaikina jo reikalavimo teisės iš atsakovės. Kadangi ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino žalą (duomenys neskelbtini) nacionaliniam transporto priemonių draudikų biurui ir tokiu būdu įgijo reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Vikreda“, priteistina iš atsakovės ieškovui 21 443,58 Lt nuostolių atlyginimo (CK 6.249, 6.263, 6.264, 6.280 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovė UAB ,,Vikreda” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą; įtraukti į bylą atsakovu transporto priemonės (duomenys neskelbtini) draudiką AlfaStrakhovanie, PLC, o draudimo tarpininkavimo įmonę UADBB „Draudėjų pagalbos centras“ bei draudimo brokerį, R. B. įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų; atsakovės UAB „Vikreda“ atžvilgiu ieškinį atmesti pilnoje apimtyje; priteisti iš ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuras atsakovės UAB „Vikreda“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiančius dokumentus atsakovas pateiks bylos nagrinėjimo metu.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nurodo, kad atsakovei UAB „Vikreda“ priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu, t.y. 2012 m. spalio 25 d., buvo apdrausta (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės AlfaStrakhovanie, PLC privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo polise nurodyta, jog transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimas galioja nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 28 d. Taigi, eismo įvykis įvyko draudimo poliso galiojimo laiku. 2013 m. liepos 26 d. UAB „Vikreda“ kreipėsi su pretenzija į transporto priemonės (duomenys neskelbtini) draudiką - AlfaStrakhovanie, PLC, esantį (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad draudėjui nėra suprantama, kodėl AlfaStrakhovanie, PLC neišmokėjo 6 210,49 EUR (21 443,58 Lt) išmokos nukentėjusiam asmeniui, o tai padarė LR transporto priemonių draudikų biuras, kodėl LR transporto priemonių draudikų biuras kreipiasi į draudėją, o ne į draudiką, reikalaudamas išmokos regreso tvarka, kodėl LR transporto priemonių draudikų biuras nurodo, kad AlfaStrakhovanie, PLC draudimo polisas negalioja.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pažymi, kad ji ne tik deklaratyviai teigia, jog minėtas draudimo polisas buvo įsigytas per trečiąją asmenį, t.y., UADBB „Draudėjų pagalbos centras“ draudimo brokerį R. B., bet ir įrodo, jog toks sandoris iš tiktųjų buvo. Draudimo poliso užsakymas vyko internetu, pateikiant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui gauti būtinus dokumentus bei duomenis. Atsakovė taip pat pateikė už draudimo poliso įsigijimą sumokėtų pinigų kvitą, kas dar kartą patvirtina faktą, jog atsakovė atlygintinai iš AlfaStrakhovanie, PLC per draudimo brokerį R. B. įsigijo draudimo polisą. Pačiame draudimo polise, kurio galiojimo pradžia yra 2012 m. rugsėjo 29 d., t.y., tokia pati kaip ir minėto kvito pasirašymo dieną - 2012 m. rugsėjo 29 d., nurodyta, jog draudimo polisas galioja (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, visiškai neatsižvelgė į konkrečias bylos faktines aplinkybes, nesiekė išsiaiškinti objektyvios tiesos byloje, o tik formaliai išsprendė ginčą.

3. Atkreipia teismo dėmesį, kad UADBB „Draudėjų pagalbos centras“ brokeris, R. B., siūlydamas klientui įsigyti draudimo polisą, tuo pačiu nuslėpdamas faktą, jog minėto draudimo įsigijimas iš draudiko AlfaStrakhovanie, PLC galimai neatitiks TPVCAPDĮ 2 str. 18 p. reikalavimų keliamų tinkamam LR registruotos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikui, numatė, kad taip veikiant atsakovė bus suklaidinta, siekė to, ir tokiu būdu įgijo finansinės naudos. Atsakovė, klaidingai suvokdama draudimo tarpininko ketinimus, perdavė jam pinigus už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, galiojančio 44 Europos šalyse įsigijimą, o šis gavęs pinigus nepateikė realiai (duomenys neskelbtini) galiojančio transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso. Tokie veiksmai, atsakovės įsitikinimu, atitinka LR BK 182 str. nusikalstamos veikos požymius. Nurodo, kad dėl šių aplinkybių prašė trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti įmonę UADBB „Draudėjų pagalbos centras“ ir draudimo brokerį R. B., bei atsakovu įtraukti draudiką AlfaStrakhovanie, PLC.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 134 straipsnyje nurodyta, kad privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos ekonominės erdvės valstybės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė. Kai pareigą sudaryti draudimo sutartį numato Lietuvos Respublikos įstatymai (šiuo atveju tokią pareigą numato TPVCAPDĮ 4 straipsnis), ji nelaikoma tinkamai įvykdyta, jei sudaryta draudimo sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, taikomų tokiam draudimui, nuostatų. Sutinkamai su TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatomis, atsakingas už sutarties sudarymą asmuo, apeliantas, privalo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu. Pagal TPVCAPDĮ nuostatas, dėl transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y. dėl transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali būti išduodama žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 dalys, 6 straipsnio 4, 6 dalys).

2. Apie tai, jog (duomenys neskelbtini) žaliosios kortelės (tarptautiniai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimai) gali būti išduodamos tik dėl (duomenys neskelbtini) įregistruotų transporto priemonių, pasisako ir Biurų taryba (Council of Bureaux) - žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas atliekanti institucija, vienijanti visų šiai sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurus (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 1 dalis).

3. Teigia, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (TPVCAPDĮ 28 straipsnis) duomenimis, dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dienai nei vienas draudikas - Biuro narys, nebuvo sudaręs draudimo sutarties (2014-02-07 rašto Nr. S-1853-(4.11.). Atsakovės nurodoma (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovė AlfaStrakhovanie, PLC nėra Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė (TPVCAPDĮ 10 straipsnio 3 dalis), nėra ir niekada nebuvo Biuro nare (2014-02-07 rašto Nr. S-1853-(4.11.).

4. Atsakovė, veikdama kaip juridinis asmuo (kuriems keliami daug aukštesni elgesio standartai - rūpestingumo, apdairumo, protingumo) turėjo ir galėjo išsiaiškinti (informacija skelbiama ir viešai (pvz.,internete, adresu www.cab.lt) kokie subjektai gali suteikti TPVCAPDĮ nuostatas atitinkančią draudimo apsaugą dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių. Be to, užsienio draudimo bendrovių (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės) žaliosios kortelės išduodamos pagal tos šalies, kurioje ji yra išleidžiama, teisę, todėl, jos negali garantuoti specifinių sąlygų, kurios turi būti užtikrinamos pagal Europos Sąjungos direktyvas. Taigi, (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės dėl Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės išduota žalioji kortelė nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių reikalavimų. Pažymėjo, kad apeliantės ir paminėtos bendrovės susitarimas, bei UADBB „Draudėjų pagalbos centras“ ir draudimo brokerio R. B. tarpusavio santykiai, jų abipusių teisių ir pareigų apimtis bei pobūdis, nėra reikšmingi Biurui, kaip žalą atlyginusiam kreditoriui ir jokiu būdu neriboja bei nepanaikina Biuro reikalavimo teisės. Tik grąžinęs Biurui jo išmokėtą sumą, apeliantas ir minėtos bendrovės galės spręsti tarpusavio atsiskaitymo klausimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad 2012-10-25 (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonę (duomenys neskelbtini) vairavusio A. K. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė – (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina bylos duomenys, kuriais pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas: 2013-05-31 pretenzijos kopija dėl 21.443,58 Lt sumos sumokėjimo (22 b.l., 1t.), VĮ „Regitra“ išrašas (25 b.l., 1t.), kompensacijos detalizavimas (29, 30 b.l., 1t), išlaidų ataskaita (31, 32 b. l.), galutinė sąskaita faktūra (33, 34 b.l., 1t.), „Alfa Strakhovanie“, PLC atstovės atsakymas (35, 36 b.l., 1t.), 2012-10-26 pranešimas apie eismo įvykį (37–46 b.l., 1t.), eismo įvykio schema (47, 48 b.l., 1t.), sąskaitos (49–52 b.l., 1t.), ataskaita apie žalą (57–70 b.l., 1t.), žalos apskaičiavimas (71–76 b.l., 1t.). Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio valstybės (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniais), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės ieškovui Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą 6 210,49 EUR (21 443,58 Lt) sumai, kurią sudaro žala, sukelta transporto priemone (duomenys neskelbtini). Anksčiau įvardyti bylos duomenys įrodo, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) nacionalinio draudikų biuro reikalavimą įvykdė. Ieškovas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, įvykdęs reikalavimą ir sumokėjęs 6 210,49 EUR (21 443,58 Lt), kreipėsi su pretenzija į atsakovę UAB „Vikreda“ dėl žalos atlyginimo. Atsakovė nesutiko atlyginti žalos, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl 6 210,49 EUR (21 443,58 Lt) nuostolių atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai spręsdamas šalių ginčą dėl nuostolių atlyginimo taikė Lietuvos Respublikos transportų priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (TPVCAPDĮ), kuris nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, o ieškovas pagrįstai rėmėsi savo atsiliepime TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė UAB „Vikreda“ transporto priemonę (duomenys neskelbtini) naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu, todėl, atsižvelgiant į minėtas TPVCAPDĮ nuostatas, atsakovė UAB „Vikreda“ buvo atsakinga už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad reikia taikyti ir TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 dalių bei 6 straipsnio 4, 6 dalių nuostatas, pagal kurias transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y. transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną (2012-10-25) nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl laikytina, kad draudimas minėtos transporto priemonės atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas atsakovės UAB „Vikreda“ teiginys, kad ji nėra atsakinga už žalą, nes transporto priemonę (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudusi (duomenys neskelbtini) kompanijoje „Alfa Strakhovanie“, PLC, kurios išduotame draudimo polise nurodyta, jog transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimas galioja nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 28 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui ir faktas, kad draudimą atsakovė įsigijo iš draudimo tarpininkavimo veiklą vykdžiusios įmonės UADBB „Draudėjų pagalbos centras“ draudimo brokerio R. B.. Pažymėtina, kad už TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkantį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą atsako transporto priemonės savininkas – atsakovė UAB „Vikreda“. Atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, teko pareiga išsiaiškinti kokie subjektai gali suteikti TPVCAPDĮ nuostatas atitinkančią draudimo apsaugą dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko įtraukti trečiųjų asmenų (draudiko AlfaStrakhovanie, PLC, draudimo tarpininkavimo įmonės UADBB „Draudėjų pagalbos centras“ bei draudimo brokerio R. B.), kadangi, kaip jau minėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovės prašomų įtraukti trečiųjų asmenų ir atsakovės tarpusavio santykiai neturi įtakos ieškovo, kaip žalą atlyginusio asmens, teisei - reikalauti nuostolių atlyginimo iš transporto priemonės valdytojo. Pažymėtina, kad atsakovei UAB „Vikreda“ išlieka teisė savarankiškai reikšti reikalavimus tretiesiems ir kitiems asmenims.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai, nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus Mockevičius Vilija Valantienė