Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-34-493/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-12
Bylos Nr.
1S-34-493/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
S. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-34-493/2016Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algerdo Urbšio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Ž. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2015 m. spalio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendis pakeistas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, S. Ž. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2006 m. birželio 8 d., jos pabaiga – 2020 m. birželio 8 d.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. Ž. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nutartis prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, todėl turi būti panaikinta. Apelianto teigimu, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakcija numato vienintelį vertinamąjį kriterijų – tai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba šios rizikos pokytį, o BVK 164 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu vienintele vertinančiąja institucija numatyta Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija. Teismo kompetencijai yra priskirtas Komisijos nutarimų teisėtumo, bet ne pagrįstumo tikrinimas. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuteistojo asmenybės, o ne elgesio vertinimas yra diskriminavimas, nes vienodo elgesio asmenims sudaromos skirtingos lygtinio paleidimo sąlygos. Teismas taip pat nepagrįstai vertino tai, kad nuteistasis per daugiau kaip 9 bausmės atlikimo metus buvo 5 kartus baustas drausmine tvarka, kadangi jis ir 9 kartus buvo skatintas. Apeliantas pabrėžia, kad lygtinio paleidimo procese nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusį nuosprendį teisingumo ar bausmės tinkamo individualizavimo aspektais.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepime į nuteistojo S. Ž. skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-12-08 nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Ž. skundas atmestinas.

Apeliantas savo skunde teigia, kad teismas, įvertinęs lygtinio paleidimo sąlygas ir nepatvirtinęs Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo, viršijo savo įgaliojimus. Su tokiais nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. BVK 164 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo pateikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui. Teismas, įvertina ne tik tai, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, bet ir tai, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, ir priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Taigi teigti, kad apylinkės teismas svarsto tik Komisijos nutarimų teisėtumą, nėra pagrindo.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. Ž. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo S. Ž. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (61 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – įdarbintas nebuvo, nors dirbti neatsisakytų, mokėsi profesinio rengimo centre, įgijo suvirintojo, statybininko apdailininko specialybes, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu S. Ž. buvo penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis ir devynis kartus paskatintas. Keturias iš penkių drausminių nuobaudų S. Ž. gavo už tai, kad laikė ar vartojo alkoholines, narkotines ar psichotropines medžiagas ir, nors šios nuobaudos negalioja, tai neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį atliekant bausmę. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. Ž. pripažįsta laisvėje piktnaudžiaujantis alkoholiu, jo baustumai rodo, kad alkoholio vartojimo jis nevengė ir atlikdamas bausmę, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų dėjęs pastangas šį veiksnį, galintį lemti pakartotinį nusikalstamumą, pašalinti – lankytų anoniminių alkoholikų susitikimus, reikštų neigiamą požiūrį į alkoholio vartojimą ar pan. Priešingai, nuteistojo manymu, piktnaudžiavimas alkoholiu neturi įtakos jo daromiems nusikaltimams, tačiau tokios nuostatos rodo, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs integruotis į visuomenę taip, kad nekeltų jai pavojaus.

Nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, pastovaus pajamų šaltinio nebuvimas, nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamą elgesį, socialinių įgūdžių stoka, nuostatos vertybių sistemoje, taip pat kelia pagrįstų abejonių S. Ž. pasirengimu taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis stengiasi pašalinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, siekiant mažinti nuteistajam būdingų kriminogeninių veiksnių kiekį, nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Vis dėlto atkreiptinas apylinkės teismo dėmesys, kad S. Ž. nusikaltimo pavojingumas jau buvo įvertintas nuteistajam skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, o aplinkybė, kad likusi pernelyg didelė neatliktos bausmės dalis, iš esmės prieštarauja BVK 157 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kurios nustato, kokią teismo paskirtos bausmės dalį nuteistasis privalo atlikti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Kaip jau minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

Nuteistojo S. Ž. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Jūratė JakubonienėAlgerdas Urbšys