- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- I-4669-968/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03927-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- J. M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Mefodijos Povilaitienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. M. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja padavė teismui skundą, patikslintą skundą, prašydama priteisti 5 843,52 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – valstybinė pensija) dalį, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2. Skunde pareiškėja nurodo, kad jai paskirta valstybinė pensija buvo nepagrįstai sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Ji savo skundą grindžia, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais. Pareiškėja prašo atnaujinti 3 metų terminą skundui dėl valstybinės pensijos paduoti, nurodo, kad ji nebuvo informuota apie tai, kad savo pažeistą teisę gali ginti per 3 metus.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama KAM, ir KAM atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl valstybinės pensijos paduoti.
Į teismo posėdį atsakovių atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Skundas atmestinas.
1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: pareiškėja KAM ministrui pateikė 2014-08-01 prašymą, kuriuo prašė kompensuoti 2010-2013 metais susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 31); KAM 2014-08-18 sprendime Nr. 12-01-1456 nurodė, kad pareiškėjai valstybinė pensija buvo mažinama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kurios neprieštaravo Konstitucijai (b. l. 30); KAM pateikė 2014-09-18 pažymą Nr. PAS-835, iš kurios matyti, kad pareiškėjai, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo neišmokėta 5 843,52 Lt (1 692,40 Eur) dydžio valstybinės pensijos dalis (b. l. 27, 28).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-03-18 nutartimi ši administracinė byla buvo sustabdyta iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktus prašymus ištirti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą. Konstituciniam Teismui 2015-05-14 byloje Nr. 12/2013-21/2013-15/2014-1/2015 priėmus nutarimą Nr. KT15-N9/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-06-22 nutartimi šios administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.
2. Įvertinus skundo turinį, visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjos teisės į 5 843,52 Lt (1 692,40 Eur) dydžio valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.
3. Dėl 3 metų termino kreiptis į teismą.
Pareiškėja teismo prašo atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, priteisimo paduoti, nurodo, kad ji nebuvo informuota apie tai, kad savo pažeistą teisę gali ginti per 3 metus.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjos prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Tačiau išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes (žr., pvz., 2014-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-746/2014; 2014-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-640/2014).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, jog įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Išvardytuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėja, 2010 m. balandžio mėnesį gavusi pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodama, ko iš jos reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo teisinių santykių reguliavimas yra sudėtingas, teisės aktų aiškinimas keitėsi, darytina išvada, kad asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Kartu paminėtina, kad LVAT formuojamoje praktikoje yra nurodyta, jog teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas teisinių santykių srityje yra priežastys, kurios sudarė objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., 2014-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-497/2014; 2014-06-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-957/2014 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad jos sudarė pareiškėjai objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, todėl remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, priteisimo tenkintinas.
4. Dėl pareiškėjos teisės į valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.
Nustatyta, kad pareiškėjos reikalavimo priteisti jai nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 metams konstitucingumu.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštaravo Konstitucijai. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies galiojimas buvo pratęstas nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, buvo vertinamas Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985 ) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.
Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimas 2012–2013 m. neprieštaravo Konstitucijai, konstatuotina, kad pareiškėjai valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta teisėtai. Todėl jos prašymas priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.